Melinda,
geriau į darbą dar nesiveršk, tvarkyk namus, dar kažką (įvesk namie sterialią tvarką kaip aš), daryk ką nors... Darbe bus dar labai sunku, aišku, jei eisi į kitą darbą, tai gal bus šiek tiek kitaip.
Dėl išvažiavimo, mes irgi su vyru galvojam išvažiuoti kokiai savaitėlei, gal į Turkiją, truputį pakeisti vietas... Gal ir nepasidarys geriau, bet bent būsim pabandę.
Nuo mūsų nelaimės praėjo 4 mėnesiai, o atrodo viskas buvo taip ir seniai, ir neseniai, net pati kartais nebesuprantu. Jei norėtum išsikalbėti, tai parašyk, duosiu savo Skypo nica, taip mes su Kria bendraujam, gal taip lengviau iškęsim mus užgriuvusias bėdas.
Laikykis
[quote=Melinda,2006 08 03, 22:26]
[QUOTE] butinai kasdien cia lankysiuosi ir kuria diena kada nors kiek bus lengviau parasysiu visoms jums savo istorija gal kuri pasimokys,nes kad ir kiek zmoniu man sakytu jog esu del to nekalta as vistiek visa gyvenima kaltinsiu save kad ne viska padariau kad mano mergyte gyventu.kazkur kazka praziopsojau.gal del patirties stokos o gal del per dideles laimes jaumo kad tuoj laikysiu ja ant ranku ir tiesiog negali mums nieko blogo nutikti...manau visos mamos taip galvoja bet deja...
[/quote]
O aš nežinau, ką turėčiau daryti kitaip jei dar kartą laukčiausi... aš padariau viską kas nuo manęs priklausė...
[QUOTE] butinai kasdien cia lankysiuosi ir kuria diena kada nors kiek bus lengviau parasysiu visoms jums savo istorija gal kuri pasimokys,nes kad ir kiek zmoniu man sakytu jog esu del to nekalta as vistiek visa gyvenima kaltinsiu save kad ne viska padariau kad mano mergyte gyventu.kazkur kazka praziopsojau.gal del patirties stokos o gal del per dideles laimes jaumo kad tuoj laikysiu ja ant ranku ir tiesiog negali mums nieko blogo nutikti...manau visos mamos taip galvoja bet deja...
[/quote]
O aš nežinau, ką turėčiau daryti kitaip jei dar kartą laukčiausi... aš padariau viską kas nuo manęs priklausė...
QUOTE(alde @ 2006 08 03, 23:36)
Melinda,
geriau į darbą dar nesiveršk, tvarkyk namus, dar kažką (įvesk namie sterialią tvarką kaip aš), daryk ką nors... Darbe bus dar labai sunku, aišku, jei eisi į kitą darbą, tai gal bus šiek tiek kitaip.
Dėl išvažiavimo, mes irgi su vyru galvojam išvažiuoti kokiai savaitėlei, gal į Turkiją, truputį pakeisti vietas... Gal ir nepasidarys geriau, bet bent būsim pabandę.
Nuo mūsų nelaimės praėjo 4 mėnesiai, o atrodo viskas buvo taip ir seniai, ir neseniai, net pati kartais nebesuprantu. Jei norėtum išsikalbėti, tai parašyk, duosiu savo Skypo nica, taip mes su Kria bendraujam, gal taip lengviau iškęsim mus užgriuvusias bėdas.
Laikykis
geriau į darbą dar nesiveršk, tvarkyk namus, dar kažką (įvesk namie sterialią tvarką kaip aš), daryk ką nors... Darbe bus dar labai sunku, aišku, jei eisi į kitą darbą, tai gal bus šiek tiek kitaip.
Dėl išvažiavimo, mes irgi su vyru galvojam išvažiuoti kokiai savaitėlei, gal į Turkiją, truputį pakeisti vietas... Gal ir nepasidarys geriau, bet bent būsim pabandę.
Nuo mūsų nelaimės praėjo 4 mėnesiai, o atrodo viskas buvo taip ir seniai, ir neseniai, net pati kartais nebesuprantu. Jei norėtum išsikalbėti, tai parašyk, duosiu savo Skypo nica, taip mes su Kria bendraujam, gal taip lengviau iškęsim mus užgriuvusias bėdas.
Laikykis
[QUOTE]kazkaip nekyla rankos kazka daryti...realiai suvokiu kad reikia susitvarkyt namus,vyrui pagaminti valgyt nes jau nebepamenu kada ka nos virtuveje dariau, bet...atrodo kad niekas neturi prasmes...as net valgyt negaliu nera alkio jausmo,pamacius maista pykina...bendrauti norisi tik su nepazystamais zmonemis kas nezino viso to ir neziuri i mane tomis pilnomis uzuojautos akimis...negaliu to pakleti...
parasyk savo skypo nika prisijungsiu prie jusu...
aciu labai!
Papildyta:
QUOTE(Nertukė @ 2006 08 03, 23:55)
O aš nežinau, ką turėčiau daryti kitaip jei dar kartą laukčiausi... aš padariau viską kas nuo manęs priklausė...
[QUOTE]kiekvienos musu istorija yra skirtinga (as visu ir neatsimenu nes vakar perskaiciau viska nuo pirmo iki paskutinio puslapio)prisiverkiau...
as zinau ka daryciau kitaip bent man dabar taip atrodo bet mintis kad laukciausi vel mane taip gasdina...as turbut visus devynis menesius tureciau vaikscioti su tais skrituliukais ant pilvuko kad girdeciau savo kudikelio sirdutes plakima kitaip negaleciau ramiai gyventi...nors gal visa tai praeis su laiku...visgi tik savaitele kaip gime mano spindulelis,deja nesvieciantis...viskas daugiau rasyti negaliu...
ryt vyras isvaziuoja,liksiu viena gal iseis parasyti kaip viskas buvo...gal pagaliau ir mano mintys susirykiuos i savo vietas,nes maisau datas,savaites dienas ir t.t.
stiprybes ir jums visoms!
jei turit kantrybes ir noro perskaitykit mano istorija...galbut man kazkiek palengves...
