Labai labai užjaučiu visas mamytes, kurios prardo kūdikėlius. Ištvermės jums, o pagoduos žodžius tikrai sunku rasti. Neklauskite už ką jums toks skausmas, klauskite dėl ko. Tai išbandymas, kurį Aukščiausiasis siunčia toms, kurios pakels šį skausmą ir dar labiau sutvirtės. O jūsų kūdikėliams tikrai nėra blogai, bloga jums, bet ne jiems, jie laimingi, palaiminti. Savo laiku aš taip pat praradau broliuką o vėliau sesutę, taip pat skausmas atrodo nepakeliamas, bet laikas eina ir gydo. Linkiu jums ištverti ir te šis skausmas napalūš jūsų, o suteiks dar daugiau stiprybės ir meilės.
Skaudu.
Išgyventi reikės. Galiu pasakyt tik tiek, kad nei alkoholis, nei vaistai nepadės išgyventi, padės tik tą minutę užsimiršti. Aš tą patį taip pat išgyvenau, kai atsikeli ryte ir galvoji- ką šiandien ar alkoholi ar vaistus gert.... Ir kai pamačiau, kad atsargos bare gant sparčiai mažėja, supratau kad jau blogai....
O dėl Lavazos 3 punkto, t.y. kad tas pats vaikiukas gali ateiti kitame- tai geriau neužsifiksuoti ir savęs tuo neįtikinti, nes o jei gims kitos lyties- ar tada nebus daugiau tada psichologinių problemų ir kaip reiks mylėti tą kitos lyties tą patį vaikiuką....?
Melinda, užeik į skyrelį svetimo skausmo nebūna, ten mūsų daug tokių..... Gal bent išsikalbėjimu ir supratimu kuo galėsime padėti...
Išgyventi reikės. Galiu pasakyt tik tiek, kad nei alkoholis, nei vaistai nepadės išgyventi, padės tik tą minutę užsimiršti. Aš tą patį taip pat išgyvenau, kai atsikeli ryte ir galvoji- ką šiandien ar alkoholi ar vaistus gert.... Ir kai pamačiau, kad atsargos bare gant sparčiai mažėja, supratau kad jau blogai....
O dėl Lavazos 3 punkto, t.y. kad tas pats vaikiukas gali ateiti kitame- tai geriau neužsifiksuoti ir savęs tuo neįtikinti, nes o jei gims kitos lyties- ar tada nebus daugiau tada psichologinių problemų ir kaip reiks mylėti tą kitos lyties tą patį vaikiuką....?
Melinda, užeik į skyrelį svetimo skausmo nebūna, ten mūsų daug tokių..... Gal bent išsikalbėjimu ir supratimu kuo galėsime padėti...
Melinda, labai tave užjaučiu, tikrai suprantu, savo Mažutį palaidojau prieš 4 mėnesius. Tiesą sako, kad Angelėliai pasirenka patys tėvus. Tai būna patys gražiausi Vaikeliai. Kadangi Jie patys tobuliausi, tai Juos Dievas pasiima nesugadintus. Skausmas nepraeina, jis pasidaro kitoks.
Bet tau reikėtų rasti kuom užsiimti, nes kai eini į kokį darbą, tai tikrai mintis nustumia, aišku, kai išeini vakare iš jo, skausmas vėl atsinaujina ir tada būna labai blogai...
patyrusiu psichologų, kurie konsultuotu tokius žmones kaip mes, praktiškai nėra. Geriausiai tau padės pokalbiai čia, nes čia mes vieni kitus suprantame ir žinome kaip jaučiamės.
Stiprybės Jums, laikykitės.
Bet tau reikėtų rasti kuom užsiimti, nes kai eini į kokį darbą, tai tikrai mintis nustumia, aišku, kai išeini vakare iš jo, skausmas vėl atsinaujina ir tada būna labai blogai...
patyrusiu psichologų, kurie konsultuotu tokius žmones kaip mes, praktiškai nėra. Geriausiai tau padės pokalbiai čia, nes čia mes vieni kitus suprantame ir žinome kaip jaučiamės.
Stiprybės Jums, laikykitės.
QUOTE(Melinda @ 2006 08 02, 23:28)
dirbti pradeti negaliu iki lapkricio 1d nes jau buvau isejusi dekretiniu atostogu...o tai mane varo i visiska nevilti...
