QUOTE(AniMi @ 2012 08 07, 14:46)
Nu va tikrai magnetinio reikia.
Nu va tikrai magnetinio reikia.
Aham, plius maniškis turi dvi mašiniukes, dar jei ir tėtės tektų pavairuot. Vienu žodžiu reik man magnetinio, kad ant visų galėčiau prireikus persilipint 
QUOTE(AniMi @ 2012 08 07, 13:39)
Sveikutės 
Gal žinote kur galima įsigyti magnetinį klevuką Kaune? 
Prilipdomas nelabai tinka kai neturiu savo mašiniukės
Gal žinote kur galima įsigyti magnetinį klevuką Kaune? Prilipdomas nelabai tinka kai neturiu savo mašiniukės Vilniuje spaudos kioske maciau
pralek per visus turetu but nors vienam ir Kaune.kazkaip cia nesenai stovejau stotelei..laukiau drauges.. zvilgt i kioska.. (lietuvos spaudos kioskas) ir pamaciau magnetini.. pasipyktinau
nes kai pirkau nebuvo jo
QUOTE(*Dark Elf* @ 2012 08 07, 17:14)
Vilniuje spaudos kioske maciau pralek per visus turetu but nors vienam ir Kaune.
kazkaip cia nesenai stovejau stotelei..laukiau drauges.. zvilgt i kioska.. (lietuvos spaudos kioskas) ir pamaciau magnetini.. pasipyktinau nes kai pirkau nebuvo jo
pralek per visus turetu but nors vienam ir Kaune.kazkaip cia nesenai stovejau stotelei..laukiau drauges.. zvilgt i kioska.. (lietuvos spaudos kioskas) ir pamaciau magnetini.. pasipyktinau
nes kai pirkau nebuvo jo Aš ir prieš porą dienų tik pastebėjau, kad kabo spaudūškėj magnetinis
Nors dar nevairuoju, bet jau žinosiu kur pirkt o šiaip, dar esu mačius tuos klevus ant "prisoskės", kur iš vidaus ant stiklo prilipint galima.. Kur jų pirkt būna įdomu?
QUOTE(Everquens @ 2012 08 08, 00:07)
o šiaip, dar esu mačius tuos klevus ant "prisoskės", kur iš vidaus ant stiklo prilipint galima.. Kur jų pirkt būna įdomu?
Mačiau "Senukuose".
QUOTE(lenada @ 2012 08 08, 08:19)
Jau padaugejo masinu ryte jau nelabai smagu, bijau pagalvoti kaip bus rugseji. Kazkaip visai pamirsau, kaip yra kai daug masinu 
jau nelabai smagu, bijau pagalvoti kaip bus rugseji. Kazkaip visai pamirsau, kaip yra kai daug masinu Tikrai taip. AŠ irgi tą pajaučiau ir akys jau turi būti įtemptos važiuojant tiek į darbą, tiek iš jo.
Vaje, aš tai dar tik vakarais, naktim važinėju 
Pratinuos po biškį.
Pratinuos po biškį.
QUOTE(AniMi @ 2012 08 08, 11:12)
Iš savo metų laiko važinėjimo praktikos žinau tik viena-pradedančiai vairuotojai didžiausias šokas ir viduriavimas būna pusvalandis iki įlipimo į automobilį. Kai jau atsisėdi-nėra kur dingti, turi važiuoti ir važiuoji akis išvertus
, bet šoko jau nebūna. Yra pradinis ir galutinis (tikslo) taškas. 
QUOTE(Singė @ 2012 08 08, 12:16)
Iš savo metų laiko važinėjimo praktikos žinau tik viena-pradedančiai vairuotojai didžiausias šokas ir viduriavimas būna pusvalandis iki įlipimo į automobilį. Kai jau atsisėdi-nėra kur dingti, turi važiuoti ir važiuoji akis išvertus , bet šoko jau nebūna. Yra pradinis ir galutinis (tikslo) taškas.
, bet šoko jau nebūna. Yra pradinis ir galutinis (tikslo) taškas. Taip ir yra! Kai manęs kas paklausia "ar bijai vairuot?". Sakau labai, kol nepradedu.
Sveikutės Galutinai jungiuosi prie jūsų, prašau priimti Visuomet paskaitau šią temą, kartais ką nors parašydavau, bet pilnai pradedančiąja vairuotoja nesijaučiau kol nepradėjau viena vairuoti. Teises išsilaikiusi esu seniai, bet vairuoti pradėjau tik šį pavasarį, ir tai sėdint vyrui šalia. Ta laimė tekdavo tik savaitgaliais, kiekvieną šeštadienį po beveik savaitės nevairavimo jausdavausi lyg vėl besimokinanti vairuoti. Tada nusprendžiau važiuoti viena nedideliais atstumais: pradėjau savaitgaliais viena važiuoti iš pradžių apsipirkti, tada į sporto klubą. Dar nebuvau visai pasitikinti savo jėgomis dėl parkavimosi, todėl susiradau instruktorių, pasiėmiau 3 pamokas. Tada teko intensyviau vienai pavažinėti, prieš kiekvieną važiavimą jausdavau viduje jauduliuką-baimę-nerimą kaip čia man seksis vairuoti. Grįžus iš atostogų kitą dieną turėjau važiuoti pas gydytoją į kitą miesto galą, iš vakaro jaudinausi, bet ryte susivėlinau išeiti, buvau pamiršusi apie rytinius kamščius mieste, tai vis galvojau kaip čia nepavėlavus ir pamiršau visai jaudulį Tai va, dabar antra savaitė kaip važiuoju mašiniuku viena į darbą, kažkaip jau nėra jaudulio-baimės prieš važiuojant, tiesa vakare po darbo pataikau į kamščius, vis pagalvoju, kad greit rugsėjis, o tuomet padaugės mašinų, pėsčiųjų, greičiau ir temti pradės...
