Religijos reikalingos tik tiems, kuriuos jos maitina...
QUOTE(MamaLupa @ 2006 07 15, 00:06)
O tai tu nebezinai kuo tiketi?
Tikek savimi ir protui nurimus isgirsi ko dar negirdejusi.O va tada jau suvoksi, kad tikejimas neturi nieko bendro su religijomis.
Tikek savimi ir protui nurimus isgirsi ko dar negirdejusi.O va tada jau suvoksi, kad tikejimas neturi nieko bendro su religijomis.
kur parašyta, kad AŠ nebežinau kuo tikėti?
QUOTE(vaižgantė @ 2006 07 15, 11:21)
Religijos reikalingos tik tiems, kuriuos jos maitina...
Religija be tikėjimo yra tuščia, tad ir dvasiniu maistu būti ji negali. Be kita ko, "New Age" taip pat iš dalies religija (neva "antireligija"), tad nesibaidykite šio termino. Bet koks tikėjimas veda į savotišką religingumą - tik vienu atveju pagrįstą tiesa, kitu - prietarais.
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2006 07 15, 02:03)
Religija be tikėjimo yra tuščia, tad ir dvasiniu maistu būti ji negali. Be kita ko, "New Age" taip pat iš dalies religija (neva "antireligija"), tad nesibaidykite šio termino. Bet koks tikėjimas veda į savotišką religingumą - tik vienu atveju pagrįstą tiesa, kitu - prietarais.
Va ir lenda yla is maiso - kam reikalinga religija, jei yra tikejimas?
Papildyta:
QUOTE(Peledike @ 2006 07 14, 14:58)
šiaip kai ėjau pirmos komunijos ir sutvirtinimo sakramento, man kunigas nė neužsiminė apie karmas ir reinkarnacijas. čia naujų laikų mada tikėti tuo, kas gražiais žodžiais pasakyta. tikras krikščionis tuo netiki. bėda ta, kad šiais laikais pradėjo maišytis religijos ir tikintieji patys nebežino, kuo jiems reikia tikėti, o kuo ne.
Paryskinau, kur apie tai rasei.
Jei tu kalbi apie kitus, tai nera teisinga uz kitus teigti, ko jie nezino.Jei kalbejei apie save, tai cia ir yra nezinojimas ir neapsisprendimas.
Jei priimsi asmeniskai, nebeliks prasmes diskusijai
Karma
Jürgen Kuberski
Sanskrito kalba karma reiškia elgesys, veikimas ir apibūdina elgseną ir jos pasekmes šiame ir ankstesniame gyvenime. Šia prasme karma gali būti laikoma dar ir elgsenos priežasčių ir pasekmių grandinė. Karmos apibrėžimas, kuris buvo suformuluotas VIII a. pr. Kr. Upanišadose kaip aprėpianti sistema, yra neatsiejamas nuo supratimo apie reinkarnaciją (daugkarčio persikūnijimo).
Geros ar blogos šio gyvenimo sąlygos yra ankstesniojo gyvenimo elgesio pasekmė. Šio gyvenimo darbai lemia, kokiose sąlygose teks gimti būsimajame gyvenime. Tuo būdu karmos teorija yra koncepcija atpildo, kuris būtinai ateis būsimajame gyvenime, drauge tai yra bandymas paaiškinti dabartinio gyvenimo situaciją, skausmą arba laimę. Karmos negalima prilyginti absoliučiam determinizmui (išankstiniam gyvenimo nulemtumui), kadangi iš anksto nulemtos tik gyvenimo sąlygos, o ne atskiri veiksmai. Išlaisvinimas iš begalinio karmos rato yra išvadavimas, kuris (priklausomai nuo religinės sistemos) įmanomas tik atsidavimu dievams, meditacija ir pažinimu, o būsimojo gyvenimo karma gali būti pagerinta gerais darbais.
Ten, kur viešpatauja tikėjimas reinkarnacija, induizme, budizme (čia net dievai jai paklusnūs), karmos samprata yra plačiai paplitusi. Ji surado daug šalininkų ir Vakaruose.
Jei teosofų draugijos įkūrėja J. P. Blavatskaja savo Slaptajame mokyme apie karmą užsimena tik tarp kitko, tai vėliau karma tapo pagrindine teosofijos ir Rudolfo Steinerio antroposofijos mintimi.