Kiek žinau tai galima nutraukti dekretines atostogas, tik reikėtų grąžinti Sodrai pinigėlius už tą laikotarpį, nuo kurio nutrauki. Bent jau man siūlė anksčiau grįžti į darbą, tik aš atsisakiau.
QUOTE(beana @ 2006 08 03, 10:56)
Kiek žinau tai galima nutraukti dekretines atostogas, tik reikėtų grąžinti Sodrai pinigėlius už tą laikotarpį, nuo kurio nutrauki. Bent jau man siūlė anksčiau grįžti į darbą, tik aš atsisakiau.
Mano dekretinės atostogos dar nepasibaigę, pradžioj buvo sunku, nieko nenorėjau daryti, todėl dienos belaukiant kol grįš iš darbo vyras atrodė be galo ilgos. Pradėjau skaityti knygas, tvarkytis, gaminti valgyti....kad tik laiką prastumti...O kai pradedi kokį darbelį, žiūrėk ir dienelė pralėkė...
QUOTE(vilda @ 2006 08 03, 08:51)
O dėl Lavazos 3 punkto, t.y. kad tas pats vaikiukas gali ateiti kitame- tai geriau neužsifiksuoti ir savęs tuo neįtikinti, nes o jei gims kitos lyties- ar tada nebus daugiau tada psichologinių problemų ir kaip reiks mylėti tą kitos lyties tą patį vaikiuką....?
Vilda, labai teisingai pakomentavai! Tą ir norėjau pasakyti, kad gali ateiti, o neateis, taip sakė ir tą moteris. Bet kai skausmas toks stiprus, tikrai, galima ir neatkreipti dėmesio į tą žodžių subtilybę, o tiesiog išgirsti tą ką nori... Gal net ir be reikalo parašiau tą 3-ą punktą
QUOTE(beana @ 2006 08 03, 11:56)
Kiek žinau tai galima nutraukti dekretines atostogas, tik reikėtų grąžinti Sodrai pinigėlius už tą laikotarpį, nuo kurio nutrauki. Bent jau man siūlė anksčiau grįžti į darbą, tik aš atsisakiau.
sita zinau kad galima nutraukti bet reikes grazinti pinigus sodrai arba isskaiciuos is gaunamos algos.pinigeliu gavom nemazai(dar kaip tycia del kazkokiu neaiskumu velavo pervesti)bet juos gavom kai mano mergyte jau buvo mirusi.o jau buvom su vyru nusiziureje vezimeli...visi pataria negrazinti sodrai pinigu nes tai lyg ir mazyte kompensacija uz tai kas nutiko...bet as geriau simta kartu tiek sumokeciau kad tik mano mazyle butu gyvenusi...vyro tevai primygtinai siulo isvaziuoti kur nors i kita sali pailseti atsigauti...tik kazin ar yra pasaulyje tokia vieta kur galeciau visa tai pamirsti ir kad man neskaudetu...?
Papildyta:
QUOTE(alde @ 2006 08 03, 11:08)
Melinda, labai tave užjaučiu, tikrai suprantu, savo Mažutį palaidojau prieš 4 mėnesius. Tiesą sako, kad Angelėliai pasirenka patys tėvus. Tai būna patys gražiausi Vaikeliai. Kadangi Jie patys tobuliausi, tai Juos Dievas pasiima nesugadintus. Skausmas nepraeina, jis pasidaro kitoks.
Bet tau reikėtų rasti kuom užsiimti, nes kai eini į kokį darbą, tai tikrai mintis nustumia, aišku, kai išeini vakare iš jo, skausmas vėl atsinaujina ir tada būna labai blogai...
patyrusiu psichologų, kurie konsultuotu tokius žmones kaip mes, praktiškai nėra. Geriausiai tau padės pokalbiai čia, nes čia mes vieni kitus suprantame ir žinome kaip jaučiamės.
Stiprybės Jums, laikykitės.
Bet tau reikėtų rasti kuom užsiimti, nes kai eini į kokį darbą, tai tikrai mintis nustumia, aišku, kai išeini vakare iš jo, skausmas vėl atsinaujina ir tada būna labai blogai...
patyrusiu psichologų, kurie konsultuotu tokius žmones kaip mes, praktiškai nėra. Geriausiai tau padės pokalbiai čia, nes čia mes vieni kitus suprantame ir žinome kaip jaučiamės.
