QUOTE(GiedrėM @ 2012 06 18, 22:18)
Kad kažko nepadariau, jau supratau. Bet ko konkrečiai?
skirkite siek tiek laiko individualiai kiekvienam vaikui: pora kartu per savaite pakaitomis su vaiku teciu "issidalinkite" vaikus. gerai butu, kad tas asmeniskas pabuvimas su vaiku tik dviese (tokio laiko vaikui reikia ir su mama, ir su teciu), taptu tradicija. tai gali buti bet kokia bendra veikla dviese - galite iseiti pasivaikscioti, paskaityti ar piesti, geliu sodinti ar pasivazineti dviratukais, sunus gali su teciu nuplauti masina, pazaisti futbola ar nueiti i parduotuve... kokia veikla - nesvarbu, svarbu, kad tai butu asmeniskas santykis ir reguliariai.
QUOTE(rutax @ 2012 06 19, 08:22)
Man rodos, reikėtų pasistengti abu berniukus kuo dažniau įtraukti į bendras veiklas - paraginant vyresnėlį būti mažiaus "vadovu", pagiriant jį už pagalbą ir pastangas (...) dičkis ims didžiuotis savo kaip "vyresnio brolio" statusu.
sito tai tikrai nereiketu daryti. tai skatina konkurencija tarp vaiku ir formuoja ilgalaiki bendravimo modeli "vyresnis brolis" - atsakingas, vadovaujantis, "mazasis brolis" - neatsakingas, paklustantis. sis modelis veliau gali islikti ir uz seimos ribu - tai vaikams nenaudinga.
be to, jau pasiekus pradine mokykla, konkurencija tarp vaiku gali sustipreti, poros metu amziaus skirtumas nebebus toks ryskus, jegos ir galimybes issilygins - vyresniajam teks smarkiau kovoti uz islikima valdzioje, mazajam - pries vyresniojo vadovavima... tai gali baigtis nuolatiniu karu namuose...
taip pat nereiketu ir raginti vyresniji nusileisti, nes "brolis dar maziukas, nesupranta"... jei mazasis "griauna" zaidima, reikia stabdyti butent maziuko veikla, o ne atvirksciai.
taip, pusantru metu mazasis jau gali siek tiek laiko pabuti zaidimu draugas vyresniajam. bet butent draugas, lygiomis teisemis, o ne pavaldinys...