Kūdikėlio mirtis. Kaip išgyventi?

#373
QUOTE(alde @ 2006 12 16, 19:37)
Tai kaip Jūsų visų nuotaikos? Tikriausiai ne kokios angel_sadangel.gif
Visi bėga, lekia, skuba, džiaugiasi, perka eglutes...
O mes su vyru pirmą kartą per 7 metus nepuošime eglės... Nedėsime viršūnės, kurią planavom kabint su Mažiuku... verysad.gif  angel_sadangel.gif

Nuotaikos... Kuo arčiau šventės, tuo liūdniau darosi. Juk Kalėdos - šeimyninė šventė, o šįmet jas pirmąkart sutiksime ne pilna šeima. Bet stengiuosi save nugalėti ir paruošti šeimai šventę. Juk ir Aliukas norėtų matyti mus laimingus... Tad - vardan Aliuko, Martyno, savo vyro ir savęs - pasistengsiu nugalėti skausmą ir gyventi toliau. Nors taip pat nebebus, pasistengsiu, kad būtų gerai visiems.
Atsakyti
#374
QUOTE(alde @ 2006 12 16, 20:37)
Tai kaip Jūsų visų nuotaikos? Tikriausiai ne kokios angel_sadangel.gif
Visi bėga, lekia, skuba, džiaugiasi, perka eglutes...
O mes su vyru pirmą kartą per 7 metus nepuošime eglės... Nedėsime viršūnės, kurią planavom kabint su Mažiuku... verysad.gif  angel_sadangel.gif


Labai suspaudė širdį dėl tavęs, kai perskaičiau. Aš netekau savo dukters prieš 12 metų. Žinau, kaip jautiesi. Man buvo lengviau, turėjau vyresniąją dukrą. Ji reikalavo dėmesio, vertė judėti. O susitaikyti su netekimu padėjo dar vienos dukters gimimas. Ir jums su vyru reikia gyventi vardan ateities, vardan būsimų vaikelių. Po duobės visada būna kalnelis, kažkas gero būtinai atsitiks, tik tikėkite.
Atsakyti
#375
QUOTE(alde @ 2006 12 16, 19:37)
Tai kaip Jūsų visų nuotaikos? Tikriausiai ne kokios angel_sadangel.gif
Visi bėga, lekia, skuba, džiaugiasi, perka eglutes...
O mes su vyru pirmą kartą per 7 metus nepuošime eglės... Nedėsime viršūnės, kurią planavom kabint su Mažiuku... verysad.gif  angel_sadangel.gif


