QUOTE(paciute @ 2012 06 26, 19:55)




neklauskit kodel, tiesiog kai apie skyrybas masciau iki jo isvaziavimo, tai buvau visiskai teisi...
Laikykis mažute

Žinai aš po maniškio išvažiavimo pirmą savaitę ir juodai apie tai galvojau. Savaitę verkiau ir vėmiau, nes išvažiuodamas man tiek prikalbėjo...............Kad aš tipo dėmesio jam nerodžiau, kad nusibodo namai, aš, vaikai. Kad nori nuo mūsų pailsėt. Ir jei nenorės - tai ir negriš. Niu trumpai tariant. O man buvo taip skaudu, kai beveik metus aš drąskiausi per kelis darbus ir dirbau net už jį patį jo darbą.
Kad buvo apskalbtas, pavalgęs, sėdėjo sutvarkytuose namuose, kad vaikai buvo prižiūrėti, bet buvo blogai...............O kas neaišku.
Buvo labai skaudu, kad žmogus pagal mane nevertino nieko. Man tai buvo daug sunkiau už fizinę neištikimybę...................................Ir mąsčiau tik apie tai. Bet galvoju, niu pažiūrėsiu kaip viskas bus po šito laiko........................................
Ir kažkaip po kokių 3 savaičių pradėjau girdėt protingas mintis.
Manau niekada tokio sprendimo negalima priimti ant karštųjų. Reikia labai gerai apgalvoti......................................Ir net neištikimybė pvz - tikrai nėra priežastis skirtis.