PATARCIAU NESKAITYTI BESILAUKIANCIOMS IR BE REIKALO NESTRESUOTI NES JUMS REIKALINGOS TIK TEIGIAMOS EMOCIJOS!!!
gyvenom su draugu vilniuje, kaip ir daugelis jaunu zmoniu nuomojom buta, studijavom, dirbom...pernai per kaledas draugas pasipirso man kada viesejom pas tevus(abu esame is alytaus).buvom nerealiai laimingi,pilni planu ir ideju.po nauju nutarem mesti darbus vilniuje ir grizti gyventi i alytu kur nera automobiliu kamsciu,maziau zmoniu,daugiau zalumos ir pan.ten turejom buta,o vilniuje kaip zinot nuoma nemazai kainuoja.pradejom planuoti vestuves rugpjuti ant ezero kranto ir pan.as parasiau pareiskima ir isejau is darbo dviem savaitem anksciau nei draugas, nes tuo metu man vyko sesija.fiziskai jauciausi normaliai tik vat suvelavo "mano dienos".kadangi pries tai geriau kontraceptines ir dariau menesio pertrauka,pagalvojau kad galbut tai del to sutriko ciklas,taciau "dienos"ir toliau velavo...nieko draugui nesakiau...vis dar laukiau.nusipirkau nestumo testa uz 3lt (berods).JIS BUVO TEIGIAMAS!nemeluosiu,pirmas jausmas buvo baime.as bedarbe,draugas jau parases pareiskima iseit is darbo,manes atgal nepriims,galu gale uzsakyta masina baldams pervezti,alytuje darbu neturime...greit nulekiau pas daktare(registruotis nereikejo kadangi ji mano mociutes drauge)ji echoskopu paziurejo ir pasake:"ale akurat,vaikeli laukiesi".jau 1,5men.as stovejau ir negalejau nei zodzio istarti.daktare igrudo i rankas man kruva lankstinuku apie kudykiu maitinima ir pan.ir nukabino nuo savo kabineto raktu ciulptuka ir padave man.nusisypsojo ir pasake:sveikinu!isejau is poliklinikos,atsisedau i masina ir apsiverkiau.bet si karta is laimes...sypsojausi ir verkiau.negalejau patiketi kad as turesiu mazuti vaikuti.tuo metu norejosi visam pasauliui rekti kad AS LAUKIUOSI!
nuvaziavau pas mociute nes ji gyvena vilniuje,ir verkdama sakau:mociut,turesiu leliuka.o ji sako:vaikeli tai ne verkt reikia,o dziaugtis...o as sakau:tai as is laimes verkiu...tada puoliau skambinti mamai,draugems.o mociute ir sako:tu taip neskelbk sitos zinios visiems,sako blogas zenklas...netikiu as tais visais bobuciu plepalais.taip jai atsakiau ir islekiau namo.
draugas zinia sutiko su dideliu dziaugsmu!po visu emociju atsisedom ir pradejom galvoti ka darysim toliau...vestuviu planus teks igyvendinti pusmeciu anksciau(nusprendem).grisim ir ieskosim darbo,niekam nesakysim kad laukiuosi ir as dar pusmeti padirbesiu(taip reikia norint gauti dekreto pinigelius,turbut visos zinot)
grizus i alytu vyras pradejo dirbti iskart bet uz nedideli atlyginima ir be socialiniu garantiju(galvojom laikinai bus gerai).as kaip tycia niekur darbo negalejau gauti,tarsi ant kaktos butu parasyta kad laukiuosi.juk dar nieko nesimate...pas pazystamus nenorejau eiti ir meluoti.vistiek pilvukas viska isduos.
susiradau aceit geriausia ginekologe alytuje(taip patare anyta nes ji dirba poliklinikoj sesele).ejau kas dvi savaites o ji vis pasveria mane,pamatuoja spaudima ir sako:iki kito karto.galvojau gal kita karta echoskopu paziures.vilniuje ziurejo jau per pirma apsilankyma.bet nei per kita nei per dar kita vizita ji mano vaikelio neziurejo echoskopu.tik centimetru pilva pamatavo.aceit viskas gerai.tada as sunerimau ir susiradau kita daktare kuri dirbo ligoninej.buvau girdejusi kad gera specialiste ir labai atsakingai ziuri i savo darba.uz tam tikra atlygi lankiausi pas ja papildomai.14sav nestume jai pasirode per maza vaikelio sprando rauksle.ji issiunte mane i kauna.kaunas prieme mane kai nestumas buvo jau 16sav.tipo eile ilga.ten daktarai pasake kad jau velu tyrimui tokiam nes vaikutis jau per didelis,bet ju nuomone viskas buvo gerai ir be reikalo cia ta mano daktare yra supanikavusi.(trys daktarai kaune ziurejo).uztikrino kad VISKAS GERAI.bet siuntima genetiniam tyrimui israse(sprando rauksle parodo dauno sindroma).mano daktare is ligonines pasake:jei kaune daktarai sake kad viskas gerai nera tau ko vaziuoti i ta kauna.taip ir daugiau nevaziavau...
bego dienos.darbo taip ir negavau.tada nusprendem kad as isvis nedirbsiu.taciau fiktyvu darba reikejo susirasti del soc.garantiju(radau ir mokejau sodrai pinigus).nestumas buvo lengvas,visai nepykino tik labai del visko nervavaus,pykausi su draugu nes pradejom remontuoti buta,truko pinigu,pykomes del tapetu spalvos del linoleumo ir t.t.tada uzgriuvo vestuviu planai.tevai norejo vienokiu,mes kitokiu.zodziu blioviau visa pirma trimestra(buvau skaiciusi kad taip buna del hormonu kaitos,zinoma prisidejo vestuviu itampa)bet nei kartelio,nei vieno karto nepasigailejau kad laukiuosi.truputi buvau nusivylusi nes vestuviu norejau kitokiu ir butinai ne "is reikalo".bet...gavosi kaip gavosi...
geguzes 6d atsokom vestuves.as jau 5 men laukiausi savo saulytes(tada bunant kaune del sprando rauksles mums pasake kad bus mergyte:))))dziaugemes su kiekviena diena vis labiau.galvojome vardus,skaiciau daugybe knygu apie gimdyma,kudykiu prieziura,isskaiciau visas temas SM,prisiusdavau vyrui daugybe laisku i kompa apie tai kaip reikia rupintis nesciomis moterimis.juk nedirbau,turejau marias laiko...norejosi kuo greiciau pirkti rubelius, daiktelius.pamatydavau koki nerealiai grazu rubeli ir nupirkdavau.mociute vis kartojo:tik nepirk jokiu rubu ir daiktu iki vaikelio gimimo, tai blogas zenklas.nenoredama su ja gincytis sakydavau kad neperku.as gi netikejau tais bobuciu paistalais...
