Yra skyrelis nestumas po pirmojo netekties, bet visi kazkaip pasyviai tuom dalinasi. O visigi labai idomu kaip jauciasi besilaukiancios po netekties... Ka jaucia. As atsivarciau paziureti ka rasiau pries daugiau nei pusmeti. Tai skausmas buvo toks atviras, tiesiog gyva zaizda. O dabar visai kitoks, bet galiu pasakyti zymiai sunkesnis.
Ir nors laukiuosi, negaliu atsikratyti minciu, jos sukasi ir sukasi vis ten. Minutele paleidzia ir vel is naujo, prisimeni kiekviena minute, kiekviena smulkmena.
Zinau, kad tureciau dziaugtis nestumu ir palikti ir tiketi kad viskas bus gerai, bet tai ne mano valioje....
Idomu kaip kitos nesutkes laikosi. Pastojau lygiai po puses metu...
QUOTE(Narajana @ 2007 07 16, 11:41)
Yra skyrelis nestumas po pirmojo netekties, bet visi kazkaip pasyviai tuom dalinasi. O visigi labai idomu kaip jauciasi besilaukiancios po netekties... Ka jaucia. As atsivarciau paziureti ka rasiau pries daugiau nei pusmeti. Tai skausmas buvo toks atviras, tiesiog gyva zaizda. O dabar visai kitoks, bet galiu pasakyti zymiai sunkesnis.
Ir nors laukiuosi, negaliu atsikratyti minciu, jos sukasi ir sukasi vis ten. Minutele paleidzia ir vel is naujo, prisimeni kiekviena minute, kiekviena smulkmena.
Zinau, kad tureciau dziaugtis nestumu ir palikti ir tiketi kad viskas bus gerai, bet tai ne mano valioje....
Idomu kaip kitos nesutkes laikosi. Pastojau lygiai po puses metu...
Ir nors laukiuosi, negaliu atsikratyti minciu, jos sukasi ir sukasi vis ten. Minutele paleidzia ir vel is naujo, prisimeni kiekviena minute, kiekviena smulkmena.
Zinau, kad tureciau dziaugtis nestumu ir palikti ir tiketi kad viskas bus gerai, bet tai ne mano valioje....
Idomu kaip kitos nesutkes laikosi. Pastojau lygiai po puses metu...
Aš kaip ir tu antrąkart pastojau praėjus pusei metų po netekties. Lygiai taip pat negalėjau atsiduoti nėštumo džiaugsmui, norėjau tik kad kuo greičiau ateitų gimdymo data. Klaikiai bijojau, kad tik nieko neatsitiktų. Bet pamatysi, ateis ta diena, kai jau supsi savo stebukliuką ant rankų. Labai to linkiu jums visoms, mes nusipelnėme laimės
Kaip laikotės MAMYTĖS? senai girdėtos? 
Beana, kaip laikosi mažiukė? 
Beana, kaip laikosi mažiukė?
Man jau praėjo 1 m. ir 7 mėn. (beveik)...
Ir po tiek laiko skausmas nemažėja, tik darosi "kitoks"... Ir toliau kalbuosi su Mažiuku, mintimis jį auginu, vis galvoju koks jis būtų...
Dabar į kapinytes nuvažiuoju tik savaitgaliais, daug dirbu, matyt, taip stengiuosi užsimiršti, nes kai tik būnu viena, būna beprotiškai sunku..., bet toks jau tas gyvenimas... Atsuko jis mums savo negražiąją pusę...
Svajonėse supu Mažiuką ir liuliuoju, ko, deja, padaryti realybėje negaliu...
Laikas labai keistas pasidarė, lyg aš sapnuočiau ir jis begtų pro mane, o aš tik matau, saulė nušvito, atsirado lapukai, paskui prasibundu tik tada kai lapai jau krinta ir pradeda snigti, nebežinau kartais nei kokia diena, nei mėnuo, mano laikas skaičiuojasi nuo tos dienos, kai neliko Mažiuko...
