| QUOTE (Kalinka @ 2004 07 12, 15:19) |
| Kaip ta problema jusu artimuju rate sprendziama?? Kaip pas jus ziurima i tevu patalpinima seneliu ar slaugos namuose pensionatuose?? kaip patys tevai i tai reaguoja??Maniskiai tai kategoriskai pries motyvuoja tuom kad ne tam tiek vaiku augino kad juos ismestu is namu...Ir jau zinau kad sunus tikrai nesiterlios su ligoniu(nevyriska), nebent marcios karsintu anytu/sesura. |
Mano vyras pries mane sutikdamas paaukojo 4 savo jaunystes metus mamos prieziurai. Myliu ir gerbiu ji uz tai
Visa gimine siuo atveju nusisuko, visi "turejo nugyventi savo gyvenimus". Kadangi mama reikalavo nuolatines prieziuros - ne karta buvo atjungtas telefonas, ne karta nebuvo masinos kieme, jau nekalbu apie kokius normalius santykius su kita puse. Kol mama dar turejo aplinkos suvokima, jis skirdavo paskutinius pinigus jos uzsiemimams (rado kazkoki spec.rankdarbiu bureli). Deja, galiausiai gydytojai liepe jai palikti namus... Nesu su tuo susidurusi Lietuvoje ir nezinau situacijos, bet noreciau paneigti mita, kad visada galima pasisamdyti slauge ar pan. Daugelyje Pasaulio saliu toks aptarnavimas kainuoja nezmoniskus pinigus. Ne visi yra gime Kenedziais, kaip sakoma... Man labiausiai budavo skaudu matyti, kokie pilni slaugos namai tampa per Kaledas ir Motinos svente. Tarsi tos dvi dienos metuose tebutu skirtos prisiminti artimuosius
O atviruku atsiuntimas su prierasu "Telaimina Tave Dievas" - jau nepateisinamas sarkazmas... Tie, kuriu artimieji paliko namus - nepasitikekit aklai besisypsanciom slaugem. Patirtis parode, kad labiausiai reikia vengti zmoniu, kuriu darbas yra... padeti zmonems
Beje, i tevu poziuri, kad "vaikai privalo juos karsinti", ziuriu neigiamai. Labai savanaudiskas poziuris
Nenoreciau is dukros atimti jos gyvenimo; tikiuosi ir neteks.
mano mociute jau n metu priziuri vienisa seneliuke. tai seneliukei jau 94 metai. ji mums svetima,bet mociute taip prie jos prisiriso, kad negali palikti jos. beslaugydama ja net seneliui nesuteike reikiamos pagalbos, nes nebuvo tuo metu namuose, o slaude ta seneliuke. senelis mire, o galejo but isgelbetas bet ne tame esme, zodziu ji ir toliau ja slaugo ir slaugys kol reikes 
bet ne tame esme, zodziu ji ir toliau ja slaugo ir slaugys kol reikes
Daug kas priklauso ir nuo to, kaip tevai augino ir auklejo vaikus. Nematau nieko blogo seneliu prieglaudu (ar kaip jos besivadintu) idejoj. Dabar manau, kad pati gyvenimo saulelydi noreciau pasitikti butent ten. Gyvenimas toks jau yra, kad tevai augina vaikus, o sie augina savo vaikus ir t.t. Kita vertus, viskas priklauso nuo konkrecios situacijos ir nuo konkrecios seimos.
| QUOTE (delfinas @ 2004 07 13, 05:20) |
| Daug kas priklauso ir nuo to, kaip tevai augino ir auklejo vaikus. Nematau nieko blogo seneliu prieglaudu (ar kaip jos besivadintu) idejoj. Dabar manau, kad pati gyvenimo saulelydi noreciau pasitikti butent ten. Gyvenimas toks jau yra, kad tevai augina vaikus, o sie augina savo vaikus ir t.t. Kita vertus, viskas priklauso nuo konkrecios situacijos ir nuo konkrecios seimos. |
Yra didziulis skirtumas , milziniskas skirtumas tarp seneliu prieglaudu uzsienyje (Vakaruose t.o. ) ir Lietuvoje.... Teko susidurti ir ten ir ten..
| QUOTE (Fasolka @ 2004 07 12, 20:42) |
| Yra didziulis skirtumas , milziniskas skirtumas tarp seneliu prieglaudu uzsienyje (Vakaruose t.o. ) ir Lietuvoje.... Teko susidurti ir ten ir ten.. |
Man irgi teko susidurti ir ten ir ten. Visur visko yra.
| QUOTE (baltic*girl @ 2004 07 12, 20:54) |
| Nemaciau idealiu seneliu namu. Privacius isgali tik keletas. Tik ten seneliai sypsosi... |
Tikrai maciau besisypsanciu seneliu seneliu namuose, kurie nera privatus. Ir tikrai maciau namuose karsinamu seneliu, kurie ne tik kad nesisypso, o dar ir keikia savo karsintojus
. Viskas yra reliatyvu. O siaip - kai fiziniam kunui tiek metu, kiek jis nebepajegus normaliai tverti - is kur ten daug tos sypsenos bebus... Ir jau supantys zmones ar aplinka nieko tokiais atvejais nelabai bepades...