pirmieji judesiukai buvo kazkas stebuklingo...sypsena nedingdavo nuo veido nei minutei.vyras sakydavo:pavydziu tau kad ji pas tave pilvely.priglausdavo ausi ir laukdavo spyrio:)pilvukas pasidare palukuotas tai jis vadindavo mus savo plaukuotukemis:)mergyte buvo nerealiai judri.daktare echoskopo metu sakydavo kad negali normaliai ismatuoti vaikelio dydzio nes baisiai juda.sakydavo:ot turesi bedos kai prades vaikscioti.o as negalejau sulaukti tos bedos...
taip ir lankiausi pas dvi daktares.viena poliklinikoj dare kraujo ir slapimo tyrimus ir svere,kita echoskopu mums rode rankytes,kojytes,sirdute ir viska viska...dare nuotraukas ir duodavo mums(dabar tai viskas ka turiu)...
karta buvau pas mama sveciuose.ji kalbejo su drauge apie savo koleges marcia kad ji pirma karta turejo persileidima,ryzosi pastoti antra karta ir...mama liepe man iseiti ir neklausyti.as netgi pyktelejau.pasakok,sakau,kas jau cia tokio...tada ji papasakojo kad tos moters antras nestumas buvo normalus.lankesi pas geriausia vilniaus profesoriu.sulauke gimdymo dienos ir nuvykusi i ligonine suzinojo kad jos kudykelis jau para buvo mires.ji turejo ji pagimdyti pati naturaliu budu.kadangi gimdymas buvo sunkus negalejo dalyvauti savo vaiko laidotuvese.klausiau issiziojusi nes pirma karta gyvenime isgirdau kad gyvenime dedasi tokie baisus dalykai(net nezinojau kad tokius vaikelius laidoja).apsikabinau savo pilvuka ir pasakiau:neisivaizduoju kaip turi jaustis moteris gimdydama negyva kudyki ir tai zinodama(tam vaikeliui buvo 5 kartus apsisukusi virkstele aplink kakla).ar gali buti kas baisiau?!atsimenu mama tada pasake:na bet tau taip nebus,tau taip negali buti...
grizusi namo ta istorija papasakojau vyrui...ir nuo tos minutes beveik kasdien prisimindavau ta istorija...taciau nuojautos jokios nebuvo...jokios...
6 men nestumo priaugau beveik 8 kg ir man atsinaujino sena nugaros trauma.ziauriai skaudejo nugara.negalejau vaikscioti,gulejau tik ant vieno sono.kartais skausmas pasidarydavo toks astrus kad galvojau sienom lipsiu.daryti nebuvo galima nieko(nei rentgeno nei tomogramos)kadangi laukiausi.kentejau.neurologo prognozes buvo tokios:kai priaugsi daugiau svorio gali visai nepakilti is lovos kol pagimdysi.pasidaryk svarbiausius darbus dabar.taciau mintys apie maziuke numalsindavo skausma.pykau kad negaliu ramiai megautis nestumu...tada pamazu susipirkau rubelius...spaudziau vyra kuo greiciau atnaujinti lovyte(turejom tokia sena mano brolio)
po kiek laiko organizmas adaptavosi su svoriu ir nugaros skausmai dingo.lankiau baseina,dariau mankstas,vazinejome prie ezero,maudziausi nes zinot kokie nepakeliami karsciai buvo...isejau i dekreta.laukem pinigeliu is sodros.vis planavom nuvaziuoti prie juros.vyras sake:musu dukryte kiekviena vasara vaziuos prie juros iskaitant ir sia:)mamos pilvely...bet tai tas ar anas sutrukdydavo...ir vis karts nuo karto i galva ilysdavo mintis apie ta moteri kuri gimde negyva savo vaikuti...
sako kad nelaime galima prisisaukti................
liepos 1 diena sventeme vyro gimtadieni.25metu jubilieju.visi linksminosi...as sedejau ir galvojau:jau noriu kuo greiciau pagimdyt kad galeciau kartu su jais...
po to pamazu pradejo atsirasdineti gimdymo baime.buvau prisiklausius ir prisikaicius visokiu istoriju apie skausmus,po kiek valandu trunka gimdymas,kad po to negali sedeti ir panasiai ir panasiai....aceit kuo mazesnis kudykis tuo lengviau pagimdyt(buvo tokiu minciu:o kas butu jei as pagimdyciau 7 men mazyle?juk dabar tokie kudykiai jau isgyvena...o gal cezaris?tada uzmigdo ir nieko nejauti)vydavau jas visas salin...
parasysiu dar ir tai kad turejau skiepytis nuo pasiutliges nes mano suo susipjove prie ezero bunant su kiaune kuri pasirodo buvo pasiutus,kadangi as turejau kontakta su savo suniu po ikandimo man teko skiepytis.mane itikino kad rizika tik tokia kad gali kilti prieslaikinis gimdymas(o tokie kudykiai jau isgyvena!)bet sansu mazai kad kils.pavojingiau butu nesisikiepyti...pasiutlige nepagydoma!
liepos 14d as apsilankiau pas savo daktare poliklinikoj kaip ir kas menesi.ji man pamatavo spaudima,pasvere,pamatavo pilvuka ir sako:oho tai kad tavo vaikas per didelis.po kokiu poros savaiciu tegu tave paziuri ta kita pas kuria tu vaikstai(ji zinojo kad as lankausi pas dar viena).as nieko blogo neitardama isejau namo...
kadangi kaip ir daugumos,mano mergyte diena budavo rami o nakti spardydavo mane kaip reikalas ir neduodavo miegoti,plius dar tas lakstymas slapintis...nakti pabusdavau ir kartais garsiai pasakydavau:jau noriu greiciau pagimdyt...turbut as ja skubinau...