Biblijai tikėjimas karma svetimas, nes ji nemoko nei apie jos sąlygas, nei apie persikūnijimą. Jėzus aiškiai atmeta bausmę už nuodėmes, padarytas prieš gimimą (Jn 9,1 ir toliau), o drauge ir mintis apie karmą. Žmogus po mirties nebegali grįžti pas gyvuosius (Lk 16,1931), jo laukia teismas (Hbr 9,27). Ten pats Dievas baus arba atlygins, bet tai įvyks ne po to einančiame gyvenime. Žmogus nepasiekia išlaisvinimo nei per auką, nei per meditaciją ar pažinimą, nei gali pasidaryti Dievui malonus savo gerais darbais. Išlaisvinimas yra Jėzaus Kristaus mirties ant kryžiaus dovana, kurią galima priimti vien tikėjimu.
Jau ankstyvoji krikščionių teologija analizavo moralinę karmos koncepciją. Apologetas Justinas (apie 150 m.) argumentavo: Kadangi žmogus nieko nežino apie savo buvusio gyvenimo įvykius, todėl atpuola moralinis karmos apvalymo argumentas. Atlygis turi mažai prasmės, jeigu negali žinoti, už ką jis duodamas.
Vertė Julius Norvila
Versta iš: factum
Mama Lupa, atsiprašau, kad pašnipinėjau, bet tamstos 94% žinučių parašyta būtent religijos ir egzoterijos forume. galima daryti prielaida, kad esi tikinti. ir iš tavo pasisakymų galima suprasti, kad tiki karma. aš paryškinau vietas, kuriose parašyta, kad neturėtum tuo tikėti, nebent esi budistė ar induistė. taigi, pati nežinai, kuo tiki - krikščioniškom ar budistiškom tiesom.
dar supratau, kad labai mėgsti žmones kaltinti neišmanymu.
beveik esu tikra, kad atsikirtinėsi kažkuo panašiu "jei nežinai apie ką kalbi, geriau patylėk", taigi diskutuoti mes nelabai galėsim
Jürgen Kuberski
Sanskrito kalba karma reiškia elgesys, veikimas ir apibūdina elgseną ir jos pasekmes šiame ir ankstesniame gyvenime. Šia prasme karma gali būti laikoma dar ir elgsenos priežasčių ir pasekmių grandinė. Karmos apibrėžimas, kuris buvo suformuluotas VIII a. pr. Kr. Upanišadose kaip aprėpianti sistema, yra neatsiejamas nuo supratimo apie reinkarnaciją (daugkarčio persikūnijimo).
Geros ar blogos šio gyvenimo sąlygos yra ankstesniojo gyvenimo elgesio pasekmė. Šio gyvenimo darbai lemia, kokiose sąlygose teks gimti būsimajame gyvenime. Tuo būdu karmos teorija yra koncepcija atpildo, kuris būtinai ateis būsimajame gyvenime, drauge tai yra bandymas paaiškinti dabartinio gyvenimo situaciją, skausmą arba laimę. Karmos negalima prilyginti absoliučiam determinizmui (išankstiniam gyvenimo nulemtumui), kadangi iš anksto nulemtos tik gyvenimo sąlygos, o ne atskiri veiksmai. Išlaisvinimas iš begalinio karmos rato yra išvadavimas, kuris (priklausomai nuo religinės sistemos) įmanomas tik atsidavimu dievams, meditacija ir pažinimu, o būsimojo gyvenimo karma gali būti pagerinta gerais darbais.
Ten, kur viešpatauja tikėjimas reinkarnacija, induizme, budizme (čia net dievai jai paklusnūs), karmos samprata yra plačiai paplitusi. Ji surado daug šalininkų ir Vakaruose.
Jei teosofų draugijos įkūrėja J. P. Blavatskaja savo Slaptajame mokyme apie karmą užsimena tik tarp kitko, tai vėliau karma tapo pagrindine teosofijos ir Rudolfo Steinerio antroposofijos mintimi.
Biblijai tikėjimas karma svetimas, nes ji nemoko nei apie jos sąlygas, nei apie persikūnijimą. Jėzus aiškiai atmeta bausmę už nuodėmes, padarytas prieš gimimą (Jn 9,1 ir toliau), o drauge ir mintis apie karmą. Žmogus po mirties nebegali grįžti pas gyvuosius (Lk 16,1931), jo laukia teismas (Hbr 9,27). Ten pats Dievas baus arba atlygins, bet tai įvyks ne po to einančiame gyvenime. Žmogus nepasiekia išlaisvinimo nei per auką, nei per meditaciją ar pažinimą, nei gali pasidaryti Dievui malonus savo gerais darbais. Išlaisvinimas yra Jėzaus Kristaus mirties ant kryžiaus dovana, kurią galima priimti vien tikėjimu.
