QUOTE(Melinda @ 2006 08 02, 22:28)
...
zinau kad nieks neatsakys kodel taip atsitiko...kodel man...ka as tokio blogo padariau kad viso sito nusipelniau...taip norisi issisneketi, issiverkti, issirekti o nera kam... vyras nuostabus,bet...jis dabar gyvena svo skausme.jam issipasakoti negaliu nes kai pradedu matau koks jis jauciasi bejegis o taip noretu padeti man...ir nezino kaip.tai ji dar labiau gniuzdo.tuo paciu ir mane...turiu viena drauge bet ir ta toli uz lietuvos ribu...kai laukiausi savo spindulelio visas dienas praleisdavau sitame puslapyje.bandau ir dabar rasti cia nors kazkokia paguoda.aciu JUMS visoms uz atsakymus.niekas geriau nesupras ka jauciu tik tas kas tai patyre...dirbti pradeti negaliu iki lapkricio 1d nes jau buvau isejusi dekretiniu atostogu...o tai mane varo i visiska nevilti...
Melinda, (ir visos kitos) taip noriu tave palaikyti, nors kiek nuraminti ir palengvinti tavo skausma. Pabandysiu atsakyti i tavo "kodėl" (nors, sako, kad nereikia į tai gilintis, bet suprantu, kad tai labai sunku ir vis tiek kiekviena dazniau ar reciau vėl apie tai susimasto). Tiesiog, vakar teko susipazinti ir kalbeti su labai protinga ir gera moterim, kuri paskutiniu metu pradejo dometis iv.dvasiniais dalykais ir pan. Paklausiau jos KODĖL (nes pries 2sav., mire draugės vaikelis, iki siol negaliu to pamirsti, ir nebuna dienos, kad negalvociau apie ją, apie tai).
Tai va ką atsakė man ta moteris:
1. Tiesiog jis (tas vaikelis) tiek buvo tobulas, kad jam nebūtų ką čia veikti! Jam tik reikėjo ateiti tam, kad tik pažiūrėti kaip čia.
2. Dar pasakė, kad ne tėvai pasirenka vaikus, o vaikai tėvus. Tokie vaikai neateis pas bet ką, o pasirenka geriausius ir stipriausius. Tai kad jus privalot tai išgyventi, nes...
3. ... tas pats vaikas gali ateiti pas jus... kitame