praejo savaite...viena diena beveik nejauciau judesiuku(buvo kaip tycia sekmadienis)jie buvo reti ir silpnuciai nes pries tai ji kaip spirdavo tai ojoj...na galvoju,nakti neduos miegot jei diena vos juda.atsiguleme miegoti.paprastai kai tik atsigulu ant sono tada ir prasideda maratonas, o ta nakti ramybe...vos keli suspurdejimai...(siaubas, kaip skaudu prisiminti)nakti beveik nemiegojau,skaiciavau jos plazdenimus.ju buvo mazai.vos sulaukiau ryto...puoliau skambinti daktarei i ligonine.ji pasake kad pirmadienis sunki diena,ji ruosiasi operacijai,pasake paskambinti 15val.verkiau iki pat paskutines minutes.taip buvo negera ant dusios...vel paskambinau daktarei.ji pasake kad niekaip nesugebes manes siandien priimti(as jai sakiau kad silpniau jauciu judesius ir kad ana daktare sake kad mano vaikas per didelis).puoliau prie interneto ir emiau skaityti viska apie judesius.isskaiciau hipoksija,kada vaikelis dusta ir dar galai zino ko...verkiau.paskambinau mamai,ji atleke pas mane.pasake kad ryt ryte daktare musu lauks.judesiukus dar jauciau...retus,silpnus...bet jauciau.kiek apsiraminau,vos islaukiau nakti ir ryte as,mano vyras ir mama nulekeme pas daktare.ji paziurejo echoskopu ir pasake:vaikutis sveikas,va matot,sirdute plaka...fuuuu...atsipuciau su nerealiu palengvejimu...bet vaisiaus vandenu per daug.pasake nueiti i poliklinika ir paimti siuntima kraujo tyrimams.tyrimus atliksime rytoj ryte...
jau buvom nusiziureje vezimeli bet kaip tycia sodra velavo pervesti pinigus...kaip tycia...
nulekiau i poliklinika,sakau,man reikia siuntimo tyrimams,nes per daug vaisiaus vandenu.tada pirma karta pamaciau kaip atrodo poliklinikos echoskopo aparatas...30sav nestume...21 amziuje...daktare vietoj siuntimo mane pagulde i ligonine...
atvykome gultis jau i vakara.dirbo ta mano daktare.paziurejo mane ant kedes,isklause mano spindulelio sirdies tonus.viskas gerai,pasake,tokie kaip ir turi buti sveiko kudykio.judesiukai maziau jauciami nes daug vaisiaus vandenu.taip turi buti...sypsojausi(tik tada nezinojau kad paskutini karta...)
kadangi alytaus ligonines vaizda galit nuspeti,lovu patoguma ir pan.paklausiau ar galeciau vykti nakvoti namo pas vyra.gyvenu tik per kelia nuo ligonines.daktare pasake:drasiai!as susitarsiu...pries isvaziuojant sesele paklause:tai jus isleidzia nakvot namo?atsakiau:taip.ji pasake:tai blogai...siu zodziu nepamirsiu niekada!
nuvykome pas vyro tevus nes vyras nupirko naujus varztus lovytei ir norejo prisukti.kol jis krapstesi garaze as nuejau ziureti tv.beziurint uzmeciau aki i balkono duru stikla...atskrido paukstis ir trenkesi i ji...po to dar karta...pagalvojau:koks durnas paukstis juk durys atidarytos galetu i vidu iskristi,tai kodel skrenda i stikla?...nebuvo jokios nuojautos...o zinojau ka reiskia sitas zenklas(ivyki su pauksciu prisiminiau jau po visko)
nakti miegojau kaip niekad ramiai...tik 6val ryto pabudau i tualeta...nuo tos dienos visada 6val pabundu.lygiai 6val...turbut mano dukryte butent tada ir mire...o as to net nenujauciau...
8val ryte man jau dare kraujo tyrima,tepineli,gliukozes tyrima...nei vieno judesiuko nejauciau ir galvojau kad viskas gerai,kad taip turi buti...juk daug vandenu todel taip yra...
apie pietus atejo sesele ir pakviete mane isklausyti sirdutes tonu.gulejau kol dejo tuos skrituliukus ant pilvo ir laukiau kada isgirsiu tuk tuk tuk tuk....taciau tu "tuk"nebuvo...maciau kaip pasikeite sesutes veidas.tada isgirdau daugybe "tuk" bet tai buvo mano pacios sirdis.plake taip garsiai kad rodes visa palata tuksejo...
ji nusivede mane prie echoskopo...kojos linko per kelius, kartojau sau:dieve padek kad tik viskas butu gerai,kad tik viskas butu gerai...atbegusi daktare ziurejo i monitoriu ir sake:pakaukim neskubekim nesigazdinkim.maciau kaip mano pilvas kilnojosi...tai diafragma...nuo jos pulsavimo judejo ir mergyte...bet ne jos sirdute...atbego dar viena daktare ir tada supratau kad jau viskas.....kaip toliau aprasyti ta jausma nezinau,nemoku tokiu zodziu...tada miriau ir as.turbut taip reikia rasyti...ne kunas o siela...(rasant toks jausmas kad antra karta tai isgyvenu)
toliau nelabai ka prisimenu...mama,vyras verkia...pirma karta maciau savo vyra verkianti balsu...doze raminamuju,greitosios pagalbos masina,kaunas...tas pats echoskopo kabinetas kur kazkada mums daktare su sypsena pasake:jus turesite mergyte...turesite...
si karta daktare pasake:deja jusu vaisius yra zuves...
sianakt pamiegokite o rytoj turesite buti stipri ir tureti daug jegu,jums reikes pagimdyti...ka renkates ar kol organizmas pats prades valytis ir prasides gimdymas ar skatinti gimdyma vaistais?
skatino vaistais,dare epidura,bet man tai buvo nesvarbu.laukiau kol prasides gimdymas.nieko neskaudejo.tiesiog gulejau ir klausiau kaip gretimose palatose moterys rekia,o po ju riksmu pasigirsta kudykio klyksmas...gulejau ir zinojau kad mano spindulelis uzgimes bus tylut tylutelis...
nezinau ar testi toliau
PATARCIAU NESKAITYTI BESILAUKIANCIOMS IR BE REIKALO NESTRESUOTI NES JUMS REIKALINGOS TIK TEIGIAMOS EMOCIJOS!!!
