Knygos knygos knygos :)

iš išleistų lietuviškai - pirma Avies medžioklė, antra Dansu. realiai Avis yra paskutinė, trečia trilogijos dalis, o Dansu - pratęsimas, parašytas vėliau

tai o tada kokia pirma dalis? Apsvieskit mane. Lb gerai butu,jei išverstumėt į rusų kalbą. Gal rasčiau. dėkui

Jau nebereikia. Radau СЛУШАЙ ПЕСНЮ ВЕТРА (Klausyk vėjo dainos) rusų kalba ir jau puse perskaičiau. Įdomu lb tai,kad tai pats pirmas Murakamio romanas,kuriame gali rasti daug sutapimu su autoriaus gyvenimu. Pasiskaičiau jo biografija.

Šiaip ne taip susiėmiau ir pagaliau užbaigiau Irvingo "Naujojo Hampšyro viešbutį". Pasirodo, visai be reikalo taip ilgai atidėliojau, o gal tinkamas laikas atėjo, nes labai greit ir be vargo perskaičiau. Labai patiko, nepatiko, patiko, nepatiko ir tada iki pat galo patiko- toks galėtų būti mano vertinimas. Daug pasikartojančių dalykų kaip ir kitose jo knygose, bet man tas visai netrukdo. Vėl buvo įdomu skaityti apie Vieną. O ir pati šeimynėlė, keistoka ir ne visada gal labai patraukli, negalėjo nežavėti savo optimizmu ir bandymu atsigauti po įvairių nelaimių. Ne pati geriausia Irvingo knyga, bet, manau, ir ne pati blogiausia (kokie 3.5 iš 5).

kokia geriausia? as sitos dar neskaicius, man kol kas siuo metu Twisted Riveris geriausias

O man viešbutis kaip tik geriausia. Tada "Sidro namų taisyklės", Ovenas Minis bei Garpas. Visos kitos tik pusėtinos arba neskaitomos

Aš tik šešias jo knygas teskaičiusi, tai man Garpas kol kas pirmoj vietoj. Nežinau, ar kad geriausia, ar kad buvo pirma jo skaityta knyga, todėl tokį didelį įspūdį padarė. Nuo jos nedaug atsilieka "Našlė vieneriems metams" ir "Cirko sūnus".

"Tvisted riverį" irgi turiu, labai norėjau jau šiandien pradėti, bet paskui pagalvojau, kad reikia nors nedidelę pertrauką tarp dviejų Irvingo knygų padaryti.

oi, butinai ka nors paskaityk tarpe, neimk is karto. bent man tada susiplaka i viena gabala abi knygos ir paskui ispudi visa pagadina, nes pradedi skaityt ta nuotaika, kokia ana knyga baigei ir vienzo negerai gaunas

Garpas be konkurensijos.Kitos...naujų jau nebeskaitau

O man ne Garpas pirmoj vietoj. Garpas kažkur tarp trejetuko... Atsimenu, čia rašinėjom savo mėgstamiausius trejetukus
Našlė vieneriems metams labai patiko.
Malda už Oveną Minį.
Sidro namų taisyklės.
Ir tada jau Garpas....

Jo knygos patiks priklausomai nuo kurios padėsi skaityti, nes daug pasikartojimų, tada jau nebelieka to tokio įspūdžio...

Naujojo Hampšyro viešbutis patiko, bet jau kartojasi...
Poros naujausių dar neskaičiau.


Perskaičiau porą knygų:

Marcelijus Martinaitis. Mes gyvenome. Jau šiek tiek rašiau, biografiniai užrašai, ir kaip minėjau, man labiau patiko Romualdo Granausko „Trys vienatvės“. Tiesa, knyga tikrai gera, 2010 metų knyga, mane patraukė būtent tai, kad aprašoma autoriaus vaikystė, ikisovietiniai, karo, pokario metai, dabar apie to laikotarpio Lietuvą, kaimą, jo žmonių gyvenimą man ypač patinka skaityti.
Įstrigo kitoks to kaimo vaizdavimas, toks be tokio pagrąžinimo, kaip pats autorius kad sako, literatūroje labai jau tas lietuviškas kaimas buvo gražiai vaidzduojamas, iš tikrųjų realybė dažnai buvo kitokia.
Dar patiko toks labai kasdieniškas stilius, tarsi šiaip sau kalbėtųsi.
Dar kokių nors panašių knygų visai norėčiau prie progos paskaityti.

Toliau perskaičiau Daiva Vaitkevičiūtė. Trise prieš mafiją. Na kažkaip su AL netyčia gavosi tokia mini diskusija, kad vaikiškos knygos dabar madingos tik Poteriai ir magija.. Tai čia ryšium su serialu „Be namų“ (kurio nežiūriu), pateko man ši knyga į rankas, va nėra čia jokios magijos, bet labai nebloga knyga.
Beje, Metų knyga paagliams 2006.
Na, aišku, aš jau ne vaikas, tai kaip sakant, apie tokias knygas ne man spręsti , bet tikrai tokia ir su mintim, ir su intriga, ir su normaliais realiais veikėjais.
Vienu žodžiu, vaikiškas knygas skaityti man labai patinka.

Na ir dar vieną vakarą perskaičiau Saulius Šaltenis. Atminimo cukrus. Šaltenis tai ne mano autorius... Šiaip, manau, kad jis tikrai ne kiekvienam. Bet lietuvių autorius tai aš mėgstu, tuo labiau, kad šią knygą man pasiūlė perskaityti autoritetą turintis žmogus , tai perskaičiau. Ir tikrai, kai kurie apsakymai tokie įspūdingi, visko ten pas jį yra, tik spėk galvoti, tik spėk suprasti, ką kas galėtų reikšti... Maža tokia knygelė apie daug ką.

O dabar pasiėmiau didelę knygą poilsiui, Hebjorg Wassmo – Šimto metų istorija. Tikrai laaaabai patinka, na jau taip mėgaujuosi, tikriausiai ir patiks iki pabaigos, esu visiškai priklausoma nuo tokių giminystės sagų - prosenelė, senelė, mama - ir panašiai.
Buvau jau bepykstanti ant AL, kad įdomių knygų nebeišleidžia, bet šiai knygai kuo puikiausi atsiliepimai

man Irvingo NAšlė labiausiai patiko. prasčiausios Ketvirtoji ranka- ją perskaičiau, o Kol tave rasiu neįveikiau...

Sveikos

Kaip tik šią savaitę pabaigiau skaityt storąją Irvingo "Kol tave rasiu". Gal ir neaplenkia ši "Garpo..." ar juolab "Sidro namų...", bet man labai patiko Irvingas savo stiliuje - vėl keistuoliai herojai, tragikomiškos situacijos, sunkiai protu suvokiamos. Šitoj knygoj tai kaip niekad buvo ryšku. "Kol tave rasiu" truputį susišaukia su kitomis autoriaus knygomis, bet man tas pasiutęs grafomanas Irvingas vis tiek patinka, nieko negaliu padaryti

Labai patiko man ši Martinaičio knyga, atsigavau. Pamenu, 2010 geriausių metų knygos rinkimuose net nemaniau už ją balsuot (na, nebuvau dar skaičiusi, bet ir negalvojau, kad bus tokia gera, anotaciją perskaičiusi), o dabar jau tikriausiai balsuočiau būtent už ją. Granausko "Trys vienatvės" irgi labai patiko , šilta ir nepaprasta knyga tuo, kad be galo paprasta.