QUOTE(Fatina @ 2012 07 16, 17:22)
O gal jūs dabar papasakokit, jūs smerkiat tokius tėvus, ar jus smerkiat konkrečiai savo mamą? Su ja bendraujat? Ar laikot ant jos pyktį? ... ...
Smerkiu konkreciai tokius tevus. Visus. Ir tevus(vyrus), ir mamas. Nes as zinau, ka isgyvena toks vaikas.
Su savo mama bendrauju, bet nuoskauda likus. Juk ji galejo padaryt musu vaikyste ramesne, bet nieko nedare. Gal butum sunkiai besiverte, bet butum galeje namuose ramiai miegoti ir nebijoti kaskart vakaro. Ir as ne viena tokia. As ir drauge tokio pat likimo/vaikystes turiu, nors geriau pagalvojus, tai netgi dvi... Tik su viena vaikystej dalijomies nuoskaudomis, o kita tokia pazinau jau suaugus.
Jei jus to nepatyret, tikrai nesuprasit koks yra siaubas vaikui siautejantis "tetusis", duztantys indai, keiksmai ir riksmai. Suaugusiam tai gal ir paprasciau atrodo, mazesne tragedija, bet vaikui - didziule.
Todel man ir negaila temos autores, o gaila jos vaiku, nes as tiesiog kitoj barikados pusej, jos vaiku pusej. Bet dazniausiai suaugusiems nusisvilpt ant vaiku ir ju isgyvenimu, nes gi tik patys suauge svarbus, o vaikai? Vaikai pakentes. Gi "tetis" namie yra...
Nėra pasaulyje geresnio psichologo, nei tavo veidą laižantis šuniukas... Ben Willjams
Jei danguje nėra šunų, tai, kai numirsiu, noriu keliauti ten, kur jų yra... Will Rogers