Jau ankstyvoji krikščionių teologija analizavo moralinę karmos koncepciją. Apologetas Justinas (apie 150 m.) argumentavo: Kadangi žmogus nieko nežino apie savo buvusio gyvenimo įvykius, todėl atpuola moralinis karmos apvalymo argumentas. Atlygis turi mažai prasmės, jeigu negali žinoti, už ką jis duodamas.
Vertė Julius Norvila
Versta iš: factum
Mama Lupa, atsiprašau, kad pašnipinėjau, bet tamstos 94% žinučių parašyta būtent religijos ir egzoterijos forume. galima daryti prielaida, kad esi tikinti. ir iš tavo pasisakymų galima suprasti, kad tiki karma. aš paryškinau vietas, kuriose parašyta, kad neturėtum tuo tikėti, nebent esi budistė ar induistė. taigi, pati nežinai, kuo tiki - krikščioniškom ar budistiškom tiesom.
dar supratau, kad labai mėgsti žmones kaltinti neišmanymu.
beveik esu tikra, kad atsikirtinėsi kažkuo panašiu "jei nežinai apie ką kalbi, geriau patylėk", taigi diskutuoti mes nelabai galėsim
QUOTE(MamaLupa @ 2006 07 15, 18:12)
Va ir lenda yla is maiso - kam reikalinga religija, jei yra tikejimas?
Kaip jau minėjau, tai neatsiejama - net jei kalbame apie šiais laikais ypatingai madingą "vieno žmogaus religiją".
QUOTE(Peledike @ 2006 07 16, 08:32)
Karma
Jürgen Kuberski
Sanskrito kalba karma reiškia elgesys, veikimas ir apibūdina elgseną ir jos pasekmes šiame ir ankstesniame gyvenime. Šia prasme karma gali būti laikoma dar ir elgsenos priežasčių ir pasekmių grandinė. Karmos apibrėžimas, kuris buvo suformuluotas VIII a. pr. Kr. Upanišadose kaip aprėpianti sistema, yra neatsiejamas nuo supratimo apie reinkarnaciją (daugkarčio persikūnijimo).
Geros ar blogos šio gyvenimo sąlygos yra ankstesniojo gyvenimo elgesio pasekmė. Šio gyvenimo darbai lemia, kokiose sąlygose teks gimti būsimajame gyvenime. Tuo būdu karmos teorija yra koncepcija atpildo, kuris būtinai ateis būsimajame gyvenime, drauge tai yra bandymas paaiškinti dabartinio gyvenimo situaciją, skausmą arba laimę. Karmos negalima prilyginti absoliučiam determinizmui (išankstiniam gyvenimo nulemtumui), kadangi iš anksto nulemtos tik gyvenimo sąlygos, o ne atskiri veiksmai. Išlaisvinimas iš begalinio karmos rato yra išvadavimas, kuris (priklausomai nuo religinės sistemos) įmanomas tik atsidavimu dievams, meditacija ir pažinimu, o būsimojo gyvenimo karma gali būti pagerinta gerais darbais.
Ten, kur viešpatauja tikėjimas reinkarnacija, induizme, budizme (čia net dievai jai paklusnūs), karmos samprata yra plačiai paplitusi. Ji surado daug šalininkų ir Vakaruose.
Jei teosofų draugijos įkūrėja J. P. Blavatskaja savo Slaptajame mokyme apie karmą užsimena tik tarp kitko, tai vėliau karma tapo pagrindine teosofijos ir Rudolfo Steinerio antroposofijos mintimi.
Biblijai tikėjimas karma svetimas, nes ji nemoko nei apie jos sąlygas, nei apie persikūnijimą. Jėzus aiškiai atmeta bausmę už nuodėmes, padarytas prieš gimimą (Jn 9,1 ir toliau), o drauge ir mintis apie karmą. Žmogus po mirties nebegali grįžti pas gyvuosius (Lk 16,1931), jo laukia teismas (Hbr 9,27). Ten pats Dievas baus arba atlygins, bet tai įvyks ne po to einančiame gyvenime. Žmogus nepasiekia išlaisvinimo nei per auką, nei per meditaciją ar pažinimą, nei gali pasidaryti Dievui malonus savo gerais darbais. Išlaisvinimas yra Jėzaus Kristaus mirties ant kryžiaus dovana, kurią galima priimti vien tikėjimu.
