| QUOTE (baltic*girl @ 2004 07 13, 05:54) |
| Nemaciau idealiu seneliu namu. Privacius isgali tik keletas. Tik ten seneliai sypsosi... |
salia manes yra 2 seneliu globos namai. kiek matau tuos seneliukus kieme sedincius, visai jie laimingi atrodo. jie turi savo maza sodeli, savo autobusa. matau, kaip daznai atvaziuoja jauni zmones ju lankyti su maisais dovanu ir tt. as visai noreciau senatveje pameginti tokiuose namuose pagyventi
Ramunita, aš mačiau tokį seno žmogaus gyvenimą, tik savo namuose. Tad man irgi atrodo, kad vien namų šilumos ir artimųjų meilės nepakanka, reikia ir specialios slaugos.
| QUOTE (Laisvė @ 2004 07 13, 20:53) |
| Ramunita, aš mačiau tokį seno žmogaus gyvenimą, tik savo namuose. Tad man irgi atrodo, kad vien namų šilumos ir artimųjų meilės nepakanka, reikia ir specialios slaugos. |
tai vat butent! mes tai ir darom,bet kartais sulaukiam daug neigiamu reakciju...dazniausiai is tu,kurie nera slauge tokio zmogaus...bet nepabandes-nesuprasi
Mano mociute savo paskutinius menesius praleido slaugos namuose. Tiesiog nebuvo ka daryti. Ji jau nebezinojo, kas ji yra, kiek jai metu, nebepazino savo vaiku ir anuku, dare i lova, i kelnes, nepasededavo vietoje, tai dujine palikusi, tai kazkur nugrybavusi i laukus ir griovyje velyva rudeni uzmigusi ir dar visokiu dalyku. Nebuvo kam su ja 24 h per para sedeti, nes visi dirbantys ir del savo darbu drebantys - iseisi, o grizti nebebus kur, kaip tada ir is ko gyventi? Net seselei pinigu tuo metu nebuvo, kuri galetu po 8-9 h per diena su ja buti ir saugoti, kad ko nepridirbtu. Skaudejo sirdi mamai ir jos seseriai. Sazine grauze, kad mamai akis svetimi uzmerke, bet kitos iseities tuo metu nebuvo.
Patyriau as savo kailiu, kas yra senu zmoniu karsinimas...karsinom mes senele (tecio mama), ir tikrai nenoreciau dar karta to patirt. Negrazu, bet mes lengviau atsidusom, kai ji mire, as nejauciau nieko, tik palengvejima.
Tas pragaras tesesi 4 metus. Ji, kazkada buvusi valdinga moteriske, mus sveikus, jaunus zmones vos iki psichologinio issekimo nedavare.
Namai amziai dvokiantys ismatom, nes ji nesidrovedavo stabtelt ir daryt visus gamtos reikalus vietoje...tarkim svetaineje...duru rankenos kakais istepliotos, tais paciais pirstais puodai ir ju turinys nuciupineti...o beto ji ruke!!!kilimai visi pradeginti, minksti baldai skyleti...O kai atgule i patalus, vis bandydavo keltis, iskritusi is lovos klykdavo, kad mes ja uzmust norim ir t.t. ir pan...kiekvienas kritimas palikdavo negyjanciu zaizdu, kurios puliuodavo...
Tevai ir as dirbantys zmones, kai mociute atgule i patalus - samdem moteriske, kad priziuretu. Tai ji buvo pakraupusi nuo musu bobulytes.
Taip kad teko man matyt raudancia mama ir teva..ir pati zliumbiau, kai man pirma karta reikejo valyt apkakinta uzpakali...cia kazkas lygino su mazu vaiku, oi ne tas pats yra keist pamperius leliukui ir senam zmogui.
As dar rimtai pagalvociau apie tai ar noriu vel patirt karsinimo "dziaugsmus". Dabar tikrai nenoriu ir nemanau, kad tai mano pareiga.
Tas pragaras tesesi 4 metus. Ji, kazkada buvusi valdinga moteriske, mus sveikus, jaunus zmones vos iki psichologinio issekimo nedavare.
Namai amziai dvokiantys ismatom, nes ji nesidrovedavo stabtelt ir daryt visus gamtos reikalus vietoje...tarkim svetaineje...duru rankenos kakais istepliotos, tais paciais pirstais puodai ir ju turinys nuciupineti...o beto ji ruke!!!kilimai visi pradeginti, minksti baldai skyleti...O kai atgule i patalus, vis bandydavo keltis, iskritusi is lovos klykdavo, kad mes ja uzmust norim ir t.t. ir pan...kiekvienas kritimas palikdavo negyjanciu zaizdu, kurios puliuodavo...
