Onkologinės ligos - 37

Ir mane labai sudomino

Laba diena visoms
Noriu truputi paprasyti Jusu patarimu. Mano mamai diagnozuota sarkoma pries 2 metus, mama atvargo ivairiausias svytinimo proceduras, 3 operacijas, zodziu, daug visko. Dabar reguliariai lankosi onkologijos institute.... bet.... neturi normalaus seimos - vidaus daktaro, kuris turetu suvokima apie vezines ligas. Gal mielosios ka nors galite pasiulyti Kaune.... Nes dabar mama turi problemu su skrandziu, zarnynu ir t.t. tiksliau kazi su kuo neturi, o pas jos gydytoja nelabai yra suvokimo ka su ta mano mama daryti. Labai dekoju uz atsakymus.

Čia matyt bendra šeimos daktarų problema. Klausinėkitės šitų klausimų pas onkologus, chemikus ypač... Nežinau situacijos Kaune, bet Vilniuj tai kiek man ir mano pažįstamiems teko susidurti, tai šeimos daktarai biuletenio pratęsimui, kokių nors kraujo tyrimų padarymui (ko nedaro onkologiniai,ar ten mokama), gal vieną kitą lengvą patarimą ir duoda. Bet manoji tai irgi tokia be jokių idėjų šiais klausimais.

o kur lankotės? kiek turiu aplink pažįstamų su onko istorija, tai tik vienam pasisekė su vidaus gydytoja, ji dirba Šiurės klinikoje, vienintelė kuriai ir pats pacientas įdomu, ir jo stebėsena po ligos ji atlieka kruopščiau nei kruopščiai. O visi kiti, pakeičiau dvi jau, na ką aš žinau - nieko, tik nieko, kol nėra bėdų didelių, tai pakanka.

Šiaip manau vidaus gydytoja, ne ką ir padarys, jei bėda - visada prašau siuntimo pas specialistus ir viskas arba siuntimo pas onkologą, mano atveju pas hematologą, o tas tada jau siunčia klinikose pas reikiamus specialistus, man taip paprasčiau atrodo būtų.

Lankosi Vita longa centriuke Vilijampoleje, bet ten jos gysytoja tokia taip sau - patoviai siulo gerti vit. B, gelezi - nelabai rimta. Bet siaip aciu uz tikrai ismintinga pastaba - patarsiu mamai, kad kiekviena karta, esant kokiai problemai, issiimtu siuntima pas specialistus. O bedu turi ivairiu - ir nemiga, ir skrandis, ir zarnynas.... Ejo ir pas psichiatra, kad jai kazka su miegu pareguliuoti, bet rezultatu neliko patenkinta.

ACIU LABAI JUMS ISSAMIUS PAAISKINIMUS.

Vyte Vytule as irgi vis laukiu nuorodeles del wobe mugos kaip isigyti pigiau

Siandien besisypsanti, man ir labai idomu pasidare kodel siulytum chemoterapija santariskiu klinikose, o ne VUOI, nes mano vyrui kaip tik VUOI lasina chemija, ir seip nelabai patenkinti esam, bet jam 5 dienas priklauso gulet palatoj kai lasina, tai gal Santariskiu klinikose negalima gulet istisai 5 dienas?

KVIEČIAME VISUS SERGANČIUS ONKOLOGINE LIGA BEI JŲ ARTIMUOSIUS Į NEMOKAMĄ SEMINARĄ
„KAIP PADĖTI SAU SUSIRGUS VĖŽIU“


SEMINARĄ VES GYDYTOJA
FILOMENA TAUNYTĖ

Seminaras vyks liepos 5 d. ketvirtadienį, pradžia 17.30 val.,"Klaipėdos galerijoje",
Bažnyčių 4\Daržų 10

REGISTRUOTIS KVIEČIAME:
el.paštu tereska@takas.lt arba telefonu – 8 699 97997

IIIg statdija, tai jau labai didelė ?
Ateina tas momentas kada mamai bus pranešta visa tiesa apie jos ligą . Ko tai ima labai didelis nerimas. Aišku jis buvo niekur nedingęs, bet dabar, tai košmaras. Nemiegu naktimis. Pati gydžiaus pavasarį nuo depresijos, bijau, kad vėl man neatsinaujintų. Nors švilpt, susitvarkiau pavasarį, susitvarkysiu ir dabar.
Papildyta:
Dar dėl papildų noriu pasikoncultuoti kas geriau ar wobe-mucos, ar angio cell plus? Nenorim pasiduoti? Bandom viską.
Ryt ir pati einu apžiūrai pas Intaitę? Ko tai nerimas spaudžia širdelę?