Jau ankstyvoji krikščionių teologija analizavo moralinę karmos koncepciją. Apologetas Justinas (apie 150 m.) argumentavo: Kadangi žmogus nieko nežino apie savo buvusio gyvenimo įvykius, todėl atpuola moralinis karmos apvalymo argumentas. Atlygis turi mažai prasmės, jeigu negali žinoti, už ką jis duodamas.
Vertė Julius Norvila
Versta iš: factum
Mama Lupa, atsiprašau, kad pašnipinėjau, bet tamstos 94% žinučių parašyta būtent religijos ir egzoterijos forume. galima daryti prielaida, kad esi tikinti. ir iš tavo pasisakymų galima suprasti, kad tiki karma. aš paryškinau vietas, kuriose parašyta, kad neturėtum tuo tikėti, nebent esi budistė ar induistė. taigi, pati nežinai, kuo tiki - krikščioniškom ar budistiškom tiesom.
dar supratau, kad labai mėgsti žmones kaltinti neišmanymu.
beveik esu tikra, kad atsikirtinėsi kažkuo panašiu "jei nežinai apie ką kalbi, geriau patylėk", taigi diskutuoti mes nelabai galėsim
Jürgen Kuberski
Sanskrito kalba karma reiškia elgesys, veikimas ir apibūdina elgseną ir jos pasekmes šiame ir ankstesniame gyvenime. Šia prasme karma gali būti laikoma dar ir elgsenos priežasčių ir pasekmių grandinė. Karmos apibrėžimas, kuris buvo suformuluotas VIII a. pr. Kr. Upanišadose kaip aprėpianti sistema, yra neatsiejamas nuo supratimo apie reinkarnaciją (daugkarčio persikūnijimo).
Geros ar blogos šio gyvenimo sąlygos yra ankstesniojo gyvenimo elgesio pasekmė. Šio gyvenimo darbai lemia, kokiose sąlygose teks gimti būsimajame gyvenime. Tuo būdu karmos teorija yra koncepcija atpildo, kuris būtinai ateis būsimajame gyvenime, drauge tai yra bandymas paaiškinti dabartinio gyvenimo situaciją, skausmą arba laimę. Karmos negalima prilyginti absoliučiam determinizmui (išankstiniam gyvenimo nulemtumui), kadangi iš anksto nulemtos tik gyvenimo sąlygos, o ne atskiri veiksmai. Išlaisvinimas iš begalinio karmos rato yra išvadavimas, kuris (priklausomai nuo religinės sistemos) įmanomas tik atsidavimu dievams, meditacija ir pažinimu, o būsimojo gyvenimo karma gali būti pagerinta gerais darbais.
Ten, kur viešpatauja tikėjimas reinkarnacija, induizme, budizme (čia net dievai jai paklusnūs), karmos samprata yra plačiai paplitusi. Ji surado daug šalininkų ir Vakaruose.
Jei teosofų draugijos įkūrėja J. P. Blavatskaja savo Slaptajame mokyme apie karmą užsimena tik tarp kitko, tai vėliau karma tapo pagrindine teosofijos ir Rudolfo Steinerio antroposofijos mintimi.
Biblijai tikėjimas karma svetimas, nes ji nemoko nei apie jos sąlygas, nei apie persikūnijimą. Jėzus aiškiai atmeta bausmę už nuodėmes, padarytas prieš gimimą (Jn 9,1 ir toliau), o drauge ir mintis apie karmą. Žmogus po mirties nebegali grįžti pas gyvuosius (Lk 16,1931), jo laukia teismas (Hbr 9,27). Ten pats Dievas baus arba atlygins, bet tai įvyks ne po to einančiame gyvenime. Žmogus nepasiekia išlaisvinimo nei per auką, nei per meditaciją ar pažinimą, nei gali pasidaryti Dievui malonus savo gerais darbais. Išlaisvinimas yra Jėzaus Kristaus mirties ant kryžiaus dovana, kurią galima priimti vien tikėjimu.
Jau ankstyvoji krikščionių teologija analizavo moralinę karmos koncepciją. Apologetas Justinas (apie 150 m.) argumentavo: Kadangi žmogus nieko nežino apie savo buvusio gyvenimo įvykius, todėl atpuola moralinis karmos apvalymo argumentas. Atlygis turi mažai prasmės, jeigu negali žinoti, už ką jis duodamas.
