QUOTE(Tosk @ 2012 06 27, 21:58)
Cigale, tai ir tu namuose turi zvejy-ligoni

Vis tik mums pavyksta suderinti bendras atostogas. Vienas atostogas i metus sugebam kompromisu keliu sulipdyti. Man norvegiskos ziemos sunkiai atlaikomos, tad visuomet verziuosi i siltus krastus, bet va sugyventinis neatlaiko karscio... Tai paskutinius kelis metus musu kompromisas buvo Tailandas: as gaunu saule ir grazius kadrus, bet apsistoti turime zveju viesbutuke (tai privatus tvenkinys su nediduku viesbutuku, tad zvejojantis asmuo visuomet yra salia). Zvejojo visas dienas, bet rado laiko sudalyvauti ir mano isvykose. Bando vis mane prikalbinti vaziuoti i Kanada, bet ten lai jis beldziasi vienas - man ten per salta
Jei Paryzius tavo meile, tai netoli Paryziaus tikrai yra neblogu zvejybiniu vieteliu
Turiu tokį ligonį nuo jūros, bet pamėgusį ežeriukus. Pas mus atvirkščiai - vyras į šiltus kraštus nori (kur to dešimtmečio proga ir buvome kartu), o aš karščio ir saulės nemyliu, net į Prancūziją vadinamuoju ne sezono metu traukiu. Kad vyras vyktų kartu ir pažvejotų kur prie Paryžiaus, - ne tas stilius. Kipre - pats tas. O į Tailandą dejuotų, kad brangu. O kol kas mieliausia jam Lietuva 100 km spinduliu nuo Vilniaus. Taigi kelionės lieka mano vienos gyvenimo būdui - kiek uždirbu, tiek praleidžiu

(šitas pamatas irgi nuo pradžių aptartas). Nors vis tiek važiuoju ten pat... Noriu ir į Kanadą, ir į Tibetą, ir į Reunjoną, bet kai pagalvoju, kad galėčiau už tuos pinigus Prancūzijoje paklaidžioti, tai baigiasi ir norai. Bet šeimyninę pareigą atlieku - vaiką nuo mažens suku tinkamu

keliu, kartu vežiausi ir dar ne kartą vešiuosi į prancūzų žemę, o vyrui lauktuvių visad parvežu

.
p.s. o kad čia apie žalingus įpročius prakalbot, tai įsiterpsiu, kad su rūkančiu, matyt, nieko nepavyktų. Maniškis, laimei, metė tai dar prieš mums susitinkant. Nors kadaise surūkydavo du pakelius per dieną, šiandien pats žiauksi vien nuo rūkalų kvapo. Sakau, kad tai - lemtis, nes rūkantis/nenorintis atsisakyti rūkymo nebūtų tapęs mano vyru. Apie kitus žalingus įpročius nė nekalbu. Higienos klausimas irgi nesvarstytinas - tekėjau už pradedančio pedanto, kuris pamažu prisiderino prie manęs ir nesibaisi, kad dulkę krentančią pamato, kad drabužiai blogai sulankstyti ar kad katė ūsą pametė.