zinau, kad cia man geriau , bet visvien liudna .
ir nezinau, kaip vyras turi su manimi kantrybes!jis ten visikai nenori.
as tai daznai uzsinoriu i Lietuva. pasiilgstu visu ,pradedu apie visus galvoti ir nuo to man geriau nepasidaro. apima nenumaldomas liudesys.
zinau, kad cia man geriau , bet visvien liudna .
ir nezinau, kaip vyras turi su manimi kantrybes!
jis ten visikai nenori.
zinau, kad cia man geriau , bet visvien liudna .
ir nezinau, kaip vyras turi su manimi kantrybes!jis ten visikai nenori.
Sveikos cia uzsukusios
As taip pat prisidesiu prie to burio kuriom labai noretusi sugrizti atgal. Be galo pasiilgau savo miesto, seimos, draugu. Labai truksta bendravimo (gal kas atsilieptu is Cventry, UK?). Bet galiu patarti viena gera dalyka kovoti su ilgesiu teveynei - pasiskaitykite Lietuvos Ryta ir jau vaziuoti atgal nebesinores.
As taip pat prisidesiu prie to burio kuriom labai noretusi sugrizti atgal. Be galo pasiilgau savo miesto, seimos, draugu. Labai truksta bendravimo (gal kas atsilieptu is Cventry, UK?). Bet galiu patarti viena gera dalyka kovoti su ilgesiu teveynei - pasiskaitykite Lietuvos Ryta ir jau vaziuoti atgal nebesinores.
nesutinku su tavimi. Kuo tavo manymu mes gyvename? Argi ne emocijomis? Realiame gyvenime dar ne tiek pamatome, kiek laikraščiai rašo.
Kol studijavau buvau didelė optimistė ir visiems draugams, kas išvažiuodavo ar norėjo išvažiuoti į užsienį kartodavau, kad Lietuvoje bus geriau gyventi, pamatysit, juk ekonomika kyla ir tt.
Bet dabar kai pati pradejau dirbti, ištekėjau ir kabinuosi į gyvenimą toli gražu taip neatrodo - abu su vyru galim univero diplomus susikiškti kur lenda, kadangi geriausiai apmokamas darbas - juodas. Argi ne atvirkščiai buvo prieš kelis metus? O kaip jaunai ir visoms kitoms šeimoms gyventi?
Aš nekalbu apie didelius poreikius, kalbu apie IŠGYVENIMA. Gyvenime nesu toliau nukeliavus nei Berlynas kol mokiausi pusmeti
, o artimiausiu metu ir nenusimato
Pagalvokit, jei toli NT Vilniuje kainos siekia Europos didmiesčiu, o altyginimu santykis Lietuvoje ir užsienyje koks?
Drauge grįžusi atostogu iš UK apšalo pas mus, kai nueini i parde ir nieko nenupirkus išleidi min 50 lt.
Aišku tu pavyzdžių daugybė, vis dėl to laikausi nuomonės, kad uždienyje geriau labai norėčiau ten įsitvirtinti.. Gal ten kur šilta, pvz, kokioj ispanijoj...
Kol studijavau buvau didelė optimistė ir visiems draugams, kas išvažiuodavo ar norėjo išvažiuoti į užsienį kartodavau, kad Lietuvoje bus geriau gyventi, pamatysit, juk ekonomika kyla ir tt.
Bet dabar kai pati pradejau dirbti, ištekėjau ir kabinuosi į gyvenimą toli gražu taip neatrodo - abu su vyru galim univero diplomus susikiškti kur lenda, kadangi geriausiai apmokamas darbas - juodas. Argi ne atvirkščiai buvo prieš kelis metus? O kaip jaunai ir visoms kitoms šeimoms gyventi?
Aš nekalbu apie didelius poreikius, kalbu apie IŠGYVENIMA. Gyvenime nesu toliau nukeliavus nei Berlynas kol mokiausi pusmeti
, o artimiausiu metu ir nenusimato Pagalvokit, jei toli NT Vilniuje kainos siekia Europos didmiesčiu, o altyginimu santykis Lietuvoje ir užsienyje koks?
