Siela

Na as ta zinau, bet duok pavyzdi pvz negatyvios minties.Nes, mano galva, jau pats pirmasis sakinys perduoda negatyvia zinia, kad "nereikia" elgtis.Tvirtai tikiu ir suvokiu jog DDI moko ir raso apie tai, kaip REIKIA ELGTIS.Tai yra teigiama.

Bet suformuluoti, kad ir kaip atrodo, jie būtent su NE - t.y. nevogsi, nežudysi ir kt...baisiai nepedagogiška

Tikrai.

Tai as ir sakau,Patieska, kad ne mums zmogoms to Dievulio klaidas taisyti...

QUOTE(lori123 @ 2007 01 07, 19:23)
Kaip nereikia elgtis, parašyta Dešimtyje Dievo Įsakymų.
Jei pastoviai mąstysi pozityviai, mintimis susikursi sau rojų, jei negatyviai - susikursi pragarą.

Tai taip iseina, kad ...nereikia nevogit.
nereikia nekalbeti netiesos... ir t.t.nu moterys, baikit ta Lingu Lingu uz nosies vedzioti...o tai apsiverksiu tuojau ...

O kam vogt jei nereikia?

Pomylovat nelzia kaznyt...Patieska... net nebejuokinga...ir dar moderatorius ar kaip ten tave...vadinti.
turbut sau taisykliu netaikysi...bet tu cia bosas... geriau papasakok apie siela ka zinai, mastai ir kaip supranti

Nu suprantu aš suprantu LinguLingu (arba apsirinku, kad suprantu ), galiu ir paaiškint kaip suprantu ką sakai (tiesa pradžios kaip iš sielos temos išsirutuliojo įsakymai neatsekiau dar - tiesiog tikrai ne visada tam turiu laiko) . Paaiškinimas mano būtų toks - tas tavo teigiamumas įsakymuos yra va čia: "REIKIA nevogti" no ne "NEREIKIA nevogti", na tas ir man atrodo ir taip aišku (dovanokis jei neteisingai interpretuoju), tiesiog ką pati sakau, kad jie suformuluoti būtent taip "Nevogsi" ir kt...Be jokių "reikia" - nors kas dėl "rekomenduojamo" elgesio aišku, kad tai ir norima paskyti, - na kad turi nevogti...
Apie sielą kažkur jau esu pasisakius lyg , taip ją ir suprantu kaip Dievo duotą dvasinį pradą žmogui, be kurio apskritai negali būti gyvo jokio žmogaus. Ir kuriuo kaip ir kūnu reikia rūpintis.

(Sorry bet tikrai dar nesu skaičius visos temos nuo pradžios iki galo, kad mintys nebūtų padrikos)



Yra (ne pateisinimas, o paaiškinimas) - liga ar laikinas sutrikimas, kuri atima iš žmogaus galią realiai vertint situaciją. Taigi ne mums skirstyt vietas danguj ar pragare..." Nė vienas žmogus nenori mirt. Žmogui natūralu norėti gyventi ir jei jis nebesugeba matyti jokios išeities kaip gyventi, na tiesiog tikrai nebevisada yra pakaltinamas savo veiksmuose. O nepakaltinamų net negailestinga civilinė teisė nebaudžia.


kad numirsi sava mirtimi, bet visą gyvenimą būsi nusikaltėlis irgi...aš kažkaip matyt labiau Dievo gailestingumu tikiu vis tik. Apie kokį Dievo gailestingumą galima kalbėt jei pas save "pasiimtų" tik ištikimuosius...kam tada apskritai apie gailestingumą kalbėt.
Tai nereiškia, kad tuo gailestingumu gali piktnaudžiaut, bet...tikiu kad net didžiausiam nusikaltėliui, kuris mirties akimirką šaukias atleidimo, atleidžiama.