Vertė Julius Norvila
Versta iš: factum
Mama Lupa, atsiprašau, kad pašnipinėjau, bet tamstos 94% žinučių parašyta būtent religijos ir egzoterijos forume. galima daryti prielaida, kad esi tikinti. ir iš tavo pasisakymų galima suprasti, kad tiki karma. aš paryškinau vietas, kuriose parašyta, kad neturėtum tuo tikėti, nebent esi budistė ar induistė. taigi, pati nežinai, kuo tiki - krikščioniškom ar budistiškom tiesom.
dar supratau, kad labai mėgsti žmones kaltinti neišmanymu.
beveik esu tikra, kad atsikirtinėsi kažkuo panašiu "jei nežinai apie ką kalbi, geriau patylėk", taigi diskutuoti mes nelabai galėsim
Dziaugiuosi , kad mano sejamos seklos dygsta.Net pati to nesuvokdama darai butent tai ko man norisi...as nei budiste, nei krikscione - as Dievo vaikas...kaip ir visi mes...tau sprest - ar diskutuosi ar ne... nuo to mano gyvenime niekas nepasikeis.Vina zinau tikrai, kad kai ateis laikas, suzinosim TIESA - ta viena ir vienitele...
Pasiekus tam tikrą sąmoningumo lygį žmogus pats gali pamatyti kuo jis buvo praeituose gyvenimuose. Nesvarbu kokiai religijai priklausai ar nepriklausai jokiai...
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2006 07 16, 11:59)
Kaip jau minėjau, tai neatsiejama - net jei kalbame apie šiais laikais ypatingai madingą "vieno žmogaus religiją".
Vieno zmogaus religija neegzistuoja.Religija butent ir yra panasiai mastanciu zmoniu susiburimas, kuris jiems reikalingas del silpno tikejimo.Asmeniskai man uztenka tikejimo ir net dar daugiau - kai "pameciau" religija kaip isaugtus apatinius", mano tikejimas pradejo skleistis ir augti.Jei cia taikai man, tai visiskai pro sali, bet tiesa, kaip as cia ir pamirsau, tu juk neatsakineji i mano postus...
(didybes manyjos apsesta prisitaikiau si posta sau )O nurodyti zmogui kuo jis turetu tiketi ir kuo ne...kaip manot ka parasysiu - nekalbekim apie dalykus, kuriu neismanom...o jei jau kalbesit, tai kiekvienas is savo boksto, tada nereikes citatu ir kitu "galvociu" nuomones, nes jie tai tie patys mes, tik atstoveje savo tiesas vieni, todel ir islike...ir ne jusu valioje ar galioje nurodyti kuo man tiketi ir kaip gyventi.
QUOTE(MamaLupa @ 2006 07 17, 16:03)
O nurodyti zmogui kuo jis turetu tiketi ir kuo ne...kaip manot ka parasysiu - nekalbekim apie dalykus, kuriu neismanom...o jei jau kalbesit, tai kiekvienas is savo boksto, tada nereikes citatu ir kitu "galvociu" nuomones, nes jie tai tie patys mes, tik atstoveje savo tiesas vieni, todel ir islike...ir ne jusu valioje ar galioje nurodyti kuo man tiketi ir kaip gyventi.
faktas tas, kad pati kartais nežinai, ką sakai. tikriausiai čia kalta tavo didybė
net mano pasisakymą pakomentavai, kaip didybės apsėsta o kalba buvo apie tai - ar krikščionys seka budistų tikėjimu karma ir reinkarnacija? gal paskaitom vis dėlto protingų dėdžių tiesų.
QUOTE(Peledike @ 2006 07 17, 11:00)
faktas tas, kad pati kartais nežinai, ką sakai. tikriausiai čia kalta tavo didybė net mano pasisakymą pakomentavai, kaip didybės apsėsta o kalba buvo apie tai - ar krikščionys seka budistų tikėjimu karma ir reinkarnacija?
gal paskaitom vis dėlto protingų dėdžių tiesų.
net mano pasisakymą pakomentavai, kaip didybės apsėsta o kalba buvo apie tai - ar krikščionys seka budistų tikėjimu karma ir reinkarnacija? gal paskaitom vis dėlto protingų dėdžių tiesų.
Ir kas tai butu?Tenka klausti, nes tikrai nezinau ko nezinau...bet zinau viena, kad pats gyvenima ismoke skirti religija nuo tikejimo ir jei tave religija veza, gero vejo