Drauge grįžusi atostogu iš UK apšalo pas mus, kai nueini i parde ir nieko nenupirkus išleidi min 50 lt.
Aišku tu pavyzdžių daugybė, vis dėl to laikausi nuomonės, kad uždienyje geriau labai norėčiau ten įsitvirtinti.. Gal ten kur šilta, pvz, kokioj ispanijoj...
Man tai keisti tokie argumentai ir tiek. Tipo paraso spauda, kaip viskas kazkur grazu - ir vaziuoji 
Tas pats su isvaziavimu ar baimes sugrizti. Ne kitu emocijomis mes gyvi, o savo. Ir naivu galvoti, kad musuose aprasomu problemu kitose salyse zmones neturi. Turi, tik laikrasciai turi kulturos apie seimyninius reikalus nekalbeti pirmame puslapyje, o pas mus spauda visgi bulvarinio lygio 
Kitose salyse raso apie politika, ekonomika, ir net apie izymaus zmogaus vaziavima isgerus ar kaimyno nuzudyma vargu, ar ides kaip pirmini straipsni, kas iprasta pas mus.
Kaip mano drauge gyveno Italijoj gan ilga laika, kalbejo panasiai - Lietuvoj nesaugu, vagys, vakarais jei eidavo ziedus nusiimdavo. O uzpuole ja Italijoj. Prie zmoniu, su peiliu del rankinuko, ir niekas is salia esanciu to "nemate", vat ir geresne visuomene.
Jei isvaziuosi ir busi laimingesne - tikrai to linkiu. Asmeniskai zinau, kad kelimasis kitur del klimato yra vienas kvailiausiu, pati isbandziau
Tas pats su isvaziavimu ar baimes sugrizti. Ne kitu emocijomis mes gyvi, o savo. Ir naivu galvoti, kad musuose aprasomu problemu kitose salyse zmones neturi. Turi, tik laikrasciai turi kulturos apie seimyninius reikalus nekalbeti pirmame puslapyje, o pas mus spauda visgi bulvarinio lygio Kitose salyse raso apie politika, ekonomika, ir net apie izymaus zmogaus vaziavima isgerus ar kaimyno nuzudyma vargu, ar ides kaip pirmini straipsni, kas iprasta pas mus.
Kaip mano drauge gyveno Italijoj gan ilga laika, kalbejo panasiai - Lietuvoj nesaugu, vagys, vakarais jei eidavo ziedus nusiimdavo. O uzpuole ja Italijoj. Prie zmoniu, su peiliu del rankinuko, ir niekas is salia esanciu to "nemate", vat ir geresne visuomene.
Jei isvaziuosi ir busi laimingesne - tikrai to linkiu. Asmeniskai zinau, kad kelimasis kitur del klimato yra vienas kvailiausiu, pati isbandziau
As tai irgi labai namo noriu. 
Gyvenam su vyru Manchesteryje jau metus ir 3men. dar esu buvus Skotijoje puse metu, zodziu nebegaliu kaip cia viskas nervuoja. Tie zmones, tas siukslynas gatvese, darbas... Tarpkita ko viena diena taip uzkniso, kad susidejau daiktus ir isejau su visam. Ir vis per tuos lenkus... Dabar, kai nedirbu dar labiau noriu namo. Galvoju ir apie seima. Nesinoretu toli nuo artimuju lauktis vaikelio. 
Pagalvoju, kad LT nebus labai saldu, bet jau tikrai noriu pas savus, kur viskas taip sirdziai miela... 
Tai vat, kad ne vyras, tai grisciau jau rytoj.
Gyvenam su vyru Manchesteryje jau metus ir 3men. dar esu buvus Skotijoje puse metu, zodziu nebegaliu kaip cia viskas nervuoja. Tie zmones, tas siukslynas gatvese, darbas... Tarpkita ko viena diena taip uzkniso, kad susidejau daiktus ir isejau su visam. Ir vis per tuos lenkus... Dabar, kai nedirbu dar labiau noriu namo. Galvoju ir apie seima. Nesinoretu toli nuo artimuju lauktis vaikelio. Pagalvoju, kad LT nebus labai saldu, bet jau tikrai noriu pas savus, kur viskas taip sirdziai miela... Tai vat, kad ne vyras, tai grisciau jau rytoj.
lafan, vieniems be vaiku kokios problemos, griskit bandykit ir jei kas vel atgal dumkit, va man su vaikais ner paprasta lakstyt is salies i sali, tad kolkas sedziu, nors namo kartais taip ziauriai noriu, nors puikiai zinau kad su draugais negyvensi, savi lieka savais, juk seima yra viskas, bet kartais net nezinau kas mane ten taip traukia 
lenkai kalciausi ... 