Tevai ir as dirbantys zmones, kai mociute atgule i patalus - samdem moteriske, kad priziuretu. Tai ji buvo pakraupusi nuo musu bobulytes.
Taip kad teko man matyt raudancia mama ir teva..ir pati zliumbiau, kai man pirma karta reikejo valyt apkakinta uzpakali...cia kazkas lygino su mazu vaiku, oi ne tas pats yra keist pamperius leliukui ir senam zmogui.
As dar rimtai pagalvociau apie tai ar noriu vel patirt karsinimo "dziaugsmus". Dabar tikrai nenoriu ir nemanau, kad tai mano pareiga.
| QUOTE (TauRe @ 2004 07 13, 19:24) |
| salia manes yra 2 seneliu globos namai. kiek matau tuos seneliukus kieme sedincius, visai jie laimingi atrodo. jie turi savo maza sodeli, savo autobusa. matau, kaip daznai atvaziuoja jauni zmones ju lankyti su maisais dovanu ir tt. as visai noreciau senatveje pameginti tokiuose namuose pagyventi |
na nezinau, kai visa gyvenima dirbi, kad turetum nama-namus, o senatvej juos reikia palikti, man neatrodo laime... kas noretu iseiti is savo namu? gal dziaugiasi, kad nieko neskauda, kad kompanijos yra. as maciau daug namu, kur senukai serga ir nera ten jokio dziaugsmo. sveiku ten nera, jie gyvena atskirai. bet jei buciau sveika kiek galima senatvej, pilno proto, jei nereiktu nuolatines prieziuros - tikrai nenoreciau palikti savo namu. mano kaimynka virs 90 metu puikiai susitvarko viena triju miegamuju name, nes nesergant nera jokio noro palikti namu, kur uzaugo vaikai ir mire vyras
ji kas karta visiems ekskursija praveda, kur su vyru mylejosi 
jei seneliu namai ne prestiziski - tokiu yra dauguma - tai daugelis palieka namus tik todel, kad nesugeba islaikyti. man ir pravaziuojant atrode, kad senukai laimingi, lauke vis kazkoks vakarelis vyksta 
(isties labai sergantieji net neiseina i lauka). o kai ieini i vidu per koki koncerta - visi sedi apsiasaroje, ziuri artimuju (dar gyvu!) nuotraukas, nes gyvai retas daznai mato. is salies viskas kitaip atrodo.
As tai siulau pabandyti save isivaizduoti senatveje. Ar noretume ja praleisti seneliu namuose, ar vaiku slaugomi?
Manau kad kiekvienas rinksis artimuosius.
As manau tai yra toks pat normalus gyvenimo etapas, kaip ir vaiku uzauginimas.
Manau kad kiekvienas rinksis artimuosius.
As manau tai yra toks pat normalus gyvenimo etapas, kaip ir vaiku uzauginimas.
Aš rinkčiausi senelių namus- nenoriu būti našta savo vaikams. Mano anyta jau seniai apsisprendusi dėl senelių namų, nors iki jų tokiai gyvybingai moteriškei, tikiuos dar toli. Klausimas tik kaip bus su mano tėvais. Kiek išgalėsiu- žinoma, padėsiu. Bet kai teko slaugyt senelį, teko pripažint (net mano mama tai pripažino), kad daugeliu atvėjų slaugos namai yra geriau. Ypač kai žmogui reik jau specialios priežiūros. Pvz:-namie senelis vis iškrisdavo iš lovos, o slaugos namuose lova speciali , su bortu, paspaudus knopkutę ligonis pasodinamas, kad pamaitinti. Mes ne medikai, ir nei lašalinių statyt, nei vaistų suleist nemokėjom, o nusamdyt mediką tikrai nebuvo už ką. Taip pat visokie masažai ir terapijos seansai. Kur jau ten namuose... Šiaip tai pritariu kelių forumiečių mintims, kad svarbiausia -savo vaikai. Svarbiausia duoti augančiam organizmui, o ne jau mirštančiam, be ateities. Investuot reik į ateitį, o ne į mirtį. Gal žiauriai skamba, bet tokia yra gamta.
Yra tokia pasaka, kurią man priminė draugė, kai labai stradalinau dėl savo tėvų.
Turėjo varnas tris varniukus, mylėjo juos ir jais rūpinos. Kartą užėjo baisi sausra, neliko ką gerti ir lesti. O už jūsų marių buvo šalis, kur viskas klestėjo , žaliavo ir maisto netrūko. Bet reikėjo perskrist marias. Paėmė varnas vieną varniuką, neša jį per marias, staiga visdury marių klausia:
- Ar nešiosi mane kai aš senas būsiu ir skraidyt negalėsiu? Ar papenėsi mane?