Stiprybės Jums, laikykitės.
butent kad psichologai dirba savo darba kaip ir visi tarnautojai...sako tai ka reikia sakyti.o nuo to nelengviau.man taip noretusi pasisneketi su tuo kas tai patyre asmeniskai ne per kompa...as tiek daug noriu issakyti kas manyje susikaupe kad jau pradedu sneketis viena su savim...bijau kad tas aceit "dievas"kuris ateme is manes vaikeli neatimtu dar ir proto...
Papildyta:
QUOTE(lavaza @ 2006 08 03, 01:31)
Melinda, (ir visos kitos) taip noriu tave palaikyti, nors kiek nuraminti ir palengvinti tavo skausma. Pabandysiu atsakyti i tavo "kodėl" (nors, sako, kad nereikia į tai gilintis, bet suprantu, kad tai labai sunku ir vis tiek kiekviena dazniau ar reciau vėl apie tai susimasto). Tiesiog, vakar teko susipazinti ir kalbeti su labai protinga ir gera moterim, kuri paskutiniu metu pradejo dometis iv.dvasiniais dalykais ir pan. Paklausiau jos KODĖL (nes pries 2sav., mire draugės vaikelis, iki siol negaliu to pamirsti, ir nebuna dienos, kad negalvociau apie ją, apie tai).
Tai va ką atsakė man ta moteris:
1. Tiesiog jis (tas vaikelis) tiek buvo tobulas, kad jam nebūtų ką čia veikti! Jam tik reikėjo ateiti tam, kad tik pažiūrėti kaip čia.
2. Dar pasakė, kad ne tėvai pasirenka vaikus, o vaikai tėvus. Tokie vaikai neateis pas bet ką, o pasirenka geriausius ir stipriausius. Tai kad jus privalot tai išgyventi, nes...
3. ... tas pats vaikas gali ateiti pas jus... kitame
Tai va ką atsakė man ta moteris:
1. Tiesiog jis (tas vaikelis) tiek buvo tobulas, kad jam nebūtų ką čia veikti! Jam tik reikėjo ateiti tam, kad tik pažiūrėti kaip čia.
2. Dar pasakė, kad ne tėvai pasirenka vaikus, o vaikai tėvus. Tokie vaikai neateis pas bet ką, o pasirenka geriausius ir stipriausius. Tai kad jus privalot tai išgyventi, nes...
3. ... tas pats vaikas gali ateiti pas jus... kitame
lavaza,zinai man daug kas sako kad taip kalbedama galiu uzrustinti visiskai dieva(jei jis isvis yra) bet pasakysiu tiek:nuo vaikystes buvau auklejama krikscioniskai.i baznycia nebegiodavau kas sekmadieni bet tikejau kad kazkas auksciau yra...tikejau kad blogiems zmonems anksciau ar veliau bus atlyginta,todel stengiausi gyventi dorai ir buti sazininga.bet kada jis is manes ateme visa kas brangiausia...sako dievas duoda jis ir atima, bet DAVE TAI NE JIS!!!mes su vyru sukurem sita zmoguti is dideles meiles ir laukem kaip stebuklo kuris pakeis visa musu gyvenima.dave ne jis tai kodel ateme?
dvasiniai reikalai pas mus baigesi kai tik mire mazule...neleidau tevams nei kunigo kviesti nei kryziu statyti nei duobes sventinti,nieko...
QUOTE(Melinda @ 2006 08 03, 18:51)
vyro tevai primygtinai siulo isvaziuoti kur nors i kita sali pailseti atsigauti...tik kazin ar yra pasaulyje tokia vieta kur galeciau visa tai pamirsti ir kad man neskaudetu...?
Deja, nuo skausmo nebapėgsi, tik gal pakeista aplinka bent kiek leis užsimiršti. Jei yra galimybė, pabandyk kur nors išlėkti. Tik nesiūlyčiau važiuoti vienai, nes juodos mintys užgrauš tave.
QUOTE
Papildyta:
man taip noretusi pasisneketi su tuo kas tai patyre asmeniskai ne per kompa...as tiek daug noriu issakyti kas manyje susikaupe kad jau pradedu sneketis viena su savim...bijau kad tas aceit "dievas"kuris ateme is manes vaikeli neatimtu dar ir proto...
man taip noretusi pasisneketi su tuo kas tai patyre asmeniskai ne per kompa...as tiek daug noriu issakyti kas manyje susikaupe kad jau pradedu sneketis viena su savim...bijau kad tas aceit "dievas"kuris ateme is manes vaikeli neatimtu dar ir proto...
