Kūdikėlio mirtis. Kaip išgyventi?

#121
QUOTE(alde @ 2006 06 09, 14:40)
lauricinaa, ačiū labai už palinkėjimus. Tiesa pasakius labai bijau dar kartą susidurti  su tokiais išgyvenimais. Šiandien gydytoja pasakė, kad po metu, gal šiek tiek daugiau, galėsim pradėti planuoti, tik gimda užsilenkė, tai net neklausias kas dėl to atsitinka, nes aš taip bijau....



pati nuoširdžiausia užuojauta jums. Tai neįsivaizduojamas skausmas. Linkiu jums daug stiprybės ir susilaukti sveikų leliukų.

Dėl užsilenkusios gimdos galiu nuraminti - tai nieko blogo. Mano gimda visą laiką buvo užsilenkusi, o pastoti problemų jokių nebuvo.

Dar kartą linkiu jums sėkmės
Atsakyti
#122
[quote=alde,2006 07 26, 10:55]
[quote=lavaza,2006 07 17, 00:04]
Bet šiandien sužinojau, kad draugė prieš 5 dienas pagimdė 24savaičių berniuką, o šiandien jis išėjo pas angeliukus.
Labai skaudu, kai dar viena šeima turi išgyventi pragarą, neviltį, skausmą... Labai gaila tavo draugės... Tik nepalikite Jos vienos, jai reikia paramos, nes žmonės tada linkę nusisukti, nes "kažko bijo". Palaikykite jos šeimą
angel_sadangel.gif
[/quote]


sveikute,vis vengiau skaityti sia tema o kai pasiryzau pravirkau...tu labai stipri moteris.as tikriausiai seniai buciau ispotejusi...zinau paguodos zodziai tavojo mazylio nesugrazins,bet pagalvok gal pats dievulis nusprende Danieliuka pasiimti anksciau,o jei jis butu visa gyvenima sirges ar dar kas...nors aisku kai netenki tokio maziuko atrodo visas gyvenimas zuva..na bet tu laikykis ...
Atsakyti
#123
Žmogaus širdis gali daug pakelti, labai norėjau aš kai mirė mano vaikutis kad ji sustotų, bet gyvenu toliau....

Labai skaudu, labai sunku, bet gyviems kapų nėra.

Užuojauta dar vienai nelaimingai šeimai.
Bet gyvenimas tęsiasi ir gyventi reikia.
Atsakyti
#124
pirma karta uzejau i si foruma,skaitant iskart uzpludo prisiminimai apie savo sunu kuriam butu buve jau 12 m.net negaliu sulaikyti asaru,nes kai tai atsitinka rodos zeme slista is po kojom,bet gyventi reikia,uzjauciu tas seimas,ir linkiu daug stiprybes jiems.
Atsakyti
#125
cray.gif
Atsakyti
#126
unsure.gif
QUOTE(saulyte2 @ 2006 07 28, 15:27)
pirma karta uzejau i si foruma,skaitant iskart uzpludo prisiminimai apie savo sunu kuriam butu buve jau 12 m.net negaliu sulaikyti asaru,nes kai tai atsitinka rodos zeme slista is po kojom,bet gyventi reikia,uzjauciu tas seimas,ir linkiu daug stiprybes jiems.

