Laba diena! :4u RASA ŽALYNAITĖ "ŠOKANTIS SUŠIS ARBA GAIDŽIN GYVENIMAS TEKANČIOS SAULĖS ŠALYJE",nepaisant puslapių trukumo,knyga lb patiko! Esu Japonijoje gyvenus 3sav.,bet per tiek laiko nepažinsi paslaptingos šalies. (biškis pasigyriau) Autorė tikrai gražiai viską aprašė,neslėpdama trukumų ir gražumų tos šalies. Patiko pasakojimas apie mokslo svarbą šalyje. Neveltui ten sukuriamos tokios technologijos. Tikrai rekomenduoju paskaityti visiems kam patinka ši šalis,nes čia parašyta ir pliusų ir minusų..
Д. ДОНЦОВА "ЧУДЕСА В КАСТРЮЛКЕ" (atsiprašau,kad taip parašiau,bet nežinau kaip tiksliai išversti pavadinimą) Oi patiko kaip! O vietomis juokiausi,toks lengvas buitiškas detektyvas! Patiko tas neipareigojimas mąstyti.. Tikrai daugiau skaitysiu šios autorės detektyvų..
QUOTE(Germinė @ 2012 07 27, 18:54)
pirmą

Rešadas Nuris Giuntekinas ,,Čiauškutė
Knyga pasakoja apie Feridę, kuri dėl savo vėjavaikiškumo ir judrumo gauna pravardę Čalikušu, arba Čiauškutė. Ji- kilmingos Stambulo šeimos atstovė, kuri dėl nelaimingos meilės pabėga iš namų ir imasi mokytojos darbo.
Iš tikrųjų, šiek tiek baiminausi ją imti, nes nenorėjau saldžios meilės istorijos. Šiaip jau ši knyga ir yra būtent apie meilę, bet, laimei, nėra daug dėmesio skiriama dūsavimams, nes kitu atveju tikrai būčiau prasikeikusi.. Netgi ir pačioje pradžioje Feridė parodyta kaip visiškai jausmuose nesusivokianti mergiūkštė, dar visiškas vaikas, kuriam per anksti galvoti apie šeimą. Netgi ir nervinti pradėjo jos išsisukinėjimas nuo mylimo vyro, bet nesitikėjau, kad viskas pasisuks būtent taip, kaip pasisuko (anotacijos neskaičiau ir nelabai ką apie siužetą žinojau).
Manau, šią knygą turėtų perskaityti visos mokytojos. Feridė tikrai gali įkvėpti pasitikėjimo šios profesijos atstovėms, parodyti, kad jos gali šį tą pakeisti mokyklose, kad vaikams mokytojas visgi yra šioks toks autoritetas, nesvarbu, kad to neparodo. Šiek tiek keistai iš pradžių atrodė tai, kad Feridė vis prarasdavo savo gerą reputaciją. Bet greitai suvokiau, kad nieko čia keisto. Visų pirma, knyga ne apie šiuos laikus, o ir papročiai jų visai kitokie. Kaip ir tikėjimas. Galop, juk ji mokė vaikus mažuose miesteliuose, o tokiuose kalbos ima greičiau sklisti, nei spėji kažką padaryti.. Ir nereikia jokios Turkijos, užtenka mūsų Lietuvos.
Skaityti buvo įdomu. Jau net ir pasiilgusi buvau kažko tokio: lengvai skaitomo ir įtraukiančio kūrinio, kurį norisi iš karto nuo pirmo iki paskutinio puslapio ir perskaityti. Feridė žavi savo jaunatviškumu, polėkiu daryti gera ir meile vaikams. Taip pat, patiko, kad ji nebuvo ta, kuri garsiai visiems klykavo apie nelaimes, savo patirtas neteisybes, kurių buvo tikrai nemažai. Smagu, kad atsirasdavo gerų žmonių, kurie jai atstodavo šeimą ir pagelbėdavo ne tik darbais, patarimais, bet ir paprasčiausiu būvimu šalia..
Na, ir kas žino, kiek gali tęstis meilė? Kiek galima apgaudinėti save, įtikinėjant, kad jausmai, kurie tiesiog veržiasi iš krūtinės, yra ne meilė, o neapykanta? Ir ką galėtum atleisti, kad tik būtum su savu žmogumi?..
Gal ir banali, bet graži ir įdomi istorija, kurią verta perskaityti.
Gal kiek ne į temą, bet gal žinote, kur būtų galima rasti filmą (arba mini serialą) su angliškais titrais ar įgarsinimu?
Nusprendžiau dar kartą pabandyt skaityt "Mažmožių dievas"