Dabar man džiaugsmą teikia tik tai, kad kitos mamytės jau vėl laukiasi ar susilaukė, dabar begalo džiaugiuosi Kria ir laukiu su ja kartu tos dienelės, kai ji galės supti dukrytę ant rankų, gal tada ir man pasidarys ramiau, kai žinosiu, kad ir aplink mane gali būti ramybė ir laimė
Ir po tiek laiko skausmas nemažėja, tik darosi "kitoks"... Ir toliau kalbuosi su Mažiuku, mintimis jį auginu, vis galvoju koks jis būtų...
Dabar į kapinytes nuvažiuoju tik savaitgaliais, daug dirbu, matyt, taip stengiuosi užsimiršti, nes kai tik būnu viena, būna beprotiškai sunku..., bet toks jau tas gyvenimas... Atsuko jis mums savo negražiąją pusę...
Svajonėse supu Mažiuką ir liuliuoju, ko, deja, padaryti realybėje negaliu...
Laikas labai keistas pasidarė, lyg aš sapnuočiau ir jis begtų pro mane, o aš tik matau, saulė nušvito, atsirado lapukai, paskui prasibundu tik tada kai lapai jau krinta ir pradeda snigti, nebežinau kartais nei kokia diena, nei mėnuo, mano laikas skaičiuojasi nuo tos dienos, kai neliko Mažiuko...
Dabar man džiaugsmą teikia tik tai, kad kitos mamytės jau vėl laukiasi ar susilaukė, dabar begalo džiaugiuosi Kria ir laukiu su ja kartu tos dienelės, kai ji galės supti dukrytę ant rankų, gal tada ir man pasidarys ramiau, kai žinosiu, kad ir aplink mane gali būti ramybė ir laimė
QUOTE(alde @ 2007 10 15, 22:01)
Man jau praėjo 1 m. ir 7 mėn. (beveik)...
Ir po tiek laiko skausmas nemažėja, tik darosi "kitoks"... Ir toliau kalbuosi su Mažiuku, mintimis jį auginu, vis galvoju koks jis būtų...
Dabar į kapinytes nuvažiuoju tik savaitgaliais, daug dirbu, matyt, taip stengiuosi užsimiršti, nes kai tik būnu viena, būna beprotiškai sunku..., bet toks jau tas gyvenimas... Atsuko jis mums savo negražiąją pusę...
Svajonėse supu Mažiuką ir liuliuoju, ko, deja, padaryti realybėje negaliu...
Laikas labai keistas pasidarė, lyg aš sapnuočiau ir jis begtų pro mane, o aš tik matau, saulė nušvito, atsirado lapukai, paskui prasibundu tik tada kai lapai jau krinta ir pradeda snigti, nebežinau kartais nei kokia diena, nei mėnuo, mano laikas skaičiuojasi nuo tos dienos, kai neliko Mažiuko...
Dabar man džiaugsmą teikia tik tai, kad kitos mamytės jau vėl laukiasi ar susilaukė, dabar begalo džiaugiuosi Kria ir laukiu su ja kartu tos dienelės, kai ji galės supti dukrytę ant rankų, gal tada ir man pasidarys ramiau, kai žinosiu, kad ir aplink mane gali būti ramybė ir laimė
Ir po tiek laiko skausmas nemažėja, tik darosi "kitoks"... Ir toliau kalbuosi su Mažiuku, mintimis jį auginu, vis galvoju koks jis būtų...
Dabar į kapinytes nuvažiuoju tik savaitgaliais, daug dirbu, matyt, taip stengiuosi užsimiršti, nes kai tik būnu viena, būna beprotiškai sunku..., bet toks jau tas gyvenimas... Atsuko jis mums savo negražiąją pusę...
Svajonėse supu Mažiuką ir liuliuoju, ko, deja, padaryti realybėje negaliu...
