Nerimas, įtampa, baimės

Labukas. gal nekurkim dabar vegedistonijos temos naujos. damuskim sita

Kur dingo visos nerimautojos ?

o kas cia kur nauja tema kuria

nedingo niekur.. tiesiog susitaikiau su tuo, bandau nebekreipti demesio, ne visada iseina, bet stengiuosi

kaip tau sekasi

Sveikute, o gal parekomenduosi psichoterapeutą, pas kurį lankeisi. Kažkaip ir aš jau galvoju apie psichoterapiją....Medikamentinis gydymas kažkaip neduoda efekto.

Labas Visoms,

Jungiuosi i Jusu grazu bureli su savo bedom bedelem... Jauciuosi kaip kokia nors anonimine alkoholike, nes tuoj tuoj jau reikes prisistatyti, bet is tiesu tai viso labo tikiuosi, kad issisakius man palengves, o gal kas gales ir koki patarima duoti kaip su savimi gyventi

Esu 29 metu 1.4 metu nuostabiausio pasaulyje berniuko mama. Iki nestumo ir iki pat gimdymo buvau aktyvisciu aktyviste, atidirbau iki paskutines nestumo savaites, ramiai pagimdziau maziuka ir dviems metams isejau dekretiniu. Pirmieji metai buvo kaip svente, nuo antruju prasidejo ivairios psichologines ir mano isivaizduojamos fizines bedos - man atrode, kad pas mane padaugeje apgamu ir kad mane puola baisiausia odos liga (nors anksciau tiesiog niekada i tai neatkreipiau demesio, o apgamu visada buvo tiek pat), pradejau jausti kaip plaka sirdis ir pradejau kiekviena miela diena sirdies klausyti, pradejau ikyriai riaugeti ir iskart pradejau atidziai klausyti kur mano skrandis, kur kepenys, kur dar kas... Vienu zodziu gyva vaiksciojanti beda (( Kai jau rove stoga iki negalejimo nuejau pas ginekologe, pasidariau ir onkocitologini, ir apziura praejau, ir savo iniciatyva pasidariau krauja visa, ir gliukoze, ir cholesteroli (galvoju - nu maza ka, reikia reikia reikia), slapimo tyrimus - viskas normoj. Dar kai stogas vaziavo toliau nuejau pas odos daktara - del visu apgamu nuramino. Dabar galvoju dar eiti sirdies gal tikrinti, dar gal skrandzio, dar gal kepenu, nors is tikruju tai pati sau prie sirdies pridejusi ranka puikiai suprantu, kad tai yra visiskai psichologine beda ir baisiai perdetai i visiskai viska reaguoju ir ieskau sau ligu, todel klausau visu vidaus organu, sirdies ir t.t. Vyra tuoj jauciu isvarysiu is proto su savo nuotaiku kaitomis, kai uzeina stiprus baimes ir nerimo priepuoliai - tada ir kunas aptirpsta, ir veidas raudonuoti pradeda visam spaudimui i galva suejus, ir aisku atsiranda diegliukai krutines prote, kai nusiraminu palengveja. Vaistu nevartoju, kol kas bandau su valerijono saknu arbatomis, nakciai bandau isgerti stiprios arbatos Neuro3, bet labai labai kankina nemiga. Visa nakti pramastau apie visokiausius negerus dalykus, prabudziu nakti, kietu uzmingu paprastai tik rytais, kai jau ne uz ilgo keltis turi mano mazylis...

Kaip mamos kovojate su savimi? Gal kas pasidalins patirtim ir gal tikiuosi, kad gales mane nuraminti...

Man taip pat kaip ir tau,bet pagrindas tai ,kad man toks jausmas,kad man su širdimi negerai,kad gali sustoti,koks infarktas ar panašiai.....bijau net daugiau pajudėti...bijau kiekvieno sudūrimo širdies plote,kartais toks jausmas ,kad spaudžia krūtinę ir man iš karto tokia mintis,kad jau tuoj bus infarktas....paskui iš to išgąsčio sulaukiu PA ....vyrui nesakau,jis nieko nežino,aš viena noriu visa tai ištverti....geriu vaistus Zoloftą,jau keletą dienų jokio nerimo nejaučiu ,taip lengva ir gera dabar ....o šiaip man be vaistų nepavyksta kovoti,nenoriu kankintis,nenoriu liūdėti,nenoriu verkti ,nenoriu iš vien jausti nerimą,noriu gyventi normalų gyvenimą,džiaugtis kiekviena akimirka,todėl ir pasirenku vaistus ir aišku raminančius kai užeina PA o man jau ši liga pasikartoja jau ne pirma kartą ,maždaug kas 2-3 metus

Sveikos,mergaites. Noriu pasakyti,kad geriant ilgai Ad pastebiu,kad nestoviu vietoje,o po truputį vis stiprėju. Po dviejų metų gerimo nustojau jausti rytinį nerimą. Tai džiugina .Šis trečias pradejimas AD gerimo buvo labai sunkus,tad baigsiu nežinia kada. Kai busiu visai neverkšlenanti,stabili emocijose. Svarbu,nekankinu saves,priimu ,darau sprendimus,netrypčioju nė kokiame mėšle

sveika
wow.... kad man taip....
ir tu visa to nebedarai tk del to kad geri ad ? tikrai?

Galu papildyt,kad bepig man kalbeti,nes nereikia turet traumų del nemylimo darbo.
Man neskauda širdies,neturiu piktumo senai nukvakusiai kaimynei,tiesiog neturiu reikalų ir tiek. atsisakiau sau lįsti į depresijos temas ir sirgti sveimom ligom,rinktis negatyvių nuotaikų. Visiškai nuraukiau santykius su pamotėle,kuri tik ėsti žmones tesugeba...Maži pavyzdeliai,bet juk žmogui nedaug tereikia,kad butų laimingas. tik nereikia labai toli ir labai plačiai akis išvertus žiureti
Mat,kokia aš protinga

labas mergaites, rasiau cia pries keleta dienu bet neberandu temos:) gal cia pratesimas, pries pusantro men man susisuko sarabanai su nerimu ir panika, pervariau ligonines, vln pas psichiatre buvau pas neurologa zdz pradejau pries 4 dienas gert ad nes jau nupust galima buvo, man geriau tik nerimas biski pastiprejes ir sendien manes laukia skrydis jau nuo vakar nesamones galvoju jai tas anas bus, nes ir siaip nepernesu lektuvu, skrydis neilgas 1,40 min bet kaip brac lengviau ramiau perskrist ka? patarkit man:)

ykalk 100gr.

Arba nuo nerimo kokią pusę tabletytės išgerk (bus kaip placebo poveikis), arba sėdėk lėktuve užsimerkus ir tiesiog kvėpuok, susitelk į kvėpavimą, medituok kvėpavimą. Aš rinkausi antrą variantą, trijų valandų skrydį atlaikiau Ramaus skrydžio