QUOTE(GiedrėM @ 2012 06 21, 22:16)
Nežinau nei vienos harmoningos šeimos tada. Net jei vyresnis vaikas linkęs mažesnįjį globot (kiek žinau, tai būna dažniausiai mergaitė), vis tiek ar žaislo to paties prireikia, ar dar kas. Maniškiai dažnai stumdosi, kurį tėtis grįžęs iš darbo pirmą pamėtys ir pavartys ore. Didysis dar šaukia su apmaudu, kad brolį ilgiau kilnojo
Ziurint ka jus vadinate harmoninga seima O tai, juk nuolatine siekiamybe gyventi taikoje,vienybeje.Vaikai tai tevu veidrodis. Ir jeigu vaikas pripazista viska gauti tik jegos metodu,tai gal vertetu susidometi,kodel
Papildyta:QUOTE(rutax @ 2012 06 22, 09:31)
Visiškai jums pritariu
Gal mes nesusikalbam dėl to, kad skirtingai suprantam kas yra "normalu", "konfliktas", "konkurencija", "dėmesio parodymas" ar "dėmesio trūkumas". Štai pvz., maniškiai dabar plukdo laivelius atskiruose vandens dubenėliuose. Mažiui, žinoma, reikia būtent brolio dubenėlio ir brolio laivelio, nors jie beveik identiški
Atrodytų elementari situacija, bet jų tarpusavio bendravimas jau balansuoja ant "konflikto" ribos": pyksta ir vienas, ir kitas
Ir man tai atrodo absoliučiai normalu
P.s. esam harmoninga šeima
Jus vaiku konfliktus vadinate normaliu reiskiniu
Ir tai jus vadinate harmoninga seima