Tėvų karšinimas

blogiausia kad kiti vaikai pamirsta savo pareigas ,nors ir turi galimybiu.mano brolis per 5 metus sugebejo tik paskambint per naujuosius ir pasakit kad mamai perduociau linkejimus .jeigu pakaitom galetum priziuret ligoni butu neapsakomai lengviau.ka padarisi taip jau yra .
del tavo apsilankimu cia tai manau ne man vienai esi padejusi.kuo daugiau cia pasakosim apie savo isgyvenimus,tuo daugiau suteiksim informacijos naujokams tokiose reikaliukose.be to ir paciom lengviau isgyvent ,as taip manau.

sekmes ,linkiu kuo greiciau issprest tave slegencias problemas

Su artimaisiais kalbėt ir primint jiems jų pareigas tikrai galima. Juk su artimaisiais apie daug ką kalbamės, kodėl ne apie tai? Mes patys sau pasidarome problemų, kai galvojame, kad tik mes turime meilės, kad tik mums ,,priklauso''. Dabar savo broliui ir seseriai aš tiesiai šviesiai pasakau (ketinu pasinaudoti ir teisinėmis priemonėmis), kas kiek pareigų turi. Mano atveju situacija netgi ,,patogi''. Manau, kad žmogui jo pareigų priminimas -- tai beldimasis į jo užmigusią sąžinę. Anksčiau ar vėliau ji turėtų prabusti (svarbu, kaip tvirtai tu laikysiesi). Apskritai, reikia daugiau patarti, kokią konkrečią pagalbą nepatyręs artimasis gali suteikti. Nes vis gal nori būti geri, tik nežino kaip. Juk ir mes ne iš karto išmokome padėti ligoniukui.Tiesiog buvome arti ir bandėme. Tiems, kurie toli, sunkiau. Šiuo atveju, ir reikia patarti, paaiškinti.
Beje, pareigų turi ir anūkai (ypač suaugę). Mes matome, kaip savo seneliu rūpinasi ir dėl jo pergyvena Radvylė.

Mano problemos turbūt nesibaigs, kol mamytė nesusirengs Amžinybėn. Vis vis tiek norisi dėl jos ką padaryti, net jeigu ji ir ne namie. Neseniai atkreipiau dėmesį, kad tokiam ligoniukui padeda muzikos ir šokio terapija. Ketinu tai pritaikyti realiai bet kokiomis aplinkybėmis.

[quote=Simense,2008 03 15, 15:00]
Su artimaisiais kalbėt ir primint jiems jų pareigas tikrai galima. Juk su artimaisiais apie daug ką kalbamės, kodėl ne apie tai? Mes patys sau pasidarome problemų, kai galvojame, kad tik mes turime meilės, kad tik mums ,,priklauso''.

taip tu teisi reikia kalbet primint.mano atveju brolio sazine miegojo ir miegos . nors butent jis buvo visapusiskai mamos remiamas ir islaikomas ilga laika.jis man ne tik nepadejo bet ir savo rupescius bande primest.tikiuosi kad tokiu kaip jis labai mazai pasitaiko.man atrodo kad viskas priklauso nuo zmogaus arba jis toks arba ne.
Radvyle zaviosi jai dar sunkiau nei mums.o nieko nesa ta kriziu ir nesiskundzia.

su sokiais ir muzika gerai sugalvojai .bet kokia veikla ir uzimtumas yra sveikintinas .bandik viska netgi tai kas netikeciausia.zinai buvo tarpas kai mama su lelem zaide,keista buvo stebet.svarbiausia kad buvo uzsiemus ir rami.

Labutis šią šeštadienio popietę
Amžiną atilsį maestro Vytautui Kernagiui... Su juo užaugau, juo žavėjaus, tvirtai - beprotiškai fantastiškai! - tikėjau, kad įveiks ir šį išmėginimą... Deja... Užtat amžiams atminty liks toks, koks buvo - energingas, žvalus, nepakartojamas...

Apie tas globas. Kažkaip apie stažą net nebuvau pagalvojusi, tai šitų kryžiaus kelių nė nepradėjau. Kiek žinau, Kaune reik eit į Savivaldybės kokį tai atitinkamą skyrių, tada pamažiukais pradeda suktis ratas, viskas trunka apie pusmetį. Retas sulaukia.
O slaugių aš ieškau visokiausiais būdais - skelbimus duodu laikraštin ir internetan, be to, juos prie laiptinių klijuoju. Šitas būdas pasirodė veiksmingiausias. Iš tiesų yra visai nemažai pensijinio amžiaus moteriškių, kurioms norisi dar kažką prisidurti. Aišku, įsileisdamas tą svetimą žmogų, įsileidi ir jo problemas. Tad ir mūsų slaugutės vis laiks nuo laiko pasikeičia... Viena po mano stalčius knisosi, antra barą pratuštino, dabartinės sūnaitėlis-mamyčiukas-lodarius amžinai už durų stovi, pinigų kaulydamas... dabar laukiu vienos į pensiją išeisiančios seselės - bičiulė prirodė, labai prirekomendavo, ir man ta moterytė labai maloni pasirodė, ir jai pas mus lyg ir nieko... Dedu į ją daug vilčių... o kol kas kariauju su turima Nelengva, o ką daryt?.. Vienai jau per didelis krūvis būtų. Brolis - po netrumpų moralinių niuksėjimų - šeštadieniais atvažiuoja, numaudo, apkerpa, apskuta. Ir už tai ačiū.