Laikas labai keistas pasidarė, lyg aš sapnuočiau ir jis begtų pro mane, o aš tik matau, saulė nušvito, atsirado lapukai, paskui prasibundu tik tada kai lapai jau krinta ir pradeda snigti, nebežinau kartais nei kokia diena, nei mėnuo, mano laikas skaičiuojasi nuo tos dienos, kai neliko Mažiuko...
Dabar man džiaugsmą teikia tik tai, kad kitos mamytės jau vėl laukiasi ar susilaukė, dabar begalo džiaugiuosi Kria ir laukiu su ja kartu tos dienelės, kai ji galės supti dukrytę ant rankų, gal tada ir man pasidarys ramiau, kai žinosiu, kad ir aplink mane gali būti ramybė ir laimė
Alde,drauge mano,
Aciu tau uz palaikyma,tu man tikrai labai labai padedi,kaip mes su tavim susirasinejame man taip buna fina...
Labai labai linkiu tau ir tavo vyrui,kad pas Jus ko greiciau ateitu ramybe ir laime.
Kaip as to laukiu...
Beana kaip dukryte tavo?Jau kokie jus dideli
Sveikutės mergytės,
Mano mažiukė auga kaip ant mielių ir yra baisi nenuorama, nebespėju gaudyti
Kria, jau greitai ir tu supsi savo mažuliuką, pamatysi gyvenimas nušvis kitomis spalvomis.
O ir kitos mergytės nepasiduokit, tegul jūsų skausmą nustelbia mažo žmogeliuko krykštavimas
Mano mažiukė auga kaip ant mielių ir yra baisi nenuorama, nebespėju gaudyti
Kria, jau greitai ir tu supsi savo mažuliuką, pamatysi gyvenimas nušvis kitomis spalvomis.
O ir kitos mergytės nepasiduokit, tegul jūsų skausmą nustelbia mažo žmogeliuko krykštavimas
Sveikos mergaitės. Pamenate buvo tokia Vilda kažkada, kuri palaidojo savo dukrytę. Tai aš. Taip jau išėjo, kad teko nica pasikeist. Ar pamenate mane? Verkiau kartu su jumis to meto mamomis, netekusiomis saviškių angeliukų (Jenifer, alde, beana, kria, astara, busgerai ir kitomis). Taigi aš jau turiu 1,5 mėnesio sūnelį. Dabar gyvenu kitomis nuotaikomis, svajonėmis ir t.t. Viskas mums gerai, gimėme sveikučiai ir stiprūs. Ilgai nerašiau šiame skyrelyje, nes netik parašyt, bet ir užeit paskaityt bijodavau... bijodavau ir nuotaikų, ir emocijų, o kai laukiausi- bijojau kad vėl kažkas baisaus neatsitiktų, tai visas tokias mintis variau tik tolyn...
Mergaitės, kas galit- neatidėliokit nieko, nelaukit nieko ir planuokit savo angeliukus. Ir sulauksit, tikrai. O tada tas skaudulys sumažėja. Nors ir dabar dažnai pagaunu save- dieve, kam man tą mergytę paėmei, aš būčia ir sūnutį ir dar dukrytę užauginusi... Bet yra kaip yra.
Mergaitės, kas galit- neatidėliokit nieko, nelaukit nieko ir planuokit savo angeliukus. Ir sulauksit, tikrai. O tada tas skaudulys sumažėja. Nors ir dabar dažnai pagaunu save- dieve, kam man tą mergytę paėmei, aš būčia ir sūnutį ir dar dukrytę užauginusi... Bet yra kaip yra.
QUOTE(vainė @ 2007 10 27, 17:56)
Taigi aš jau turiu 1,5 mėnesio sūnelį. Dabar gyvenu kitomis nuotaikomis, svajonėmis ir t.t. Viskas mums gerai, gimėme sveikučiai ir stiprūs.