O savižudybės atveju ar kartais ne labiau pakaltinami tie, kurių "dėka" žmogus tam ryžosi ar pastūmėjo į tai ir kaip sakydavo mano dėstytojas - "tokiais atvejais kyla klausimas, o kur buvo artimieji, draugai?" Suprantama, kad tas labai individualu, bet nesiuntinėkim į pragarą tų, kuriem patys tos šviesos ir vilties nė spindulėlio neparodėm kai buvo laikas.

alia nepyk, patieska, bet del teises tai nusisnekejai civiline teise apskritai nebaudzia, turbut turejai omeny baudziamaja, bet ta irgi baudzia, pradziai kol nepakaltinamas uzdaro gydytis, o kai jau pakaltinamu tampa, tuomet ir bausti galima. tai vis tik galima daryti isvada, kad jei taip drasiai operuoji teisiniais teiginiais, nors apie teise neturi visiskai jokio, net zalio supratimo, tai ir visa kita tavo beletristika is pirsto lauzta.

Sveikos
Ir as noreciau kazkiek isiterpti. Nelabai as toje religijoje esu pasikauscius. Bet nesenai ziurejau tokia dokumentika. Kalbejo ten visokio plauko zmones (ne lietuviai) ir apie siela jie labai idomiai sake, jog mes ispradziu galime buti sakykime akmens, geles, medzio siela ir vis kylame aukstyn ir aukstyn. Ir kas kart igauname kazkokiu +, panasiai kaip geras darbuotojas darbe gauna pagyrimus ir paaukstinumus. Tad jei tu nusidejai kazkuo, tai tavo sielos po mirties ne tik kad nepaaukstins, bet ale ir pazemins "pareigose", taip ir stengiasi musu siela tapti sviesesne, o po to nesupratau kur ji ten turi nukeliauti, gal i dangu???....
Ir dar buvo tos laidos priedas, kai pasakojo zmones atsitikimus, kai pirma karta atvaziuoja i kazkokia vieta ir jaucia, kad ten esa buve. Trumpai viena istorija: tevai su mazamete mergaite vaziavo i kelione ir sustojo papietauti. O vaikas tevams pradejo pasakoti, kas ten toliau uz matomo kalno yra: upe, pilis, nedidukas miskas su dideliais medziai. Tevai nuvaziave ir pamate nupasakota vaizdeli.
Tai taip ir gaunasi, kad siela net prisiminimus islaiko
Ir asmeniskai man buvo nutike: mirus giminaiciui, mes uzejome pirmieji i kambari ir uzdarem duris (duris storo medzio ir reikia jegos truputuka jas atidaryti)Tai kai mes ten visi tupynejome, durys prasyvere ir uzsidare, kaip niekur nieko. Viena mociute ir sako:-"dvasia va isejo"
....

Tik klausimas, kam dvasiai tas duris darinėti.

nu tai jei supratai, ką norėjau pasakyt, ko žaidi sąvokom? "Civilinė" turėjau omeny "pasaulietinė" , o ne mėčiausi teisiniais terminais (ką šiaip gyvenime, jokioj ne teisėj reiškia "civilis" nesidomėjai ?). Psichinio ligonio nebaudžia. Tikra tiesa, kad gydo, bet pasveikusio už tai, ką jis padarė būdamas ligonis ir veiksmo metu negalėjo normaliai atsakyt už savo veismus - ne.
Visa kita beletristika ne visai iš piršto, bet galvok kaip tau patogiau. Apie ką ir kokį supratimą turiu dovanokis, bet jau ne tau kiaurai matyt

Pasikartosiu - tikiu gailestingumu. Jei tau tai beletristika laužta iš piršto, aš to nepakeisiu. Kaip ir tu nepakeisi mano tikėjimo tuo.

civiline teise yra civiline, o tokios kaipo pasaulietines isvis nera beje, civilis ir civiline teise neturi nieko bendro vat tavo pomegis tyciotis is kitu, atsisuko pries tave pacia.