galima pagreitinti susimokejus uz ekspertize 200 (siaip ji nemokama) tada daug greiciau viskas ivyksta.ekspertize pagrindinis stabdis siame procese.o siap viskas greit sutvarkoma

Ne tik ekspertizė, bet ir siuntinėjimas iš vienos įstaigos į kitą raštų trunka apsudiškai daug laiko. Mano mamai teismo skirta ekspertizė įvyko sausio vidury, o teismas gavo iš jų dokumentą tik... po mėnesio. Po to reikia mėnesį dar laukti iki teismo (nes jam sušaukti prieš tiek laiko reikia). Tokia tvarka. O nuspręsta teisme skirti ekspertizę buvo rugsėjo vidury. Nors teisėja viešai sakė, kad viskas truks mėnesį plius du.

Kernagio ir man labai gaila.

Dėl globos: tu turbūt kalbi apie neveiksnumo pripažinimą tėveliui (nes apie pusę metų trunka tokie dalykai). Ar ar nesusitvarkę? Stažas -- geras dalykas, jei nedirbi. Bet jei tėvelis neturi jokio turto savo vardu ir pensiją tu turi galimybę imti, tai gal iš to daugiau jokios naudos?

Dėl slaugių tai tu šaunuolė! Matai, kai žmogui ,,gyvybės ar mirties klausimas'' surast slaugę, tai tikrai randi. Aš, matai, kai truputį abejodama ieškojau (nes namiškia nenorėjo), tai vis rasdavau priekabių. Vieną neblogą ir su patirtimi buvau susiradusi, bet kai ji man pradėjo šnekėti, kad jai tris stoteles reikia važiuoti būtinai mikriuku (ten, kur daug ir tankiai transporto važiuoja), tai aš suabejojau. Net nepradėjau tartis dėl kainos (pamaniau, kad tiek, kiek užsiprašys, neturėsiu).

Ir dėl brolio, Alan, tu nuostabi! Va, kaip reikia dirbti -- konkrečiai ir aiškiai. Žinok, čia tik pradžia. Paskui brolis tėtį ims jausti labiau, ir tau bus lengviau. Ir abu galėsit lengviau priimti sprendimą, jei vis dėl to prireiks kokios kitos pagalbos. Kai du prižiūrėtojai tariasi, tai būna objektyviau. O ne tai, kai iš šalies neslaugęs ,,protingą'' patarimą duoda. Čia reikia savo kailiu patirti, kai nori priimti kokį sprendimą.
Papildyta:

O mudviem, Irculia10, gal abiem ,,nepasisekė'' su broliais. Priežastys panašios. Bet gal ir mano netikrumas? Gal per sunkios užduotys?
Žinai, bet gyvenimas bėga, gal kitaip viskas pakryps, ir mes broliams dar dėkosim.

Jooo, Simense ... Tas konkretumas su broliais irgi ne per dieną ateina . Dar prieš metus išdidžiai tylėdavau, atseit, jei tau rūpi, taigi žinai kur gyvenam, ar pasiskambink bent. Tai tas mano "išdidumas" jam buvo labai parankus - tipo, "tu gi nieko nesakei!" Dabar ir aš gudresnė Globa nesirūpinu, nes to stažo lyg ir nereik - kaži, jei susitvarkyčiau, gal skaičiuotųsi "antraeilės"?.. Čia tik šiaip, pasvaičiojimas. Prie pinigėlių prieinu internetu - įgaliojimo banke parašyt nebespėjo, nors labai norėjo. Ma jį galas. Testamentas tėčio yra - man ir broliui po lygiai. Va per čia jį ir spustelėjau - ką, mielasis, po lygiai tik tėvelio užgyventą turtelį dalinsimės?.. Suveikė Net kai su slaugėm bartis reikia - jį stumiu, labiau moka, man bartis sunku.
Trys stotelės... juokinga. Nors vienai slaugei pirkdavau nuolatinį autobusui. Bet iki mūsų tikrai ne trys stotelės... Na, kai tikrai apsispręsi, rasi ir išeitį. Pamatysi. Nes išeitis visada yra.
Geros dienos! Aš šiandien kažkokia hiperaktyvi - baigiu kalnus nuverst Vakare kuo nors apsidovanosiu...
Iki!

as tvarkiau rugsejo menesi tai mane iskarto ispejo kad pinigai nemokamom ekspertizem jau isnaudoti ir teks laukti sausio kol nauju pinigu atsiras.neskubejau nes iki geguzes ir taip stazas eina,o kad nebereiks minties neturejau.dabar mano kaiminka isvaziavus pas dukra bet as butinai jos uzklausiu gal is tikro kaip antraeiles skaiciuotusi

[quote=irculia10,2008 03 15, 16:16]
[quote=Simense,2008 03 15, 15:00]
tikiuosi kad tokiu kaip jis labai mazai pasitaiko.man atrodo kad viskas priklauso nuo zmogaus arba jis toks arba ne.
[/quote]
Och, tokių brolių tikrai pasitaiko...Ir dar suverčiama kaltė ant kitų, visą košę kabinančių, kad mes kalti, kad jis mamos neaplanko...

