QUOTE(irculia10 @ 2008 03 15, 09:47)
o ten kur dabar mama nebenori jos palikt?esi jau pavargus ,o jei pasiimsi tai isvis baltos dienos nematisi.
Kiekvienas vaikas turi pareigas tėvams, ypač, jei yra iš tėvų gavęs turto. Aš manau, kad savo pareigą jau atlikau, nes daug metų teko prižiūrėti tokia liga sergančią mamą. Kartais man kyla minčių pasiimti mamą pas save, bet pamatau, kad nebeturiu galimybių ir jėgų.
Ne mano problema, kad kiti vaikai neturi noro mamą prižiūrėti.

Jie turi
pareigą. Prižiūrėti savo tėvus tam tikrą laiką. O apie galimybes ir bandau aiškintis.

Pirma, kiekvienas dirbantis žmogus gauna atostogų. Gali jų dalį panaudoti artimojo priežiūrai (kai mamą ištiko insultas, aš juk pasiėmiau dvi savaites atostogų tą pačią dieną(!), nors įstatymiškai ir nebuvo galima

, bet kiti vaikai pamiršo, kad turi atostogas

). Antra, iš to, kiek mes dabar mokame tiems privatiems slaugos namams už prastas sąlygas, tikrai buvo galima pasamdyti net ir oficialių slaugytojų namie. Juk paskui išvežti tėvus galima visada (jei kalbėsime apie racionalumą).
Aš suprantu,
Irculia10, kad tu dar neatsigavusi, bet manau, kad kiekvienas vaikas turi galimybę kažkiek laiko per metus prižiūrėti savo artimąjį pats, jeigu yra ligoniui kambarys.
Apskritai, aš šioje temelėje ir lankaus todėl, ne kad kitus pamokyčiau (aišku, norisi pasidalinti patirtimi, kai esu praėjusi visus etapus, išsyrus ligoniuko išėjimą Amžinybėn), o tam, kad rasčiau bent kokią galimybę palengvinti mamai.