-Aišku tėveli, penėsiu tave ir rūpinsiuos tavimi- atsakė varniukas.
Varnas išmetė varniuką nuo savo sprando ir šis prigėrė mariose.
Antrąjam varniukui nutiko tas pats, nes ir šis atsakė, kad rūpinsis savo nukaršusiu tėvu. Tik trečias varniukas atsakė, kad nesirūpins, ir tik jis buvo saugiai perneštas į kitą krantą. Varnas tarė- tu teisus- turi rūpintis savo vaikas, o ne tuo , kas jau miršta...Tik tai gamtoje yra teisinga...
Yra tokia pasaka, kurią man priminė draugė, kai labai stradalinau dėl savo tėvų.
Turėjo varnas tris varniukus, mylėjo juos ir jais rūpinos. Kartą užėjo baisi sausra, neliko ką gerti ir lesti. O už jūsų marių buvo šalis, kur viskas klestėjo , žaliavo ir maisto netrūko. Bet reikėjo perskrist marias. Paėmė varnas vieną varniuką, neša jį per marias, staiga visdury marių klausia:
- Ar nešiosi mane kai aš senas būsiu ir skraidyt negalėsiu? Ar papenėsi mane?
-Aišku tėveli, penėsiu tave ir rūpinsiuos tavimi- atsakė varniukas.
Varnas išmetė varniuką nuo savo sprando ir šis prigėrė mariose.
Antrąjam varniukui nutiko tas pats, nes ir šis atsakė, kad rūpinsis savo nukaršusiu tėvu. Tik trečias varniukas atsakė, kad nesirūpins, ir tik jis buvo saugiai perneštas į kitą krantą. Varnas tarė- tu teisus- turi rūpintis savo vaikas, o ne tuo , kas jau miršta...Tik tai gamtoje yra teisinga...
mes irgi su sese syki ta tema išsikalbėjom...tada nekalbėjom apie tėvus, jie suprantama bus mūsų prižiūrėti ir nukaršinti,bet kalbėjom apie save..ir priėjom išvados,kad labiau norėtume gyvenimo saulėlydį praleisti senelių namuose,tarp tokių pačių senių,su tais pačiais "pričiūdais" kaip ir mes tuo laiku būsim...bus su jais apie ką ir pasikalbėti ir visa kita...o namie, gerai jei antroji pusė dar gyva, o jei vienišas...tai lauki,nesulauki tų savo brangiausiųjų..nei pakalbėt su kuo
pas mus kažkaip nebuvo sunkiai karšinamų artimų žmonių(tfu tfu tfu)..visi kažkaip gan greit, kaip medžiai pakirsti krisdavo...tai aš įsivaizduoju,kad tikrai nelengva, nors jei labai mylėčiau žmogų,man gaila būtų jį kažkur atiduot, nebent jis pats to norėtų..
pas mus kažkaip nebuvo sunkiai karšinamų artimų žmonių(tfu tfu tfu)..visi kažkaip gan greit, kaip medžiai pakirsti krisdavo...tai aš įsivaizduoju,kad tikrai nelengva, nors jei labai mylėčiau žmogų,man gaila būtų jį kažkur atiduot, nebent jis pats to norėtų..
Aisku jei senas zmogus gyvibingas, pajegia savimi bent minimaliai pasirupinti, tai nevargas su juo ir kartu gyventi.
taciau ka daryti kai senolis atgula i patalus ir jis tampa ligonis???
Pritariu voblai, kad tokiu atveju geriausia iseitis - slaugos namai. Su specialia aparatura, med.issilavinima turinciu personalu.
Mes mociutes nevezem i tokius namus, nes tevams buvo svarbu "ka zmones pasakys"
taciau ka daryti kai senolis atgula i patalus ir jis tampa ligonis???
Pritariu voblai, kad tokiu atveju geriausia iseitis - slaugos namai. Su specialia aparatura, med.issilavinima turinciu personalu.
Mes mociutes nevezem i tokius namus, nes tevams buvo svarbu "ka zmones pasakys"
| QUOTE (Upsiukas @ 2004 07 14, 09:12) |
| Mes mociutes nevezem i tokius namus, nes tevams buvo svarbu "ka zmones pasakys" |
Jo... žinok žmonės šnekėjo...ir dar po šiai dienai šneka(giminės). Niekaip neįrodysi, kad jei ne tie slaugos namai, senelio paskutinės dienos būtų buvę kur kas skausmingesnės ...Anot jų- išvežėm ir taip numarinom...
Nors mes senoles niekur nevezem, visviena atsiranda "geru" tetu ir dedziu, kurie lepteli, kad mociute nuvarem i kapus.