QUOTE(lafan @ 2008 01 01, 18:25)
As tai irgi labai namo noriu. Gyvenam su vyru Manchesteryje jau metus ir 3men. dar esu buvus Skotijoje puse metu, zodziu nebegaliu kaip cia viskas nervuoja. Tie zmones, tas siukslynas gatvese, darbas... Tarpkita ko viena diena taip uzkniso, kad susidejau daiktus ir isejau su visam. Ir vis per tuos lenkus... Dabar, kai nedirbu dar labiau noriu namo. Galvoju ir apie seima. Nesinoretu toli nuo artimuju lauktis vaikelio. Pagalvoju, kad LT nebus labai saldu, bet jau tikrai noriu pas savus, kur viskas taip sirdziai miela...
Tai vat, kad ne vyras, tai grisciau jau rytoj.
Gyvenam su vyru Manchesteryje jau metus ir 3men. dar esu buvus Skotijoje puse metu, zodziu nebegaliu kaip cia viskas nervuoja. Tie zmones, tas siukslynas gatvese, darbas... Tarpkita ko viena diena taip uzkniso, kad susidejau daiktus ir isejau su visam. Ir vis per tuos lenkus... Dabar, kai nedirbu dar labiau noriu namo. Galvoju ir apie seima. Nesinoretu toli nuo artimuju lauktis vaikelio. Pagalvoju, kad LT nebus labai saldu, bet jau tikrai noriu pas savus, kur viskas taip sirdziai miela... Tai vat, kad ne vyras, tai grisciau jau rytoj.
O ka tie lenkai blogo daro?
Kiek čia daug vargšių mažų mergaičių be mamytės, tėvelio ir šiaip ???savų??? Taip, pati asmeniškai žinau, sunku būt lietuvėm gimus, verkšlenimas, begalinis savęs gailėjimas pas mus įrašyta į DNR ir eina iš kartos į kartą. Bet gal reikia savęs aiškiai paklaust ko aš noriu? ir pasistengt būt laimingom, o ne kaltint šiukšles, bulvytes, lenkus ir t.t. Nes kažkaip skaitau postus apie sunkų gyvenimą užsienyje ir kyla klausimas o, tai ko jos nori?. Pabandykit apsispręst pirmiausia ar a) aš čia lieku ir gyvenu, o svarbiausia adaptuojuos, priimu visus + ir - , kad ir kiek tai užknistų; b ) pasilieku tiksliai apibrėžtą laiko tarpą ir/arba užsidirbu konkrečią sumą pinigų ir po to grįžtu į Lietuvą. Čia kažkiek, trumpam, kol užteks netinka. IR VISKAS.
Na gal čia tik aš, bet dar prieš atsikraustydama į Ameriką ant visai, žinojau, kad gyvenimas nebus rožėm klotas, išskyrus vyrą manęs čia nieks nelaukia, kad čia pilna problemų apie kurias gyvenant Lietuvoj net nesapnuotum ir reiks už save kovot. Gal dėl to ir nėr taip labai pikta. O jei tikiesi, kad viską turėsi, jei tik pasistengsi ir sunkiai dirbsi, kad ir už minimumą, prasisuksi ir be kalbos, valstybė padovanos (Amerikoj?) butą ir pan. nesąmonės, tai aišku, kad anksčiau ar vėliau teks skaudžiai nusivilt. Kaip sakant, ne gyvenimo sunkumai ir išbandymai varo žmogų depresijon, o nepateisinti lūkesčiai.