gyvenom su draugu vilniuje, kaip ir daugelis jaunu zmoniu nuomojom buta, studijavom, dirbom...pernai per kaledas draugas pasipirso man kada viesejom pas tevus(abu esame is alytaus).buvom nerealiai laimingi,pilni planu ir ideju.po nauju nutarem mesti darbus vilniuje ir grizti gyventi i alytu kur nera automobiliu kamsciu,maziau zmoniu,daugiau zalumos ir pan.ten turejom buta,o vilniuje kaip zinot nuoma nemazai kainuoja.pradejom planuoti vestuves rugpjuti ant ezero kranto ir pan.as parasiau pareiskima ir isejau is darbo dviem savaitem anksciau nei draugas, nes tuo metu man vyko sesija.fiziskai jauciausi normaliai tik vat suvelavo "mano dienos".kadangi pries tai geriau kontraceptines ir dariau menesio pertrauka,pagalvojau kad galbut tai del to sutriko ciklas,taciau "dienos"ir toliau velavo...nieko draugui nesakiau...vis dar laukiau.nusipirkau nestumo testa uz 3lt (berods).JIS BUVO TEIGIAMAS!nemeluosiu,pirmas jausmas buvo baime.as bedarbe,draugas jau parases pareiskima iseit is darbo,manes atgal nepriims,galu gale uzsakyta masina baldams pervezti,alytuje darbu neturime...greit nulekiau pas daktare(registruotis nereikejo kadangi ji mano mociutes drauge)ji echoskopu paziurejo ir pasake:"ale akurat,vaikeli laukiesi".jau 1,5men.as stovejau ir negalejau nei zodzio istarti.daktare igrudo i rankas man kruva lankstinuku apie kudykiu maitinima ir pan.ir nukabino nuo savo kabineto raktu ciulptuka ir padave man.nusisypsojo ir pasake:sveikinu!isejau is poliklinikos,atsisedau i masina ir apsiverkiau.bet si karta is laimes...sypsojausi ir verkiau.negalejau patiketi kad as turesiu mazuti vaikuti.tuo metu norejosi visam pasauliui rekti kad AS LAUKIUOSI!
nuvaziavau pas mociute nes ji gyvena vilniuje,ir verkdama sakau:mociut,turesiu leliuka.o ji sako:vaikeli tai ne verkt reikia,o dziaugtis...o as sakau:tai as is laimes verkiu...tada puoliau skambinti mamai,draugems.o mociute ir sako:tu taip neskelbk sitos zinios visiems,sako blogas zenklas...netikiu as tais visais bobuciu plepalais.taip jai atsakiau ir islekiau namo.
draugas zinia sutiko su dideliu dziaugsmu!po visu emociju atsisedom ir pradejom galvoti ka darysim toliau...vestuviu planus teks igyvendinti pusmeciu anksciau(nusprendem).grisim ir ieskosim darbo,niekam nesakysim kad laukiuosi ir as dar pusmeti padirbesiu(taip reikia norint gauti dekreto pinigelius,turbut visos zinot)
grizus i alytu vyras pradejo dirbti iskart bet uz nedideli atlyginima ir be socialiniu garantiju(galvojom laikinai bus gerai).as kaip tycia niekur darbo negalejau gauti,tarsi ant kaktos butu parasyta kad laukiuosi.juk dar nieko nesimate...pas pazystamus nenorejau eiti ir meluoti.vistiek pilvukas viska isduos.
susiradau aceit geriausia ginekologe alytuje(taip patare anyta nes ji dirba poliklinikoj sesele).ejau kas dvi savaites o ji vis pasveria mane,pamatuoja spaudima ir sako:iki kito karto.galvojau gal kita karta echoskopu paziures.vilniuje ziurejo jau per pirma apsilankyma.bet nei per kita nei per dar kita vizita ji mano vaikelio neziurejo echoskopu.tik centimetru pilva pamatavo.aceit viskas gerai.tada as sunerimau ir susiradau kita daktare kuri dirbo ligoninej.buvau girdejusi kad gera specialiste ir labai atsakingai ziuri i savo darba.uz tam tikra atlygi lankiausi pas ja papildomai.14sav nestume jai pasirode per maza vaikelio sprando rauksle.ji issiunte mane i kauna.kaunas prieme mane kai nestumas buvo jau 16sav.tipo eile ilga.ten daktarai pasake kad jau velu tyrimui tokiam nes vaikutis jau per didelis,bet ju nuomone viskas buvo gerai ir be reikalo cia ta mano daktare yra supanikavusi.(trys daktarai kaune ziurejo).uztikrino kad VISKAS GERAI.bet siuntima genetiniam tyrimui israse(sprando rauksle parodo dauno sindroma).mano daktare is ligonines pasake:jei kaune daktarai sake kad viskas gerai nera tau ko vaziuoti i ta kauna.taip ir daugiau nevaziavau...
bego dienos.darbo taip ir negavau.tada nusprendem kad as isvis nedirbsiu.taciau fiktyvu darba reikejo susirasti del soc.garantiju(radau ir mokejau sodrai pinigus).nestumas buvo lengvas,visai nepykino tik labai del visko nervavaus,pykausi su draugu nes pradejom remontuoti buta,truko pinigu,pykomes del tapetu spalvos del linoleumo ir t.t.tada uzgriuvo vestuviu planai.tevai norejo vienokiu,mes kitokiu.zodziu blioviau visa pirma trimestra(buvau skaiciusi kad taip buna del hormonu kaitos,zinoma prisidejo vestuviu itampa)bet nei kartelio,nei vieno karto nepasigailejau kad laukiuosi.truputi buvau nusivylusi nes vestuviu norejau kitokiu ir butinai ne "is reikalo".bet...gavosi kaip gavosi...
geguzes 6d atsokom vestuves.as jau 5 men laukiausi savo saulytes(tada bunant kaune del sprando rauksles mums pasake kad bus mergyte:))))dziaugemes su kiekviena diena vis labiau.galvojome vardus,skaiciau daugybe knygu apie gimdyma,kudykiu prieziura,isskaiciau visas temas SM,prisiusdavau vyrui daugybe laisku i kompa apie tai kaip reikia rupintis nesciomis moterimis.juk nedirbau,turejau marias laiko...norejosi kuo greiciau pirkti rubelius, daiktelius.pamatydavau koki nerealiai grazu rubeli ir nupirkdavau.mociute vis kartojo:tik nepirk jokiu rubu ir daiktu iki vaikelio gimimo, tai blogas zenklas.nenoredama su ja gincytis sakydavau kad neperku.as gi netikejau tais bobuciu paistalais...