Nuotaikos labai slegiančios. O mes pasipuošėm eglę, šį savaitgalį supirkau dovanas, bet nuo to tik dar liūdniau. Pikta, kad Kalėdos, turėjusios atnešti stebuklą, atnešė tokį skausmą.
Atsakyti
#376
cray.gif cray.gif cray.gif Stiprybės mamos jums....
Atsakyti
#377
sveikos mergaites...
as irgi galvojau jokiu simet kaledu...
nenoriu nieko,pinigu nera...o pagal musu planus jos turejo buti visai kitokios,bet...kitiems seimos nariams tai iprastos kaledos.negaliu atimti tokio dziaugsmo is tu zmoniu kurie mus myli.kaip nors atkentesiu tas dienas.kaip nors...jau pries pac kucias esu nusigerusi nerealiai ir man bent tiek lengviau kad neturiu galvoti kokios jos butu jeigu butu mano dukryte su manim ir mes vyniotume jos dovanas...negaliu pakesti tos minties, o visi galvoja kad as viska jau uzmirsau...bet taip nebus niekadas.NIEKADA. ir lengviau nebus niekada ypac pries sventes.atsiprasau uz pesimistiskas nuotaikas bet tik tokios yra...nebenoriu kaledu...
Atsakyti
#378
Melinda, puikiai suprantu tavo nuotaikas. Jaučiuosi panašiai kaip ir tu. Tik dėl artimų žmonių aš neužsidariau tarp keturių sienų. O turbūt be reikalo. Išvažiavom pas mano mamą, galvojau ten mane supranta, pabūsiu ramiai, gal net nors trumpam pavyks pabėgti nuo slogių minčių. Juk nesistengiau kam nors gadinti nuotaiką, nesėdėjau verkdama, neliejau savo širdgėlos. Tik norėjau ramiai pabūti, nes maniau, kad pas mamą visada rasiu užuovėją ir supratimą. Deja, tokia vieniša ir įskaudinta dar nesijaučiau niekada gyvenime. Skaudu, kai net artimiausi žmonės nesupranta, kad tai buvo, yra ir bus atvira žaizda.
Atsakyti
#379
Mergaitės, noriu palinkėti Jums kaip galima gražesnių ir ramesnių širdelei švenčių wub.gif Suprantu kad daugeliui Jūsų jos nebus tokios, kokių tikėjotės šiemet, bet ką darysi... manau su kiekvienu mėnesiuku ir dienele bus vis lengviau ir lengviau...
Bent jau man darosi lengviau, jau nebeverkiu taip dažnai kaip anksčiau, skausmas po truputį rimsta...labiausiai suskausta tada kai pagalvoju apie savo dukrytę- kaip jai būtų smagu, jei jos sesutė būtų kartu su ja...kaip joms būtų linksma paaugusioms, kai visi jas painiotų ir nesuprastų kur kuri...
Aš irgi gimžiau kai man buvo 32 savaitės... tik žinojau kad vienos jau neturėsiu, o dėl kitos... dėl jos reikėjo tik tikėtis geriausio... Tik dėl jos ir gyvenu... gal daugelis pasakys, džiaukis kad turi bent vieną, bet iškart atsakysiu, kad aš laukiau dviejų...
Perskaičiau visą skyrelį ir supratau kad taip liūdna kai jungiasi dar mamyčių...bet tuo pačiu supratau, kad skausmas lengvesnis, nes laikas savo daro..o joms dar tik pati pradžia... ir dėl to labai graudu...bet labai gerai, kad yra kam parašyti, žinai kad čia Tave supras...
Laikykitės ir palaikykite viena kitą heart.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Ram164: 27 gruodžio 2006 - 17:32
#380
QUOTE(alde @ 2006 12 16, 19:37)
Tai kaip Jūsų visų nuotaikos? Tikriausiai ne kokios angel_sadangel.gif
Visi bėga, lekia, skuba, džiaugiasi, perka eglutes...
O mes su vyru pirmą kartą per 7 metus nepuošime eglės... Nedėsime viršūnės, kurią planavom kabint su Mažiuku... verysad.gif  angel_sadangel.gif