Na gal čia tik aš, bet dar prieš atsikraustydama į Ameriką ant visai, žinojau, kad gyvenimas nebus rožėm klotas, išskyrus vyrą manęs čia nieks nelaukia, kad čia pilna problemų apie kurias gyvenant Lietuvoj net nesapnuotum ir reiks už save kovot. Gal dėl to ir nėr taip labai pikta. O jei tikiesi, kad viską turėsi, jei tik pasistengsi ir sunkiai dirbsi, kad ir už minimumą, prasisuksi ir be kalbos, valstybė padovanos (Amerikoj?) butą ir pan. nesąmonės, tai aišku, kad anksčiau ar vėliau teks skaudžiai nusivilt. Kaip sakant, ne gyvenimo sunkumai ir išbandymai varo žmogų depresijon, o nepateisinti lūkesčiai.
QUOTE(mamaLina @ 2008 01 01, 17:03)
Kiek čia daug vargšių mažų mergaičių be mamytės, tėvelio ir šiaip ???savų??? Taip, pati asmeniškai žinau, sunku būt lietuvėm gimus, verkšlenimas, begalinis savęs gailėjimas pas mus įrašyta į DNR ir eina iš kartos į kartą. Bet gal reikia savęs aiškiai paklaust ko aš noriu? ir pasistengt būt laimingom, o ne kaltint šiukšles, bulvytes, lenkus ir t.t.
QUOTE(mamaLina @ 2008 01 01, 21:03)
Kiek čia daug vargšių mažų mergaičių be mamytės, tėvelio ir šiaip ???savų??? Taip, pati asmeniškai žinau, sunku būt lietuvėm gimus, verkšlenimas, begalinis savęs gailėjimas pas mus įrašyta į DNR ir eina iš kartos į kartą. Bet gal reikia savęs aiškiai paklaust ko aš noriu? ir pasistengt būt laimingom, o ne kaltint šiukšles, bulvytes, lenkus ir t.t. Nes kažkaip skaitau postus apie sunkų gyvenimą užsienyje ir kyla klausimas o, tai ko jos nori?. Pabandykit apsispręst pirmiausia ar a) aš čia lieku ir gyvenu, o svarbiausia adaptuojuos, priimu visus + ir - , kad ir kiek tai užknistų; b ) pasilieku tiksliai apibrėžtą laiko tarpą ir/arba užsidirbu konkrečią sumą pinigų ir po to grįžtu į Lietuvą. Čia kažkiek, trumpam, kol užteks netinka. IR VISKAS.
Na gal čia tik aš, bet dar prieš atsikraustydama į Ameriką ant visai, žinojau, kad gyvenimas nebus rožėm klotas, išskyrus vyrą manęs čia nieks nelaukia, kad čia pilna problemų apie kurias gyvenant Lietuvoj net nesapnuotum ir reiks už save kovot. Gal dėl to ir nėr taip labai pikta. O jei tikiesi, kad viską turėsi, jei tik pasistengsi ir sunkiai dirbsi, kad ir už minimumą, prasisuksi ir be kalbos, valstybė padovanos (Amerikoj?) butą ir pan. nesąmonės, tai aišku, kad anksčiau ar vėliau teks skaudžiai nusivilt. Kaip sakant, ne gyvenimo sunkumai ir išbandymai varo žmogų depresijon, o nepateisinti lūkesčiai.
Na gal čia tik aš, bet dar prieš atsikraustydama į Ameriką ant visai, žinojau, kad gyvenimas nebus rožėm klotas, išskyrus vyrą manęs čia nieks nelaukia, kad čia pilna problemų apie kurias gyvenant Lietuvoj net nesapnuotum ir reiks už save kovot. Gal dėl to ir nėr taip labai pikta. O jei tikiesi, kad viską turėsi, jei tik pasistengsi ir sunkiai dirbsi, kad ir už minimumą, prasisuksi ir be kalbos, valstybė padovanos (Amerikoj?) butą ir pan. nesąmonės, tai aišku, kad anksčiau ar vėliau teks skaudžiai nusivilt. Kaip sakant, ne gyvenimo sunkumai ir išbandymai varo žmogų depresijon, o nepateisinti lūkesčiai.
Oi gerai tu cia apie LT DNR,