pirmieji judesiukai buvo kazkas stebuklingo...sypsena nedingdavo nuo veido nei minutei.vyras sakydavo:pavydziu tau kad ji pas tave pilvely.priglausdavo ausi ir laukdavo spyrio:)pilvukas pasidare palukuotas tai jis vadindavo mus savo plaukuotukemis:)mergyte buvo nerealiai judri.daktare echoskopo metu sakydavo kad negali normaliai ismatuoti vaikelio dydzio nes baisiai juda.sakydavo:ot turesi bedos kai prades vaikscioti.o as negalejau sulaukti tos bedos...
taip ir lankiausi pas dvi daktares.viena poliklinikoj dare kraujo ir slapimo tyrimus ir svere,kita echoskopu mums rode rankytes,kojytes,sirdute ir viska viska...dare nuotraukas ir duodavo mums(dabar tai viskas ka turiu)...
karta buvau pas mama sveciuose.ji kalbejo su drauge apie savo koleges marcia kad ji pirma karta turejo persileidima,ryzosi pastoti antra karta ir...mama liepe man iseiti ir neklausyti.as netgi pyktelejau.pasakok,sakau,kas jau cia tokio...tada ji papasakojo kad tos moters antras nestumas buvo normalus.lankesi pas geriausia vilniaus profesoriu.sulauke gimdymo dienos ir nuvykusi i ligonine suzinojo kad jos kudykelis jau para buvo mires.ji turejo ji pagimdyti pati naturaliu budu.kadangi gimdymas buvo sunkus negalejo dalyvauti savo vaiko laidotuvese.klausiau issiziojusi nes pirma karta gyvenime isgirdau kad gyvenime dedasi tokie baisus dalykai(net nezinojau kad tokius vaikelius laidoja).apsikabinau savo pilvuka ir pasakiau:neisivaizduoju kaip turi jaustis moteris gimdydama negyva kudyki ir tai zinodama(tam vaikeliui buvo 5 kartus apsisukusi virkstele aplink kakla).ar gali buti kas baisiau?!atsimenu mama tada pasake:na bet tau taip nebus,tau taip negali buti...
grizusi namo ta istorija papasakojau vyrui...ir nuo tos minutes beveik kasdien prisimindavau ta istorija...taciau nuojautos jokios nebuvo...jokios...
6 men nestumo priaugau beveik 8 kg ir man atsinaujino sena nugaros trauma.ziauriai skaudejo nugara.negalejau vaikscioti,gulejau tik ant vieno sono.kartais skausmas pasidarydavo toks astrus kad galvojau sienom lipsiu.daryti nebuvo galima nieko(nei rentgeno nei tomogramos)kadangi laukiausi.kentejau.neurologo prognozes buvo tokios:kai priaugsi daugiau svorio gali visai nepakilti is lovos kol pagimdysi.pasidaryk svarbiausius darbus dabar.taciau mintys apie maziuke numalsindavo skausma.pykau kad negaliu ramiai megautis nestumu...tada pamazu susipirkau rubelius...spaudziau vyra kuo greiciau atnaujinti lovyte(turejom tokia sena mano brolio)
po kiek laiko organizmas adaptavosi su svoriu ir nugaros skausmai dingo.lankiau baseina,dariau mankstas,vazinejome prie ezero,maudziausi nes zinot kokie nepakeliami karsciai buvo...isejau i dekreta.laukem pinigeliu is sodros.vis planavom nuvaziuoti prie juros.vyras sake:musu dukryte kiekviena vasara vaziuos prie juros iskaitant ir sia:)mamos pilvely...bet tai tas ar anas sutrukdydavo...ir vis karts nuo karto i galva ilysdavo mintis apie ta moteri kuri gimde negyva savo vaikuti...
sako kad nelaime galima prisisaukti................
liepos 1 diena sventeme vyro gimtadieni.25metu jubilieju.visi linksminosi...as sedejau ir galvojau:jau noriu kuo greiciau pagimdyt kad galeciau kartu su jais...
po to pamazu pradejo atsirasdineti gimdymo baime.buvau prisiklausius ir prisikaicius visokiu istoriju apie skausmus,po kiek valandu trunka gimdymas,kad po to negali sedeti ir panasiai ir panasiai....aceit kuo mazesnis kudykis tuo lengviau pagimdyt(buvo tokiu minciu:o kas butu jei as pagimdyciau 7 men mazyle?juk dabar tokie kudykiai jau isgyvena...o gal cezaris?tada uzmigdo ir nieko nejauti)vydavau jas visas salin...
parasysiu dar ir tai kad turejau skiepytis nuo pasiutliges nes mano suo susipjove prie ezero bunant su kiaune kuri pasirodo buvo pasiutus,kadangi as turejau kontakta su savo suniu po ikandimo man teko skiepytis.mane itikino kad rizika tik tokia kad gali kilti prieslaikinis gimdymas(o tokie kudykiai jau isgyvena!)bet sansu mazai kad kils.pavojingiau butu nesisikiepyti...pasiutlige nepagydoma!
liepos 14d as apsilankiau pas savo daktare poliklinikoj kaip ir kas menesi.ji man pamatavo spaudima,pasvere,pamatavo pilvuka ir sako:oho tai kad tavo vaikas per didelis.po kokiu poros savaiciu tegu tave paziuri ta kita pas kuria tu vaikstai(ji zinojo kad as lankausi pas dar viena).as nieko blogo neitardama isejau namo...
kadangi kaip ir daugumos,mano mergyte diena budavo rami o nakti spardydavo mane kaip reikalas ir neduodavo miegoti,plius dar tas lakstymas slapintis...nakti pabusdavau ir kartais garsiai pasakydavau:jau noriu greiciau pagimdyt...turbut as ja skubinau...