Iš kokio miesto tu esi? Mūsų daug (kad ir kaip bebūtų dėl to liūdna), tai gal ir bus galimybė tau išsilieti tave suprantančiui žmogui.
QUOTE
dvasiniai reikalai pas mus baigesi kai tik mire mazule...neleidau tevams nei kunigo kviesti nei kryziu statyti nei duobes sventinti,nieko...
O man tik tikėjimas ir neleidžia palūžti. Stengiuosi galvoti, kad tai tik laikinas išsiskyrimas, kad ateis laikas ir aš susitiksiu su savo mažyle.
QUOTE(beana @ 2006 08 03, 19:01)
O man tik tikėjimas ir neleidžia palūžti. Stengiuosi galvoti, kad tai tik laikinas išsiskyrimas, kad ateis laikas ir aš susitiksiu su savo mažyle.
Mane taip pat palaiko tik tikėjimas... Aišku negaliu tvirtinti, kad tikiu pomirtiniu gyvenimu, bet NORIU TIKĖTI, kad mano angelėlį dabar prižiūri jo senelis - mano tėtis, kad jiems ten abiems gera ir smagu... Gal todėl kapams nesuteikiu tokios didelės reikšmės, nes ten tik jų kūnai, o dvasios - "danguje".
Melinda, užjaučiu...
sita zinau kad galima nutraukti bet reikes grazinti pinigus sodrai arba isskaiciuos is gaunamos algos.pinigeliu gavom nemazai(dar kaip tycia del kazkokiu neaiskumu velavo pervesti)bet juos gavom kai mano mergyte jau buvo mirusi.o jau buvom su vyru nusiziureje vezimeli...visi pataria negrazinti sodrai pinigu nes tai lyg ir mazyte kompensacija uz tai kas nutiko...bet as geriau simta kartu tiek sumokeciau kad tik mano mazyle butu gyvenusi...vyro tevai primygtinai siulo isvaziuoti kur nors i kita sali pailseti atsigauti...tik kazin ar yra pasaulyje tokia vieta kur galeciau visa tai pamirsti ir kad man neskaudetu...?
butent kad psichologai dirba savo darba kaip ir visi tarnautojai...sako tai ka reikia sakyti.o nuo to nelengviau.man taip noretusi pasisneketi su tuo kas tai patyre asmeniskai ne per kompa...as tiek daug noriu issakyti kas manyje susikaupe kad jau pradedu sneketis viena su savim...
Aš po nelaimės irgi labai norėjau su kuo nors pasikalbėti, tik nebuvo su kuo. O psichologai iš tiesų tik dirba savo darbą. Galim bendrauti forume, galim per skype, mes visos išgyvenom tokią netektį ir tikrai viena kitą galim suprasti ir palaikyti.
Į darbą nepatarčiau labai skubėti sugrįžti, tikrai nebus lengva dirbti, kai skausmas toks didelis, ir tikrai geras patarimas jums su vyru kur nors išvažiuoti..
sita zinau kad galima nutraukti bet reikes grazinti pinigus sodrai arba isskaiciuos is gaunamos algos.pinigeliu gavom nemazai(dar kaip tycia del kazkokiu neaiskumu velavo pervesti)bet juos gavom kai mano mergyte jau buvo mirusi.o jau buvom su vyru nusiziureje vezimeli...visi pataria negrazinti sodrai pinigu nes tai lyg ir mazyte kompensacija uz tai kas nutiko...bet as geriau simta kartu tiek sumokeciau kad tik mano mazyle butu gyvenusi...vyro tevai primygtinai siulo isvaziuoti kur nors i kita sali pailseti atsigauti...tik kazin ar yra pasaulyje tokia vieta kur galeciau visa tai pamirsti ir kad man neskaudetu...?
butent kad psichologai dirba savo darba kaip ir visi tarnautojai...sako tai ka reikia sakyti.o nuo to nelengviau.man taip noretusi pasisneketi su tuo kas tai patyre asmeniskai ne per kompa...as tiek daug noriu issakyti kas manyje susikaupe kad jau pradedu sneketis viena su savim...
Aš po nelaimės irgi labai norėjau su kuo nors pasikalbėti, tik nebuvo su kuo. O psichologai iš tiesų tik dirba savo darbą. Galim bendrauti forume, galim per skype, mes visos išgyvenom tokią netektį ir tikrai viena kitą galim suprasti ir palaikyti.