Galutinai jungiuosi prie jūsų, prašau priimti Visuomet paskaitau šią temą, kartais ką nors parašydavau, bet pilnai pradedančiąja vairuotoja nesijaučiau kol nepradėjau viena vairuoti. Teises išsilaikiusi esu seniai, bet vairuoti pradėjau tik šį pavasarį, ir tai sėdint vyrui šalia. Ta laimė tekdavo tik savaitgaliais, kiekvieną šeštadienį po beveik savaitės nevairavimo jausdavausi lyg vėl besimokinanti vairuoti. Tada nusprendžiau važiuoti viena nedideliais atstumais: pradėjau savaitgaliais viena važiuoti iš pradžių apsipirkti, tada į sporto klubą. Dar nebuvau visai pasitikinti savo jėgomis dėl parkavimosi, todėl susiradau instruktorių, pasiėmiau 3 pamokas. Tada teko intensyviau vienai pavažinėti, prieš kiekvieną važiavimą jausdavau viduje jauduliuką-baimę-nerimą kaip čia man seksis vairuoti. Grįžus iš atostogų kitą dieną turėjau važiuoti pas gydytoją į kitą miesto galą, iš vakaro jaudinausi, bet ryte susivėlinau išeiti, buvau pamiršusi apie rytinius kamščius mieste, tai vis galvojau kaip čia nepavėlavus ir pamiršau visai jaudulį Tai va, dabar antra savaitė kaip važiuoju mašiniuku viena į darbą, kažkaip jau nėra jaudulio-baimės prieš važiuojant, tiesa vakare po darbo pataikau į kamščius, vis pagalvoju, kad greit rugsėjis, o tuomet padaugės mašinų, pėsčiųjų, greičiau ir temti pradės...
QUOTE(grmarti @ 2012 08 08, 16:09)
Sveikutės Galutinai jungiuosi prie jūsų, prašau priimti Visuomet paskaitau šią temą, kartais ką nors parašydavau, bet pilnai pradedančiąja vairuotoja nesijaučiau kol nepradėjau viena vairuoti. Teises išsilaikiusi esu seniai, bet vairuoti pradėjau tik šį pavasarį, ir tai sėdint vyrui šalia. Ta laimė tekdavo tik savaitgaliais, kiekvieną šeštadienį po beveik savaitės nevairavimo jausdavausi lyg vėl besimokinanti vairuoti. Tada nusprendžiau važiuoti viena nedideliais atstumais: pradėjau savaitgaliais viena važiuoti iš pradžių apsipirkti, tada į sporto klubą. Dar nebuvau visai pasitikinti savo jėgomis dėl parkavimosi, todėl susiradau instruktorių, pasiėmiau 3 pamokas. Tada teko intensyviau vienai pavažinėti, prieš kiekvieną važiavimą jausdavau viduje jauduliuką-baimę-nerimą kaip čia man seksis vairuoti. Grįžus iš atostogų kitą dieną turėjau važiuoti pas gydytoją į kitą miesto galą, iš vakaro jaudinausi, bet ryte susivėlinau išeiti, buvau pamiršusi apie rytinius kamščius mieste, tai vis galvojau kaip čia nepavėlavus ir pamiršau visai jaudulį Tai va, dabar antra savaitė kaip važiuoju mašiniuku viena į darbą, kažkaip jau nėra jaudulio-baimės prieš važiuojant, tiesa vakare po darbo pataikau į kamščius, vis pagalvoju, kad greit rugsėjis, o tuomet padaugės mašinų, pėsčiųjų, greičiau ir temti pradės...
Galutinai jungiuosi prie jūsų, prašau priimti Visuomet paskaitau šią temą, kartais ką nors parašydavau, bet pilnai pradedančiąja vairuotoja nesijaučiau kol nepradėjau viena vairuoti. Teises išsilaikiusi esu seniai, bet vairuoti pradėjau tik šį pavasarį, ir tai sėdint vyrui šalia. Ta laimė tekdavo tik savaitgaliais, kiekvieną šeštadienį po beveik savaitės nevairavimo jausdavausi lyg vėl besimokinanti vairuoti. Tada nusprendžiau važiuoti viena nedideliais atstumais: pradėjau savaitgaliais viena važiuoti iš pradžių apsipirkti, tada į sporto klubą. Dar nebuvau visai pasitikinti savo jėgomis dėl parkavimosi, todėl susiradau instruktorių, pasiėmiau 3 pamokas. Tada teko intensyviau vienai pavažinėti, prieš kiekvieną važiavimą jausdavau viduje jauduliuką-baimę-nerimą kaip čia man seksis vairuoti. Grįžus iš atostogų kitą dieną turėjau važiuoti pas gydytoją į kitą miesto galą, iš vakaro jaudinausi, bet ryte susivėlinau išeiti, buvau pamiršusi apie rytinius kamščius mieste, tai vis galvojau kaip čia nepavėlavus ir pamiršau visai jaudulį Tai va, dabar antra savaitė kaip važiuoju mašiniuku viena į darbą, kažkaip jau nėra jaudulio-baimės prieš važiuojant, tiesa vakare po darbo pataikau į kamščius, vis pagalvoju, kad greit rugsėjis, o tuomet padaugės mašinų, pėsčiųjų, greičiau ir temti pradės...Šaunuolė! Man tai iki tavęs dar toli
Važinėju irgi kolkas nedideliais atstumais, naktim ir su saviškiu Šaunuolė, pavydžiu tau. Iki to rugsėjo manau dar daugiau drąsos įgausi ir viskas bus gerai! 