Man tie spustelėjimai kol kas nepavyko. Nes kai (norėdama paskatinti prižiūrėti) burbtelėjau, kad man likusios mamos dalies, atseit, daugiau priklausytų, tai sesuo išgriovė visą pretenduojamą jos dalį, perstatė sienas, o mamą -- į slaugos namus. Teoriškai ji lyg mama ,,pasirūpino'' (mama ne gatvėj, jos žodžiais), o turtą užvaldė (mamai dar nepripažintas neveiksnumas, atseit, ji padarė su mamos sutikimu, įdėjo daug savo pinigų į tą dalį, ,,prichvatizavo''). Žodžiu manęs dar laukia ne tik visos įmanomos galimybės palengvinti mamai, jei jau tokios sąlygos, bet ir galimi teismai dėl turto. Bjauru, kai šitaip, niekada netikėjau, kad gali taip atsitikti su savais, bet žinai, kad ir kiek mes mylėtumėm artimus, ne visada jiems turime nurankioti visus akmenėlius nuo kelio. Blogiausia, kad kai kada mane apima pyktis ir ant mamos, nes ji išeina manimi lyg ir pasinaudojo. Juk buvo tūkstantis ir viena galimybė pačiai jai sutvarkyti visus paveldėjimus. Dabar matau, kad ne visada reikia būti vien tik labdaringa. Tokia gali būti, kai tau atlieka. O dabar išeina -- tau priežiūra, o kitam tik turtas. Juk gyvent ir man kažkur reikia. Gyventi su broliu viename bute jau nenorėsiu (jei tektų), nes turiu savo šeimą. Kiek galima gyventi ,,bendrabutyje''.
Papildyta:

Manau, kad reikėtų kaip nors sugalvoti, kad jo problemas grąžinti jam. Žinai, man dažnai pasakoma, kad mama būktai nenorėjusi pas jį pagyventi. Dabar aš turiu ,,argumentą'': tai koks tu sūnus, kad nesugebėjai mamos prisikviesti. Vadinasi, aš buvau praktiškai geriausia.

As slauge radau per skelbimus. Mokame 6 lt/val. o dabar pridejome dar rytine val., t.y., kad ateitu nuo 7, tai uz ta mokame 7 Lt. + apmokame kelione mikriuku...Musu slauge labai gera, labai energinga. kadangi ji vaiksto po visokius turgus, tai nuperka mamai patogiu treninginiu kelniu (nes kur mes perkam, buna pazeminti liemenys ir t.t.), ji randa batu tokiu "vailoku", kurie vieninteliai mamai patogus, nes gi kojos niekur neikisa ir t.t. Ji apgyde mamai kojas, gamina namini maista, tvarko namus, keicia patalynes. Na mes labai labai patenkinti. Velykom jos zeldina sakeles, eina i miskeli ju prisiskinti ir t.t. Na mums laaabai pasiseke. Isskyrus, kad ji turi seima, ir negali pabuti savaitgaliais (nors zinoma kartais ateina) ir t.t. Nes. pvz. mano vaikiuko aukle yra vienisa moteriske, ir ji visada laisva. Tai pagalvoju, kad tokia slauge butu idealu. Na bet ir taip jau labai gerai O su kitom slaugem kai ieskojau nebuvau susitikus, bet jos buvo gerokai pigesnes.

Ateity norim vistiek ieskotis slauges. kad gyventu nuolat, bet ziuresim kaip cia bus



Taip ir yra. Dabar man kazkaip lengviau. Bet kai atradau sita tema, jauciausi ant kazkokios bedugnes krasto. Dekui jums visoms. Tai nuostabus jasumas, kai jautiesi ne vienisas, kad ir tokiose stuacijose Nes kazkaip kalbeti apie mamos liga, kaip blogeja, kaip apskritai kartais buna, as negaliu...O ir kam kitiems reikia, vistiek neimanoma to suprasti...



Ohoho, tikriausiai reiks susitvarkyti, nes nezinia kas gali atsitikti, ir jei tete iseis is darbo, stazo jam reikes...
O mama ir tete mes jau be turto palikom. Viska su seserim pasidovanojom sau lygiom dalim



Alan, bankui netinka JOKS igaliojimas. Tik teismo T.y. turi buti apiforminta oficiali globa. Ir joks kitas dokumentas.

As siandien irgi kalnus nuverciau, to pasekoj jauciuosi pervargus Nera jegu net palepinti saves, tegu tau bus miegas