Į darbą nepatarčiau labai skubėti sugrįžti, tikrai nebus lengva dirbti, kai skausmas toks didelis, ir tikrai geras patarimas jums su vyru kur nors išvažiuoti..
QUOTE(Mantaute @ 2006 08 03, 21:43)
Melinda, užjaučiu...
sita zinau kad galima nutraukti bet reikes grazinti pinigus sodrai arba isskaiciuos is gaunamos algos.pinigeliu gavom nemazai(dar kaip tycia del kazkokiu neaiskumu velavo pervesti)bet juos gavom kai mano mergyte jau buvo mirusi.o jau buvom su vyru nusiziureje vezimeli...visi pataria negrazinti sodrai pinigu nes tai lyg ir mazyte kompensacija uz tai kas nutiko...bet as geriau simta kartu tiek sumokeciau kad tik mano mazyle butu gyvenusi...vyro tevai primygtinai siulo isvaziuoti kur nors i kita sali pailseti atsigauti...tik kazin ar yra pasaulyje tokia vieta kur galeciau visa tai pamirsti ir kad man neskaudetu...?
butent kad psichologai dirba savo darba kaip ir visi tarnautojai...sako tai ka reikia sakyti.o nuo to nelengviau.man taip noretusi pasisneketi su tuo kas tai patyre asmeniskai ne per kompa...as tiek daug noriu issakyti kas manyje susikaupe kad jau pradedu sneketis viena su savim...
Aš po nelaimės irgi labai norėjau su kuo nors pasikalbėti, tik nebuvo su kuo. O psichologai iš tiesų tik dirba savo darbą. Galim bendrauti forume, galim per skype, mes visos išgyvenom tokią netektį ir tikrai viena kitą galim suprasti ir palaikyti.
Į darbą nepatarčiau labai skubėti sugrįžti, tikrai nebus lengva dirbti, kai skausmas toks didelis, ir tikrai geras patarimas jums su vyru kur nors išvažiuoti..
sita zinau kad galima nutraukti bet reikes grazinti pinigus sodrai arba isskaiciuos is gaunamos algos.pinigeliu gavom nemazai(dar kaip tycia del kazkokiu neaiskumu velavo pervesti)bet juos gavom kai mano mergyte jau buvo mirusi.o jau buvom su vyru nusiziureje vezimeli...visi pataria negrazinti sodrai pinigu nes tai lyg ir mazyte kompensacija uz tai kas nutiko...bet as geriau simta kartu tiek sumokeciau kad tik mano mazyle butu gyvenusi...vyro tevai primygtinai siulo isvaziuoti kur nors i kita sali pailseti atsigauti...tik kazin ar yra pasaulyje tokia vieta kur galeciau visa tai pamirsti ir kad man neskaudetu...?
butent kad psichologai dirba savo darba kaip ir visi tarnautojai...sako tai ka reikia sakyti.o nuo to nelengviau.man taip noretusi pasisneketi su tuo kas tai patyre asmeniskai ne per kompa...as tiek daug noriu issakyti kas manyje susikaupe kad jau pradedu sneketis viena su savim...
Aš po nelaimės irgi labai norėjau su kuo nors pasikalbėti, tik nebuvo su kuo. O psichologai iš tiesų tik dirba savo darbą. Galim bendrauti forume, galim per skype, mes visos išgyvenom tokią netektį ir tikrai viena kitą galim suprasti ir palaikyti.
Į darbą nepatarčiau labai skubėti sugrįžti, tikrai nebus lengva dirbti, kai skausmas toks didelis, ir tikrai geras patarimas jums su vyru kur nors išvažiuoti..
[QUOTE]butinai kasdien cia lankysiuosi ir kuria diena kada nors kiek bus lengviau parasysiu visoms jums savo istorija gal kuri pasimokys,nes kad ir kiek zmoniu man sakytu jog esu del to nekalta as vistiek visa gyvenima kaltinsiu save kad ne viska padariau kad mano mergyte gyventu.kazkur kazka praziopsojau.gal del patirties stokos o gal del per dideles laimes jaumo kad tuoj laikysiu ja ant ranku ir tiesiog negali mums nieko blogo nutikti...manau visos mamos taip galvoja bet deja...
kalbeti kompu kazkiek guodzia bet tai ne tas pats kaip su gyvu zmogumi...
