ir man taip buvo

labai bijojau, kad nesuprasiu, kada saremiai, kad nesuprasiu kada kamstis iseis, na jokiu saremiu paruosiamuju neturejau, visiskai nieko nemaude ir neskaudejo

, o ir laukiau kiekviena diena na bent kokio zenklo, kadangi pernesiojau beveik pilnas dvi savaites, cia UK daktarai taip leidzia

ir net netikrina, nieko nesviecia, jokios sirdeles neklauso ir besiprasant nepriima

taigi baisiausiai pergyvenau kiekviena diena, na kamstis mano isejo tik tada kai sesele padare,, net nezinau kaip lietuviskai gal gimdos pavalyma, zodziu pamakalavo ten taip 'maloniai'

, kad nezinojau kur dingt, va tada pamaciau, kas tas kamstis ir, kad jo nesumaisysi su jokiom isskyrom, pirmadieniui buvo pasikirta data ir skatinamieji, taciau aciu Dievui sestadienio nakti nubego vandenys, tiesiog begulint lovoj pajutau, akd apatiniai slapoki, nuejau i toleta ir pajutau, akd isbego biski vandenuko

tik ryte pajutau pirmuosius saremius, na kai jie prasidejo tai visai nebaisiai, aisku miegot jau nebejo

, bet veliau jau kazi ar eitu juos, pramiegot, sumaisyt ar nepastebet

skausmelis toks, kad iskart suprasi, akd cia jau tikrieji saremiai