Nebandau gincytis, aisku, kad visur visko buna. Per skaudi tema. Maciau ir as besisypsanciu, bet jie sypsojosi man, o ne savo artimiesiems, kurie labai retai ten uzsuka... Maciau labai daug nekokiu pavyzdziu. Vienas: mano vyras karta uzejes rado 15 zmoniu, reikalaujanciu nuolatines prieziuros, valgancius vienus... O tie senukai patys negali pavalgyti... Sesutes visos iseje pietauti 
Tai manasis issirinko savaitgali, kada didziausias lankomumas, ir stovejo su plakatu prie tu namu dvi dienas. DVI. Spekit, kiek artimuju sustojo ir paklause, kas negerai namuose, kuriuose gyvena ju TEVAI? Vienas. Tai buvo "geriausiuose" slaugos namuose tuo metu musu gyvenamoje apskrityje 
Ta isejusi sesute ikisiol dirba. Kitur.
Tai manasis issirinko savaitgali, kada didziausias lankomumas, ir stovejo su plakatu prie tu namu dvi dienas. DVI. Spekit, kiek artimuju sustojo ir paklause, kas negerai namuose, kuriuose gyvena ju TEVAI? Vienas. Tai buvo "geriausiuose" slaugos namuose tuo metu musu gyvenamoje apskrityje Ta isejusi sesute ikisiol dirba. Kitur.
Mano mama jau 11-a metų guli patale. Esame paguldę į slaugos ligoninę 4-is kartus per tą laiką, ilgiausiai-2iems mėnesiams, kol remontas tęsėsi. Šiaip labai sunku su ja ne tiek fiziškai, kiek psichologiškai. Samdome slaugę, kuri ateina, padaro valgyti, pamaitina, perrengia. Aš slaugiau ją 2 metus kol išvažiavau mokytis. O dabar visą tą laiką ją slaugo mano brolis. Įsivaizduojat- 16-os metų vaikiną maudantį paralyžuotą mamą? Mums tai yra gyvenimo dalis, likimo kryželis...Apie senelių namus negalvojame.
| QUOTE (Kalinka @ 2004 07 12, 15:19) |
| Paciai kol kas tik is sono tenka stebeti procesa ir turiu pasakyti tai yra baisu. Tuo atveju baisumai: visiskai nemobilus, be atminties ligonis kuri nuolat reik maitinti, kuopti . Tuo atveju pusantru metu, buna ir ilgiau. Ligonio niekur nera galimybes patalpinti, nes apskrityje kelios slaugos ligonines, eiles, galimybe naudotis paslaugomis 2 menesius. Kas turetu ji priziureti??? Savanoriu nera kadangi tai darbas 24 valandas, is namu iseiti galima tik iki parduotuves, ilgesniam laikui reikia kas pakeistu, svetimu reik patikimu savi nenori/negali (dirbantys). Kaip ta problema jusu artimuju rate sprendziama?? Kaip pas jus ziurima i tevu patalpinima seneliu ar slaugos namuose pensionatuose?? kaip patys tevai i tai reaguoja??Maniskiai tai kategoriskai pries motyvuoja tuom kad ne tam tiek vaiku augino kad juos ismestu is namu...Ir jau zinau kad sunus tikrai nesiterlios su ligoniu(nevyriska), nebent marcios karsintu anytu/sesura. Dukros...o gal jos viso dirba ir kad slaugyti teks mesti darba o po 5 ar n metu bus prarade darba ir isidarbinti nebebus sansu. Nu vnz variantai Man asmeiskai kol kas tas toli nes tevai abu pusamziai,tai jei kuriam tai kitas slaugytu, bet jei abu Bet pradedu mastyti kas butu jei butu... |
Mano senelis isgulejo po insulto virs 6 metu... butent isgulejo...Mes visi slaugeme ji iki pat mirties. Buvo visko - ir ejimas po savim, ir maitinimas ir nuolatiniai ligonio niurzgejimai del "prastos prieziuros". Kai zmogus guli tiek metu jo charakteris pasidaro ne tai kad sunkus, su juo susikalbeti neimanoma! ir nieko... tevai dirbo 2 darbuose, patys pensinio amziaus, as tuomet studijavau, dirbau + vaika maza auginau - -ir priziurejom visi kaip galejom... Jokios slauges nesamdem, nes nebuvo tam pinigu, o i seneliu namus kad atiduoti, niekam net minties nebuvo, nors pats senelis, kai dar buvo sveikas, ypatingu draugiskumu nepasizymejo...
Manau, kad ir as savo tevus slaugysiu. O visi tie atsikalbinejimai del karjeros, darbo, jaunystes bei savo asm. gyvenimo man kelia pasibjaurejima.
Bent jau man sirdis to niekad neleistu...
mintys apie kada nors teksiantį tėvų karšinimą, man varo siaubą jau dabar, ne todėl, kad tai bus našta, sunku ar pan,. bet todėl, kad tai bus kankynė ir stresas, visų pirma, mano tėvams, kas lieka iš sveiko, tvirto, daug dirbančio, siekiančio, vaikams ir artimiesiems atsidavusio žmogaus, man bus sunku juos matyti suvytusius, suvargusius, apniks mintys apie gyvenimo laikinumą ir galimą tikimybę tuoj tuoj juos prarasti, kaip reiks išgyventi 
?
?
| QUOTE (baltic*girl @ 2004 07 13, 01:18) |
| Beje, i tevu poziuri, kad "vaikai privalo juos karsinti", ziuriu neigiamai. Labai savanaudiskas poziuris Nenoreciau is dukros atimti jos gyvenimo; tikiuosi ir neteks. |
pilnai tau pritariu. Visu pirma as turesiu galvoti apie savo vaikus ir ju ateiti - o tam, kad galeciau jiems ja suteikti, deja, turi dirbti.