Labas,
kiekviena diena skaitau sita skyreli,ir vis neprisiruosiu parasyti.As kaip ir daugeli is Jusu nepuosiau eglutes siais metais,nenorejau nei tu Kaledu nei tu Nauju Metu.Kuciu vakara atejo pas mus i svecius mano sesuo su vaikais,stegiausi laikytis,bet deja man neisejo,as apsiverkiau ir ilindau i vonia,nes niekaip negalejau nusiraminti,taip pat sveciuose buvo mano senelis,jis jau labai senas,ir jis man sako,na va o tavo vargsas Danielius vienas kazkur,ir as vel apsiverkiau,bet man vyras pasake,jis ne vienas jis su kitais angeliukais.As taip nenorejau sugadynti visiems vakaro,bet ka padarysi as neislaikiau,bet manau,kad mano seima mane suprato,labai paleike vyras.As vis pagalvoju kaip dabar butu jeigu su mumis butu musu Danieliukas,jam jau butu daugiau nej astuoni menesiai.Draugu kompanijoj irgi nelabai galiu buti,viena drauge irgi turi suneli dviems menesiais jaunesnis uz mano Danieliuka mes labai daznai susitikinejam,man taip buna sunku,man taip norisi ji paimti ant ranku,kai as ji laikau man taip buna gera,jo vardas irgi Danielius.
Pasikalbeti apie visa tai as galiu tiktai su Jumis kurios mane tikrai supras,
Laikykites visos
Atsakyti
#381
Ir mes niekur per šventes nevažiavom. Iš dalies dėl to, kad norėjom pabūti vieni su savo liūdesiu, iš dalies - nenorėjome niekam gadinti nuotaikos ar patys būti įskaudinti... Tai ir praleidom šventes ramiai.
Gerai, kad pagaliau visos šventės baigėsi. Nes prieš Kalėdas, išgirdus šventines melodijas, man norėjosi tiesiog verkti... Dabar kiek geriau.
Linkiu visoms mums geresnių metų.
Atsakyti
#382
Sveikos. Prisijungiu ir aš prie Jūsų. Šiąnakt vėl išgyvenau visą tą košmarą gal bent tris kartus. Dieve, praėjo tik trys savaitės o viskas atrodo lyg vakar. Žinau, kad sapnavau savo išskridusį angelėlį, bet taip jo ir nepamačiau. O gal vis dėl to reikėjo pasižiūrėt gimdykloj.
Sūnelis klausinėja kur mamos pilvelis, kur Laurynas dingo, kodėl pas angeliukus išėjo, kodėl dievulis taip norėjo, sakė, kad ir jis nori pas Lauryną, pas angeliukus eit.............
Dieve, kaip visa tai ištvert. Man po mėnesio reikėtų jį gimdyt, jei būtų viskas gerai buvę. Ir kuo toliau artėja vasario 2 (angeliuko turėjimo gimti diena), tuo man sunkiau ne tik dieną, bet ir naktim...........
Atsakyti
#383
Taip jau būna, kad artimieji bando kažkaip prablaškyti, palinksminti, o viskas baigiasi ašaromis. Jau niekada nebebus taip, kaip buvo, tačiau laikas skausmą atbukina. Žinau tai iš patirties.
Laikykitės mielosios. Gyvenimas negali sustoti...
Atsakyti
#384
QUOTE(karosiukas @ 2007 01 02, 10:53)
Sveikos. Prisijungiu ir aš prie Jūsų. Šiąnakt vėl išgyvenau visą tą košmarą gal bent tris kartus. Dieve, praėjo tik trys savaitės o viskas atrodo lyg vakar. Žinau, kad sapnavau savo išskridusį angelėlį, bet taip jo ir nepamačiau. O gal vis dėl to reikėjo pasižiūrėt gimdykloj.
Sūnelis klausinėja kur mamos pilvelis, kur Laurynas dingo, kodėl pas angeliukus išėjo, kodėl dievulis taip norėjo, sakė, kad ir jis nori pas Lauryną, pas angeliukus eit.............
Dieve, kaip visa tai ištvert. Man po mėnesio reikėtų jį gimdyt, jei būtų viskas gerai buvę. Ir kuo toliau artėja vasario 2 (angeliuko turėjimo gimti diena), tuo man  sunkiau ne tik dieną, bet ir naktim...........


Labai užjaučiu ...
Vakar buvo lygiai 9 mėn kaip mes išlydėjom savo Angelėlį... Visi aplink linksminasi, švenčia... Kažkaip visos šventės man dabar asocijuojasi tik su kapinytėm, nes per visas šventes būname ir ten... Laikas bėga... skausmas nelabai keičiasi... žaizdos kiekvieną vakarą atgyja... Stengiamės būti stiprūs, pereijau į kitą darbą, kad niekas nežinotų, bet nelabai padeda... Tikiuosi, kad gal kada pasidarys lengviau...
Su šventėmis Jus visas, kad ir kokios liūdnos jos būtų, reikia laikytis dėl artimųjų 4u.gif
Atsakyti