unsure.gif
Atsakyti
#127
pries savaite mire mano lelyte.30 sav.net rasant rakinasi pirstai...vis prisimenu ir prisimenu ta jausma kai pasake kad sustojo sirdute...kad reikes pagimdyti naturaliu budu...ir zinoti kad neisgirsiu savo dukrytes klyksmo...vis dar netikiu kad tai ivyko...negaliu rasyti visos istorijos nes nematau raidziu per asaras.noriu tik suzinoti jusu nuomones nuo ko pradeti gyventi is naujo...tevai siulo pakeliauti, kiti ieskotis darbo...sedint namie isprotesiu jei dar neisprotejau...gal i ka nors kreiptis pagalbos?
norisi nusigerti iki komos, issokti per balkona...atsibodo ta raminamuju poveikio busena...
Atsakyti
#128
QUOTE(Melinda @ 2006 08 02, 20:55)
pries savaite mire mano lelyte.30 sav.net rasant rakinasi pirstai...vis prisimenu ir prisimenu ta jausma kai pasake kad sustojo sirdute...kad reikes pagimdyti naturaliu budu...ir zinoti kad neisgirsiu savo dukrytes klyksmo...vis dar netikiu kad tai ivyko...negaliu rasyti visos istorijos nes nematau raidziu per asaras.noriu tik suzinoti jusu nuomones nuo ko pradeti gyventi is naujo...tevai siulo pakeliauti, kiti ieskotis darbo...sedint namie isprotesiu jei dar neisprotejau...gal i ka nors kreiptis pagalbos?
norisi nusigerti iki komos, issokti per balkona...atsibodo ta raminamuju poveikio busena...


Sveika,mano leliukas myre beveik pries 4 menesius,pati netykiu,kad praejo tiek laiko.Is pradziu irgi nieko nenorejau nei dirbti,nei kur nors eiti,bet dabar jau po truputeli,kazkaip stengiuosi gyventi,pagalvoju apie vyra,pagalvoju ir apie savo Danieliuka,kad jis tikrai nenori kad mama liudetu,kad mama verktu istysai.
Tikrai tave suprantu,ir net nezinau ka patarti,bet manau kad tau reiktu eiti dirbti,nes vienai namuose tikrai sunku,nu man tai buvo labai sunku,kai nuejau i darba biskeli aisku viskas pasidare kitaip.
Laikykis ir stypribes tau
Labai labai uzjauciu tave
Atsakyti
#129
Melinda, užuojauta tau. Nors žinau, kad žodžiai dabar beverčiai. Sėdėjimas namie tikrai nepadės, turi kažkuo užsiimti, nors žinau kaip tai sunku. Po netekties daugiau nei mėnesį sėdėjau namuose, apie darbą net pagalvoti nenorėjau, bet tai nors kažkiek padeda užsimiršti. Svarbiausia nepasiduok, dabar tau reiks daug stiprybės. Bet žinok tu nesi viena. Kalbėk, išsiliek, gal nors kiek palengvės. Man šitas forumas atstojo bet kokį psichologą.
Atsakyti
#130
QUOTE(Melinda @ 2006 08 02, 20:55)
pries savaite mire mano lelyte.30 sav.net rasant rakinasi pirstai...vis prisimenu ir prisimenu ta jausma kai pasake kad sustojo sirdute...kad reikes pagimdyti naturaliu budu...ir zinoti kad neisgirsiu savo dukrytes klyksmo...vis dar netikiu kad tai ivyko...negaliu rasyti visos istorijos nes nematau raidziu per asaras.noriu tik suzinoti jusu nuomones nuo ko pradeti gyventi is naujo...tevai siulo pakeliauti, kiti ieskotis darbo...sedint namie isprotesiu jei dar neisprotejau...gal i ka nors kreiptis pagalbos?
norisi nusigerti iki komos, issokti per balkona...atsibodo ta raminamuju poveikio busena...