Kaip šaunu
Džiaugiuosi labai labai už jus . Kartais pagalvodavau kur gi Vilda dingo, kaip gyvena... O pasirodo ji patyliukais augino pilvelį. Suprantu kad baisu buvo užeiti čia, kur tiek prisiminimų. Bet ir čia jau vis daugiau mamyčių džiaugiasi savo stebukliukais. Labai smagu , net nerandu žodžių kaip džiugu už jus visas. Aukit stiprūs ir sveiki. 
P.S. mes irgi labai stengiamės prisikviesti laimę...
QUOTE(vainė @ 2007 10 27, 17:56)
aš jau turiu 1,5 mėnesio sūnelį. Dabar gyvenu kitomis nuotaikomis, svajonėmis ir t.t.
....
džiaugiuosi. Kai paskaitau, kad kažkas susilaukia vaikelio, tom akimirkom pagalvoju, kad vis tik stebuklų dar būna....
QUOTE(vaivos juosta @ 2007 10 28, 15:14)
.... džiaugiuosi. Kai paskaitau, kad kažkas susilaukia vaikelio, tom akimirkom pagalvoju, kad vis tik stebuklų dar būna....
džiaugiuosi. Kai paskaitau, kad kažkas susilaukia vaikelio, tom akimirkom pagalvoju, kad vis tik stebuklų dar būna....Pries keturias savaites palaidojom savo suneli, kuri nesiojau 8 men. po savo sirdele, nes jis tiesiog uzduso, pasak mediku, virkstele buvo apsivyniojusi aplink kakla. Gimdziau savo leliuka negyva, nors jis buvo visiskai sveikas.
QUOTE(Laura6 @ 2007 11 10, 00:50)
Pries keturias savaites palaidojom savo suneli, kuri nesiojau 8 men. po savo sirdele, nes jis tiesiog uzduso, pasak mediku, virkstele buvo apsivyniojusi aplink kakla. Gimdziau savo leliuka negyva, nors jis buvo visiskai sveikas.
ka galiu pasakyt-paguodos zodziu nera, tik zinok tu cia ne viena, cia musu daug, mes tave suprantam,praeje ta pati pragara, kai kurios dar is jo neiseje...
atodo ismoksti gyvent toliau su tuo skausmu, bet gryzti ir gryzti prie to kosmaro pradzios
laikykis
, nors ir labai liudna, bet dziaukis tais kurie dar gyvi, nes gyvybe labai trapi...
QUOTE(Laura6 @ 2007 11 09, 23:50)
Pries keturias savaites palaidojom savo suneli, kuri nesiojau 8 men. po savo sirdele, nes jis tiesiog uzduso, pasak mediku, virkstele buvo apsivyniojusi aplink kakla. Gimdziau savo leliuka negyva, nors jis buvo visiskai sveikas.
Laura, mano panaši istorija. Mano Svajonė mirė irgi aštuonių mėnesių, ir irgi gimdžiau, ir Jis manęs nepasveikino. Vakar buvo lygiai vienuolika mėnesių kai taip atsitiko........., kai Jis mus paliko...........
Paguosti nepaguosiu, nėra žodžių.......
maldavau Dievo, kad po manęs nei vienai mamai taip daugiau neatsitiktų, bet jis manęs neišklausė. Todėl netikiu, kad jis yra. Vartoju žodį Dievas turėdama mintyje savo Angeliuką ir dabar kreipiuosi tik į Jį. Bet Jis bejėgis atlikti tokius mano prašymus.............
Laura, laikykis mieloji, ateik čia, nes man tik šitas skyrelis padėjo išgyventi.....
Čia mūsų daug, mes praėjom tą patį ir mes tave suprantam ir suprasim.....
Laikykis, bus labai labai sunku, bet tu gali, nes išbandymai skiriami tik labai tvirtiems ir geriems žmonėms.
Aš su tavimi ir stipriai tave apkabinu.....