laTulipe, nusipirkti? parsisiųsti?
QUOTE(laTulipe @ 2012 07 28, 17:28)
Gal kiek ne į temą, bet gal žinote, kur būtų galima rasti filmą (arba mini serialą) su angliškais titrais ar įgarsinimu?
Giulbešeker
čia yra su rusišku vertimu ir gražia Esin Engin muzika

QUOTE(marakeš @ 2012 07 28, 19:37)
laTulipe, nusipirkti? parsisiųsti?
atsisiųsti arba online

QUOTE(Germinė @ 2012 07 28, 19:44)
deja, bet rusų kalbos visiškai nemoku..
tai bet kuriame didesniame trackeryje, linkomanijoje ar rutrackeryje rasi filmus/serialus su angliškais titrais ar įgarsinimu. aišku, žiūrint ko ieškai
angliškus titrus atskirai rasi pvz. podnapisi.net ir panašiose svetainėse

Sveikos
Perskaičiau Irvine Welsh ,,Traukinių žymėjimas''. Jei ne tas iššūkis, tai net ir nebūčiau jos baigusi. Visiškai nepatiko ir nepaliko nė menkiausio įspūdžio.
ir kaip aš pamiršau, kad titrus atskirai galima rasti
ačiū, paieškosiu
Perskaičiau Irvine Welsh ,,Traukinių žymėjimas''. Jei ne tas iššūkis, tai net ir nebūčiau jos baigusi. Visiškai nepatiko ir nepaliko nė menkiausio įspūdžio.
QUOTE(marakeš @ 2012 07 28, 21:29)
tai bet kuriame didesniame trackeryje, linkomanijoje ar rutrackeryje rasi filmus/serialus su angliškais titrais ar įgarsinimu. aišku, žiūrint ko ieškai
angliškus titrus atskirai rasi pvz. podnapisi.net ir panašiose svetainėse

ir kaip aš pamiršau, kad titrus atskirai galima rasti


Labas
Aš dar negavau AL knygų, jau visos gavot?
Neseniai perskaičiau Anne Rice Lestatas ir Karin Alvteger Dingusi. Pirmąją verta skaityti tik dėl veikėjų ir rašymo stiliau, istorija manęs neužkabino. O antrojo patiko kiek labiau, kaip detektyvas gal ir nelabai užkabino, bet įdomi buvo pati istorija
Dabar skaitau Karin Alvteger Kaltė, kol kas visai nieko
laTulipe, kur įstojai?

Aš dar negavau AL knygų, jau visos gavot?

Neseniai perskaičiau Anne Rice Lestatas ir Karin Alvteger Dingusi. Pirmąją verta skaityti tik dėl veikėjų ir rašymo stiliau, istorija manęs neužkabino. O antrojo patiko kiek labiau, kaip detektyvas gal ir nelabai užkabino, bet įdomi buvo pati istorija

Dabar skaitau Karin Alvteger Kaltė, kol kas visai nieko

laTulipe, kur įstojai?