praejo savaite...viena diena beveik nejauciau judesiuku(buvo kaip tycia sekmadienis)jie buvo reti ir silpnuciai nes pries tai ji kaip spirdavo tai ojoj...na galvoju,nakti neduos miegot jei diena vos juda.atsiguleme miegoti.paprastai kai tik atsigulu ant sono tada ir prasideda maratonas, o ta nakti ramybe...vos keli suspurdejimai...(siaubas, kaip skaudu prisiminti)nakti beveik nemiegojau,skaiciavau jos plazdenimus.ju buvo mazai.vos sulaukiau ryto...puoliau skambinti daktarei i ligonine.ji pasake kad pirmadienis sunki diena,ji ruosiasi operacijai,pasake paskambinti 15val.verkiau iki pat paskutines minutes.taip buvo negera ant dusios...vel paskambinau daktarei.ji pasake kad niekaip nesugebes manes siandien priimti(as jai sakiau kad silpniau jauciu judesius ir kad ana daktare sake kad mano vaikas per didelis).puoliau prie interneto ir emiau skaityti viska apie judesius.isskaiciau hipoksija,kada vaikelis dusta ir dar galai zino ko...verkiau.paskambinau mamai,ji atleke pas mane.pasake kad ryt ryte daktare musu lauks.judesiukus dar jauciau...retus,silpnus...bet jauciau.kiek apsiraminau,vos islaukiau nakti ir ryte as,mano vyras ir mama nulekeme pas daktare.ji paziurejo echoskopu ir pasake:vaikutis sveikas,va matot,sirdute plaka...fuuuu...atsipuciau su nerealiu palengvejimu...bet vaisiaus vandenu per daug.pasake nueiti i poliklinika ir paimti siuntima kraujo tyrimams.tyrimus atliksime rytoj ryte...
jau buvom nusiziureje vezimeli bet kaip tycia sodra velavo pervesti pinigus...kaip tycia...
nulekiau i poliklinika,sakau,man reikia siuntimo tyrimams,nes per daug vaisiaus vandenu.tada pirma karta pamaciau kaip atrodo poliklinikos echoskopo aparatas...30sav nestume...21 amziuje...daktare vietoj siuntimo mane pagulde i ligonine...
atvykome gultis jau i vakara.dirbo ta mano daktare.paziurejo mane ant kedes,isklause mano spindulelio sirdies tonus.viskas gerai,pasake,tokie kaip ir turi buti sveiko kudykio.judesiukai maziau jauciami nes daug vaisiaus vandenu.taip turi buti...sypsojausi(tik tada nezinojau kad paskutini karta...)
kadangi alytaus ligonines vaizda galit nuspeti,lovu patoguma ir pan.paklausiau ar galeciau vykti nakvoti namo pas vyra.gyvenu tik per kelia nuo ligonines.daktare pasake:drasiai!as susitarsiu...pries isvaziuojant sesele paklause:tai jus isleidzia nakvot namo?atsakiau:taip.ji pasake:tai blogai...siu zodziu nepamirsiu niekada!
nuvykome pas vyro tevus nes vyras nupirko naujus varztus lovytei ir norejo prisukti.kol jis krapstesi garaze as nuejau ziureti tv.beziurint uzmeciau aki i balkono duru stikla...atskrido paukstis ir trenkesi i ji...po to dar karta...pagalvojau:koks durnas paukstis juk durys atidarytos galetu i vidu iskristi,tai kodel skrenda i stikla?...nebuvo jokios nuojautos...o zinojau ka reiskia sitas zenklas(ivyki su pauksciu prisiminiau jau po visko)
nakti miegojau kaip niekad ramiai...tik 6val ryto pabudau i tualeta...nuo tos dienos visada 6val pabundu.lygiai 6val...turbut mano dukryte butent tada ir mire...o as to net nenujauciau...
8val ryte man jau dare kraujo tyrima,tepineli,gliukozes tyrima...nei vieno judesiuko nejauciau ir galvojau kad viskas gerai,kad taip turi buti...juk daug vandenu todel taip yra...
apie pietus atejo sesele ir pakviete mane isklausyti sirdutes tonu.gulejau kol dejo tuos skrituliukus ant pilvo ir laukiau kada isgirsiu tuk tuk tuk tuk....taciau tu "tuk"nebuvo...maciau kaip pasikeite sesutes veidas.tada isgirdau daugybe "tuk" bet tai buvo mano pacios sirdis.plake taip garsiai kad rodes visa palata tuksejo...
ji nusivede mane prie echoskopo...kojos linko per kelius, kartojau sau:dieve padek kad tik viskas butu gerai,kad tik viskas butu gerai...atbegusi daktare ziurejo i monitoriu ir sake:pakaukim neskubekim nesigazdinkim.maciau kaip mano pilvas kilnojosi...tai diafragma...nuo jos pulsavimo judejo ir mergyte...bet ne jos sirdute...atbego dar viena daktare ir tada supratau kad jau viskas.....kaip toliau aprasyti ta jausma nezinau,nemoku tokiu zodziu...tada miriau ir as.turbut taip reikia rasyti...ne kunas o siela...(rasant toks jausmas kad antra karta tai isgyvenu)
toliau nelabai ka prisimenu...mama,vyras verkia...pirma karta maciau savo vyra verkianti balsu...doze raminamuju,greitosios pagalbos masina,kaunas...tas pats echoskopo kabinetas kur kazkada mums daktare su sypsena pasake:jus turesite mergyte...turesite...
si karta daktare pasake:deja jusu vaisius yra zuves...
sianakt pamiegokite o rytoj turesite buti stipri ir tureti daug jegu,jums reikes pagimdyti...ka renkates ar kol organizmas pats prades valytis ir prasides gimdymas ar skatinti gimdyma vaistais?
skatino vaistais,dare epidura,bet man tai buvo nesvarbu.laukiau kol prasides gimdymas.nieko neskaudejo.tiesiog gulejau ir klausiau kaip gretimose palatose moterys rekia,o po ju riksmu pasigirsta kudykio klyksmas...gulejau ir zinojau kad mano spindulelis uzgimes bus tylut tylutelis...
nezinau ar testi toliau
Melinda, negaliu neverkti skaitydama tavo istoriją. Kiekvienąsyk, kai skaitau apie naują netektį išgyvenu tą skausmą. Ir kiekvienąkart klausiu, kodėl toks neteisingas pasaulis, kodėl jis atima iš tų kas laukia, o duoda tiems, kam vaikai nereikalingi. Laikykis, mažute. Bus sunku, bus labai sunku, bet mes turim būti stiprios dėl mūsų mažųjų angeliukų, dėl artimųjų, kuriems mes svarbios ir dėl mūsų pačių. Turim išmokti gyventi su tuo skausmu. Svarbiausia neužsisklęsk, čia mes tave suprantam ir tu nesi viena.
