QUOTE(Tanga @ 2012 06 11, 19:49)
Mažiau klausyk draugių pasakojimų
Tavo atvejis vis tiek bus kitoks ir geriau galvok, kad viskas vyks greitai ir sklandžiai. Kiek skaičiau apie gimdymą, tai supratau, kad didžiausi sunkumai kyla dėl mūsų baimių. Kai bijome, įsitempiame, viskas užsispazmuoja, užsiblokuoja. Aš bandau nusiteikti, kad viskas bus gerai. Kai porą naktų buvo užėję parengiamieji skausmai, nepanikavau, o stengiausi juos slopinti ramiai kvėpuodama ir koncentruodama dėmesį į kvėpavimą. Man padėjo. Kai pasipasakojau draugei, kuri lankė Šemetos kursus, tai ji sakė, kad viską dariau teisingai. Žinoma, ta nežinia šiek tiek baugina, todėl reikia su savimi dirbti, o nuo netikėtų komplikacijų niekas nesame apsaugoti, bet aš tikiu, kad medikų kolektyvas padarys viska, ką gali, kad nekiltų pavojus man ir mano mažutėliui.

Visaks super pasakyta. Sutinku 100 proc.
Tikrai labai naudinga lankyti kursus. Mes lankėm Šemetos. Bent jau žinai kaip ir kas vyskta ir žinai, ką reikia daryti. Nesakau, kad viskas taip skalandžiai ir pavyko, nes realybė būna kiek kitokia, nei kursai, bet būti abiems išklausius visą tą teoriją yra labai labai didelis dalykas.
pvz. viską vyras žinojo, kada reikia masažuoti, kada ir kaip kvėpuoti su manim, bet man jau buvo tokie skausmai ir gimdymas vyko, aš jam rėkiu, "ko nekvėpuoji kartu su manim?", o jis pasimetė, sako, galvojau, kad čia dar ne gimdymas, kad viskas vėliau bus

Dėl CP, niekada nesakaiau, kad tai lengva operacija (pasiskaitykit mano pasisakymą atidžiau) ir jo neskatinau nieko rinktis, aš tik už natūralų gimdymą, bet sakau kaip man netikėtai teko jį atlikti ir kaip man jis pavyko ir labai greitai sugijau ir pan. Tai ir sakau tik savo patirtį. Kodėl turėčiau tylėti. Jei yra žodžio laisvė.
Bet viskas nublanksta prieš tą stebuklą, kuris atkeliauja ir tas nusotabus jausmas, kad jau tapai mama