Sveikutės! Kas man gali atsakyti,pirma dalis Harukio Murakamio AVIES MEDŽIOKLĖ ar DANSU DANSU DANSU? :4u
QUOTE(Leveret @ 2012 07 29, 17:28)
Kiek žinau nemažai merginų dar negavo

Lisa Grunwald "Žavusis Henris Hausas"
Jau kurį laiką labai norėjau perskaityti šią knygą dėl jos pasakojamos istorijos, bet turiu prisipažinti likau kiek nuvilta, nes vietomis atrodė istorija kiek pritempta ir perdėta, o vietomis paviršutiniška. Siužetas rutuliojamas nuosekliai, bet vis tiek kažko jam trūko, kad besąlygiškai mane apžavėtų. Pirmieji 100 puslapių man tikrai labai patiko, tiesiog ryte rijau, po to po truputėli susidomėjimas mažėjo, atsirado nuobodulys, o paskutinius 20 puslapių jau "damušinėjau". Pagrindinis veikėjas Henris Hausas mane vietomis kiek nervino, o kai kurie poelgiai siutino ir piktino. Perskaičius ši knyga nepaliko man gilesnių išgyvenimų, emocijų, jausmų ar pamąstymų.
Kai kuriuos psichologinius aspektus savo veikėjuose autorė tikrai labai gerai atskleidė. Henrio blaškymasis, vidiniai konfliktai, nemokėjimas prisirišti ir pasirinkti tinkamai. Kuomet jis yra spaudžiamas rinktis, jis paprasčiausiai traukiasi, pyksta ir užsisklendžia savyje. Ji persekiojo nuolatinė baimė būti pamestam.
"Jei nieko neturi, tai neturi ir ko prarasti."
Henris nuolatos ieško savęs, bando atskleisti save kūryboje., realizuoti, būti kažkuo. Vidinis maištas, sąmyšis ir jį persekiojantis nepasitikėjimas savimi skatina ji būti dėmesio centre. Jis bando atrasti ryšį su kitais žmonėmis, atrasti tiesą bei meilę, bet vidiniai priekaištai, maištavimas jį stumia prie tų žmonių, kurie tik daugiau atneša sąmyšio į jo ir taip neramią sielą. Kartais per savo atkaklumą, norą maištauti ir nesubrendimą, jis nepastebėjo tų žmonių, kurie tikrai jį mylėjo ir linkėjo jam tik gero.
Autorė tikrai labai įspūdingai ir įtikinamai pavaizdavo XX a. vidurio kontrkultūrą. Hipių maištavimai prieš nusistovėjusius stereotipus, narkotikai, alkoholis, šėliojimas, sekso revoliucija ir t.t. Monogamija, ištikimybė, santuoka, meilė - visą tai yra atgyvena ir niekam nereikalinga.
"...tai mano kūnas, tad aš ką noriu, tą darau su juo."
Knygos pagrindinė tema yra apie XX amžiuje universitetuose labai populiarią namų ūkio discipliną. Joje buvo mokoma kaip tvarkyti, lyginti, valyti, gaminti, prižiūrėti ir auginti vaikus. Šios disciplinos tikslas buvo paruošti idealias namų šeimininkes ir motinas. Tuo metu buvo manoma, kad motinystės privaloma mokytis, nes tai neateina intuityviai. Motinystės praktikai buvo naudojami gyvi kūdikiai iš prieglaudos. Henris Hausas yra vienas iš tų mokomųjų kūdikių. Jį pirmaisiais gyvenimo metais augino septynios mamos. Jam niekada neteko rinktis ir prisirišti prie kurios nors vienos iš mamų. Ir kuomet Martą, mokomųjų namų vadovė, ji pasilieka, o ne atiduoda įvaikinti kaip kitus mokomuosius kūdikius pasibaigus mokslo metams, jis jos neapkenčia už melą, vengia jos ir nemyli jos, nes ji yra viena iš tų, kurios vertė jį pasirinkti.
Gana liūdna ir skausminga istorija, bet su savotiškai laiminga pabaiga, bandanti išsiaiškinti kaip pirmieji gyvenimo metai įtakoja mūsų ateitį ir daromus sprendimus, mūsų vertybių skalę ir siekius. Viskas būtų labai gerai, bet kažkaip man šiek tiek trūksta kūrinio išbaigtumui, gal jausmingumo, emocijų, tikrumo. Nors verta dėmesio vien dėl XX a. kultūrinės ir akademinės apžvalgos.