neatmenu kokia liga, bet stadija tai dar ne mirties nuosprendis, svarbiausia nusiteikimas, pozityvus mąstymas ir pasirengimas kovoti su liga, jei Jūs iškart į depresiją, o ko? gi ne Jūs sergat? nepykit, bet man labai juokinga, kai aplinkiniai labiau persipergyvena nei ligomis, aplinkiniai turi suimt save į rankas, jiems nieko nenutiks, jie turi palaikyt tą dvasią sergančio žmogaus, įsivaizduokit kaip sunku yra tam, kam ta diagnozė pranešama, o dar giminės puola į ašaras ir laidoja anksčiau laiko, susiimt reikia, patikėkit manim, ne kartą esu buvus šalia, esu buvus toje situacijoje, bet nei minties nebuvo persipergyvent

O trečia stadija, net ir ketvirta - tai dar ne mirties nuosprendis, nes viskas priklauso nuo mamos, kaip ji reguos į gydymą, kaip liga reguos į gydymą, ne kartą esu skaičius kai būtent su mažom stadijom žmonės išeina, o su didelėm gyvena ir gyvena...

Sveiki,

šimtas metų nesilankiau jūsų temutėje, gal viena kita "senbuvė" prisimins mane O nustojau lankytis, nes man chemoterapijos, vaistai ir švitinimai nebuvo aktualūs, o kitų liūdnos, nelinksmos istorijos ar sunkumai veikė šiek tiek neigiamai.

Grįžtu trumpam raportui apie save - manau, kad optimistiniai pavyzdžiai įkvėps kitus nepasiduoti . Kas pamenat, tai turėjau bėdų su neuralginiai skausmais dėl nupjautų ir pažeistų nervų. Laimei vaistų dozes pamažu mažinau ir nuo šių metų pradžios visai nustojau juos gerti. Prieš porą savaičių Vilniuje man atliko rekonstrukcinę operaciją, kuri pavyko labai sėkmingai, atsigavau labai greitai ir jau po savaitės grįžau namo su 45 siūlėm Šiandien atsisveikinau su paskutinėm siūlėm, be to, sužinojau, kad operacijos metu paimti mėginiai biopsijai yra geri - recidyvo tikrai nėra niekur. Gydytojai džiaugiasi kartu su manim, kad viskas šį kartą taip sėkmingai pavyko
Už poros mėnesių vykstu į Vilnių patikrinimui, kaip kaulai gyja ir, jei viskas gerai, pradėsiu reabilitaciją. Tad jau tuoj tuoj po 4 m pertraukos pradėsiu mokytis vaikščioti abiem kojom
O čia iliustracijos (spauskit ant paveiksliuko - atsidarys geresnis vaizdas).
Mėnuo prieš rekonstrukciją:


Kelios dienos po rekonsturkcijos:


P.S. Tiems, kas mano istorijos pradžios nežino - 2008 m dubenyje nustatytas retas nepiktybinis kaulų auglys, osteoclastoma. Iš Klaipėdos nukreipta iš karto į Santariškes, kur gyd. Jonas Korsakas mane prižiūrėjo. Teko ilgai laukti operacijos, dėl ko labai nusilpau ir auglys greitai augo. Operuota Vilniaus lazdynų ligoninėje, operacijos metu stipriai nukraujavau, dėl ko vos nenumiriau, gijo viskas labai sunkiai ir lėtai, jau turėti neuralginiai skausmai stiprėjo. Iš Lazdynų perkelta į Santariškes vaistams parinkti, kas, laimei, pavyko sėkmingai. Ligoninėse praleidau 2 mėnesius. Paskui buvo ilgas laukimas ir stebėjimas, ar auglys neatsinaujina.

Esu labai dėkinga visiems mane operavusiems gydytojams ir prižiūrėjusioms sesutėms, bet ypatingai gydytojams J. Korsakui, J. Kurtinaičiui ir V. Uvarovui.

Stiprybės visiems kovojantiems ir jų artimiesiems

[quote=Mergelė,2012 07 02, 23:15]
Nors švilpt, susitvarkiau pavasarį, susitvarkysiu ir dabar.


Aišku, kad susitvarkysi.
Sutinku su Deganti. Kartais aplinkinių pergyvenimai ir reakcija tiesiog nepakeliama. Gal net labiau kenkia ligoniui, negu pati liga. Tiesiog negaliu klausyti aplink save visokių dūsavimų, pergyvenimų. Net jokios užuojautos nepernešu. Noriu, kad visi su manimi elgtųsi taip, lyg niekur nieko.
Linkiu abiems Jums jėgų! Jų tikrai reikės, o pergyvenimai niekam nepadeda.

tati labai džiugu tave girdėt ir dar su tokiom gerom žiniom, linkiu, kad realibitacija praeitų sėkmingai ir lauksim naujienų - gerų naujienų