Melinda, kokia skaudi visa jūsų istorija
O kaip žiauriai man skamba šitie žodžiai šianakt pamiegokite, o rytoj reikės pagimdyti
, kai jau viską žinai.... Ar taip tikrai būna 
?Melinda, tu tikra šaunuolė, darei viską ką galėjai ir kas nuo taves priklausė... net sakyčiau, daugiau, nei daugelis iš mūsų (ir dvi gydytojos, ir tavo dėmesingumas, rūpestingumas).
....bet kas atsitiko....? tai gi kaip ir viskas gerai buvo..? ką sako gydytojai? Iš anksto atsiprašau, jei mano klausimai netaktiški ir per skaudu į juos atsakyti. Tiesiog neatsakynėk ir dar karta atsiprašau. Tiesiog norėtusi žinoti, kas ir kada negerai, medikų nuomone, jei aplamai jie ką nors sugeba paaiškinti tokiais atvėjais ...?
begaline uzuojauta... sunku nuraminti, sunku, kazka pasakyti, tiesiog neimanoma rasti zodziu... bukit visos tvirtos, tikekite likimu ir gyvenimu, laukite-jis turi jums atsiusti kazka gero...
Jei rasciau tinkamus zodzius,paguosciau...Deja,tik Laikas isgydys zaizdas.Zinau kad skauda ilgai,tikriausiai visa gyvenima.As irgi netekau savo Angelėlio.Tai buvo pries 7 metus.Susitaikiau su tuo ir zinau kad kitaip nebus,nors prisimenu Ji kas diena. Zinau,kad Jis kazkur salia,jauciu Ji sapnuose,matau Ji dukrytės akyse.Tikiu,kad Jis mano dukrytės Angeliukas...Tiesiog norėciau,kad taip butu...
QUOTE(lavaza @ 2006 08 05, 17:37)
Melinda, kokia skaudi visa jūsų istorija
O kaip žiauriai man skamba šitie žodžiai šianakt pamiegokite, o rytoj reikės pagimdyti , kai jau viską žinai.... Ar taip tikrai būna ?
Melinda, tu tikra šaunuolė, darei viską ką galėjai ir kas nuo taves priklausė... net sakyčiau, daugiau, nei daugelis iš mūsų (ir dvi gydytojos, ir tavo dėmesingumas, rūpestingumas).
....bet kas atsitiko....? tai gi kaip ir viskas gerai buvo..? ką sako gydytojai? Iš anksto atsiprašau, jei mano klausimai netaktiški ir per skaudu į juos atsakyti. Tiesiog neatsakynėk ir dar karta atsiprašau. Tiesiog norėtusi žinoti, kas ir kada negerai, medikų nuomone, jei aplamai jie ką nors sugeba paaiškinti tokiais atvėjais ...?
O kaip žiauriai man skamba šitie žodžiai šianakt pamiegokite, o rytoj reikės pagimdyti
, kai jau viską žinai.... Ar taip tikrai būna ?Melinda, tu tikra šaunuolė, darei viską ką galėjai ir kas nuo taves priklausė... net sakyčiau, daugiau, nei daugelis iš mūsų (ir dvi gydytojos, ir tavo dėmesingumas, rūpestingumas).
....bet kas atsitiko....? tai gi kaip ir viskas gerai buvo..? ką sako gydytojai? Iš anksto atsiprašau, jei mano klausimai netaktiški ir per skaudu į juos atsakyti. Tiesiog neatsakynėk ir dar karta atsiprašau. Tiesiog norėtusi žinoti, kas ir kada negerai, medikų nuomone, jei aplamai jie ką nors sugeba paaiškinti tokiais atvėjais ...?
Melindos istorija šiek tiek primena ir manają... tik man iš viso jokių abejonių dėl vaisiaus ar jo vandenų nebuvo... jokių skiepų ar stresų taip pat neteko patirti... žodžiu "IDEALUS NĖŠTUMAS"...
Kas dėl blogų ženklų ar prietarų NIEKO KŪDIKUI NEPIRKAU, JOKS PAUKŠTIS NEATSIMUŠĖ Į LANGĄ...
TIK GANDRAS PORA KARTŲ BUVO ATSKRIDĘS IR PO SODĄ VAIKŠČIOJO... bet tai juk geras ženklas... bet deja...
Beje, žodžius "šianakt pamiegokite, o rytoj reikės pagimdyti" teko ir man išgirsti...
Kas dėl mūsų kūdikio, tai mirties priežasties taip ir nenustatė - kūdikis buvo pilnai išsivystės, vaisiaus vandenys skaidrūs, virkštelė neapsisukusi, mamos, t.y mano tyrimai visi puikūs... Tokiu atveju daktarai tik skėsčioja rankomis...
O Tu Melinda palauk dar kiek, paverk jei ašarų dar liko... Knygą paskaityk... Pasidėk kūdikio drabužėlius kur nuo akių, lovytę į sandėliuką išneškite... Neatiduokite niekam... gal paskolinkite... Tik svarbiausia SAVĘS NEGRAUŽK... Laikas geriausias gydytojas...Kalbu tai ką pati pergyvenau... Dabar jau galiu ir televizorių žiūrėti, jau ne vien kūdikius matau... ir reklama su kūdikių prekėmis, jau nespaudžia širdies...
Beje, Melinda, tai tik mano pamąstymai, patarimų gali ir neklausyti, nes juk kiekvienas savaip skausmą pergyvena... Aš galvoju apie kitą vaikelį, tai mane palaiko. Dabar aš stengiuosi galvoti tik apie ateitį, o praeitį noriu ir visaip stengiuosi nustumti kuo toliau į atminties užkulisius...
Perskaiciau visas Jusu istorijas, ir su kiekviena nauja istorija as negaliu sulaikyti asaru...Negaliu surasti tinkamu zodziu Jums paguosti... Norisi Jus visas stipriai apkabinti...ka nors pasakyti grazaus...ir paverkt kartu...nes manau kiekviena kuri visa tai skaite, negalejo sulaikyti asaru...turbut skausmas nepakeliamas...bijau tai net ir isivaizduoti...l
Linkiu Jums stiprybes ir daug dziaugsmo
Nezinau ka pasakyti, tiesiog labai truksta paguodzianciu zodziu...
Linkiu Jums stiprybes ir daug dziaugsmo
Nezinau ka pasakyti, tiesiog labai truksta paguodzianciu zodziu...
Labai liūdna. Ypač kai pasižiūriu į savo sūnelį ir pagalvoju apie jūsų angeliukus. Aš jus labai užjaučiu.