Jau kurį laiką labai norėjau perskaityti šią knygą dėl jos pasakojamos istorijos, bet turiu prisipažinti likau kiek nuvilta, nes vietomis atrodė istorija kiek pritempta ir perdėta, o vietomis paviršutiniška. Siužetas rutuliojamas nuosekliai, bet vis tiek kažko jam trūko, kad besąlygiškai mane apžavėtų. Pirmieji 100 puslapių man tikrai labai patiko, tiesiog ryte rijau, po to po truputėli susidomėjimas mažėjo, atsirado nuobodulys, o paskutinius 20 puslapių jau "damušinėjau". Pagrindinis veikėjas Henris Hausas mane vietomis kiek nervino, o kai kurie poelgiai siutino ir piktino. Perskaičius ši knyga nepaliko man gilesnių išgyvenimų, emocijų, jausmų ar pamąstymų.
Kai kuriuos psichologinius aspektus savo veikėjuose autorė tikrai labai gerai atskleidė. Henrio blaškymasis, vidiniai konfliktai, nemokėjimas prisirišti ir pasirinkti tinkamai. Kuomet jis yra spaudžiamas rinktis, jis paprasčiausiai traukiasi, pyksta ir užsisklendžia savyje. Ji persekiojo nuolatinė baimė būti pamestam.
"Jei nieko neturi, tai neturi ir ko prarasti."
Henris nuolatos ieško savęs, bando atskleisti save kūryboje., realizuoti, būti kažkuo. Vidinis maištas, sąmyšis ir jį persekiojantis nepasitikėjimas savimi skatina ji būti dėmesio centre. Jis bando atrasti ryšį su kitais žmonėmis, atrasti tiesą bei meilę, bet vidiniai priekaištai, maištavimas jį stumia prie tų žmonių, kurie tik daugiau atneša sąmyšio į jo ir taip neramią sielą. Kartais per savo atkaklumą, norą maištauti ir nesubrendimą, jis nepastebėjo tų žmonių, kurie tikrai jį mylėjo ir linkėjo jam tik gero.
Autorė tikrai labai įspūdingai ir įtikinamai pavaizdavo XX a. vidurio kontrkultūrą. Hipių maištavimai prieš nusistovėjusius stereotipus, narkotikai, alkoholis, šėliojimas, sekso revoliucija ir t.t. Monogamija, ištikimybė, santuoka, meilė - visą tai yra atgyvena ir niekam nereikalinga.
"...tai mano kūnas, tad aš ką noriu, tą darau su juo."
Knygos pagrindinė tema yra apie XX amžiuje universitetuose labai populiarią namų ūkio discipliną. Joje buvo mokoma kaip tvarkyti, lyginti, valyti, gaminti, prižiūrėti ir auginti vaikus. Šios disciplinos tikslas buvo paruošti idealias namų šeimininkes ir motinas. Tuo metu buvo manoma, kad motinystės privaloma mokytis, nes tai neateina intuityviai. Motinystės praktikai buvo naudojami gyvi kūdikiai iš prieglaudos. Henris Hausas yra vienas iš tų mokomųjų kūdikių. Jį pirmaisiais gyvenimo metais augino septynios mamos. Jam niekada neteko rinktis ir prisirišti prie kurios nors vienos iš mamų. Ir kuomet Martą, mokomųjų namų vadovė, ji pasilieka, o ne atiduoda įvaikinti kaip kitus mokomuosius kūdikius pasibaigus mokslo metams, jis jos neapkenčia už melą, vengia jos ir nemyli jos, nes ji yra viena iš tų, kurios vertė jį pasirinkti.
Gana liūdna ir skausminga istorija, bet su savotiškai laiminga pabaiga, bandanti išsiaiškinti kaip pirmieji gyvenimo metai įtakoja mūsų ateitį ir daromus sprendimus, mūsų vertybių skalę ir siekius. Viskas būtų labai gerai, bet kažkaip man šiek tiek trūksta kūrinio išbaigtumui, gal jausmingumo, emocijų, tikrumo. Nors verta dėmesio vien dėl XX a. kultūrinės ir akademinės apžvalgos.