Tikrai tave suprantu...tą patį patyriau prieš mėnesį...ta baisi žinia, kad sustojusi kūdikio širdutė (tai baisiausias mano prisiminimas iš visko ką patyriau.. gimdymas nesukelia tokių prisiminimų)... gimdymas, žinant, kad... aš iki paskutinės minutės vis tikėjau, kad kūdikis suverks, kad gydytojai apsiriko, nors ir žinojau...paskui rašiau čia, ne tam, kad užjaustų, greičiausiai tam, kad norėjosi visam pasauliui šaukti apie savo skausmą....
Bet raminamųjų vaistų aš atsisakiau iš karto... ligoninėj kai pasidarė nepakeliamai sunku man jų suleido, bet tada pasidarė dar blogiau... Tuomet nutariau, kad man jų nereikia... aš verksiu, verksiu, verksiu... kol išverksiu savo skausmą, kol ašarų nebeliks...
Vakar buvom kapeliuose... uždegėm žvakutes...aš jau neverkiau... gal ašarų neliko, o gal jau Laikas pradėjo savo darbą, savo gydymą...
... Ir vis tik aš jau galvoju... jei tik tyrimai bus geri, jei šeima man pritars... dar gimdysiu... nenoriu pasiduoti likimui, nenoriu, kad skausmas mane graužtų iki gyvenimo pabaigos... nenoriu pasiduoti...
...gal pavyks...
Atsakyti
#131
ka tik su vyru grizom nuo savo mazytes kapelio...einant nuo jo link masinos vis tas pats jausmas tarsi tuo metu kazkas plestu gabala sirdies...zinau kad nieks neatsakys kodel taip atsitiko...kodel man...ka as tokio blogo padariau kad viso sito nusipelniau...taip norisi issisneketi, issiverkti, issirekti o nera kam... vyras nuostabus,bet...jis dabar gyvena svo skausme.jam issipasakoti negaliu nes kai pradedu matau koks jis jauciasi bejegis o taip noretu padeti man...ir nezino kaip.tai ji dar labiau gniuzdo.tuo paciu ir mane...turiu viena drauge bet ir ta toli uz lietuvos ribu...kai laukiausi savo spindulelio visas dienas praleisdavau sitame puslapyje.bandau ir dabar rasti cia nors kazkokia paguoda.aciu JUMS visoms uz atsakymus.niekas geriau nesupras ka jauciu tik tas kas tai patyre...dirbti pradeti negaliu iki lapkricio 1d nes jau buvau isejusi dekretiniu atostogu...o tai mane varo i visiska nevilti...
Atsakyti
#132
QUOTE(Melinda @ 2006 08 02, 22:28)
...zinau kad nieks neatsakys kodel taip atsitiko...kodel man...ka as tokio blogo padariau kad viso sito nusipelniau...taip norisi issisneketi, issiverkti, issirekti o nera kam... vyras nuostabus,bet...jis dabar gyvena svo skausme.jam issipasakoti negaliu nes kai pradedu matau koks jis jauciasi bejegis o taip noretu padeti man...ir nezino kaip.tai ji dar labiau gniuzdo.tuo paciu ir mane...turiu viena drauge bet ir ta toli uz lietuvos ribu...kai laukiausi savo spindulelio visas dienas praleisdavau sitame puslapyje.bandau ir dabar rasti cia nors kazkokia paguoda.aciu JUMS visoms uz atsakymus.niekas geriau nesupras ka jauciu tik tas kas tai patyre...dirbti pradeti negaliu iki lapkricio 1d nes jau buvau isejusi dekretiniu atostogu...o tai mane varo i visiska nevilti...


Melinda, (ir visos kitos) taip noriu tave palaikyti, nors kiek nuraminti ir palengvinti tavo skausma. Pabandysiu atsakyti i tavo "kodėl" (nors, sako, kad nereikia į tai gilintis, bet suprantu, kad tai labai sunku ir vis tiek kiekviena dazniau ar reciau vėl apie tai susimasto). Tiesiog, vakar teko susipazinti ir kalbeti su labai protinga ir gera moterim, kuri paskutiniu metu pradejo dometis iv.dvasiniais dalykais ir pan. Paklausiau jos KODĖL (nes pries 2sav., mire draugės vaikelis, iki siol negaliu to pamirsti, ir nebuna dienos, kad negalvociau apie ją, apie tai).
Tai va ką atsakė man ta moteris:
1. Tiesiog jis (tas vaikelis) tiek buvo tobulas, kad jam nebūtų ką čia veikti! Jam tik reikėjo ateiti tam, kad tik pažiūrėti kaip čia.
2. Dar pasakė, kad ne tėvai pasirenka vaikus, o vaikai tėvus. Tokie vaikai neateis pas bet ką, o pasirenka geriausius ir stipriausius. Tai kad jus privalot tai išgyventi, nes...
3. ... tas pats vaikas gali ateiti pas jus... kitame

Atsakyti