QUOTE(SOFIJA5 @ 2012 08 03, 23:16)
Rasma, o tu Jeruzalės bibliotekoje gavai antrą dalį? Prašysiu, kad ir man paliktų 
Aha, Jeruzalės
Šiandien kaip tik nunešiau.
Aha, Jeruzalės
Šiandien kaip tik nunešiau.
QUOTE(Rasma @ 2012 08 04, 00:25)
O aš rytoj nueisiu ir tikiuosi, kad pavyks paimti
Jeigu niekas nespėjo šios nuostabios (zis, neskaityk) knygos nučiupti prieš mane. Jau nujaučiu gręsiantį malonumą ir bandau įtempti vaizduotę
QUOTE(SOFIJA5 @ 2012 08 03, 23:43)
ir bandau įtempti vaizduotę
Oi mergyt, ir pasikartok fiziką
QUOTE(Rasma @ 2012 08 03, 16:49)
Baisoka, kai leidyklos nebeskiria rašytojų nuo grafomanų.... 
Manau kad skiria, tačiau sprendimą leisti / neleisti priima ne į talentą atsižvelgdami, o kitais sumetimais. marakeš, gal tu galėsi svariau pakomentuot, bet prisimenu tokią baisią knygiūkstę "Moterys ir meilužiai" (E. Katanas), nagi matydavau autobuse kasdien ką nors ją skaitant, kas tikrai nebuvo labai įprastas vaizdas. Jaučiu kad ji tapo viena pelningiausių ever išleistų lietuvių autoriaus knygų. O rašymo kokybė ten buvo labai liūdna.
P.S. pasiknaisiojau internete ir suradau kad knygos autorius prieš pora savaičių mirė.
QUOTE(caralaite @ 2012 08 04, 10:28)
Manau kad skiria, tačiau sprendimą leisti / neleisti priima ne į talentą atsižvelgdami, o kitais sumetimais. marakeš, gal tu galėsi svariau pakomentuot, bet prisimenu tokią baisią knygiūkstę "Moterys ir meilužiai" (E. Katanas), nagi matydavau autobuse kasdien ką nors ją skaitant, kas tikrai nebuvo labai įprastas vaizdas. Jaučiu kad ji tapo viena pelningiausių ever išleistų lietuvių autoriaus knygų. O rašymo kokybė ten buvo labai liūdna.
P.S. pasiknaisiojau internete ir suradau kad knygos autorius prieš pora savaičių mirė.
P.S. pasiknaisiojau internete ir suradau kad knygos autorius prieš pora savaičių mirė.
Dauguma leidyklų juk yra komercinės. Tai yra verslas, kaip bet kuris kitas. Taip, galima gal iš jų reikalauti socialinės atsakomybės, bet iš 4 iš 5, sprendžiančių leisti ar neleisti tam tikrą knygą, bus svarbus galimas pelnas, o ne talentas. Dar daugiau, tie 4 nebus net knygos skaitę
Kodėl samdomi prasti vertėjai? Kodėl knygos prastai suredaguotos? Nes taip pigiau.Taip pat ir su lietuvių autoriais išleisti juos kainuoja daug pigiau nei užsieniečius, o dar kai pasiūlo einamą prekę (kad ir paranormal, kaip Karaliūnės atveju), tai kodėl nesurizikuoti? Ir matyt tai apsimoka, jei nesibaigė viena knyga. Nemanau, kad Obuolys labdara užsiimtų
QUOTE(marakeš @ 2012 08 04, 10:50)
Uždrausti ir "Obuolį"! Arba įpareigoti išleisti nors po vieną vertingą knygą per metus. Arba tiek to
, - kaip sužinosi, kas gera, jei nebus kas bloga.
Labos
Be abejo Turiu tau daug knygu prikaupus, bet visa beda ribotas bagazas skrendant lektuvu 
tai nezinau nuo kurios tau pradet skolint..Beja, atvykstu i LT atostogoms jau rugpjucio 18d. ir pabusiu iki 28d. gal tame tarpe vilnietes noretu pasimeetinti?
QUOTE(SOFIJA5 @ 2012 08 04, 00:16)
Be abejo
Turiu tau daug knygu prikaupus, bet visa beda ribotas bagazas skrendant lektuvu tai nezinau nuo kurios tau pradet skolint..Beja, atvykstu i LT atostogoms jau rugpjucio 18d. ir pabusiu iki 28d. gal tame tarpe vilnietes noretu pasimeetinti?
QUOTE(klopedija @ 2012 08 04, 12:30)
Uždrausti ir "Obuolį"! Arba įpareigoti išleisti nors po vieną vertingą knygą per metus.
Arba tiek to , - kaip sužinosi, kas gera, jei nebus kas bloga.
Arba įpareigoti išleisti nors po vieną vertingą knygą per metus. Arba tiek to
, - kaip sužinosi, kas gera, jei nebus kas bloga. oi, nū tai jie leidžia, leidžia. klasiką perleido - jos nei pirkt, nei verst, nei redaguot nereikia
QUOTE(Rasma @ 2012 08 03, 16:49)
Aš, jau perskaičiusi dvi knygas, jau žinau ko trūksta...
Trūksta rašytojos talento ir proto tai suprasti
Teneįsižeidžia niekas, bet čia mano asmeninė nuomonė.
Baisoka, kai leidyklos nebeskiria rašytojų nuo grafomanų....
Trūksta rašytojos talento ir proto tai suprasti
Teneįsižeidžia niekas, bet čia mano asmeninė nuomonė.
Baisoka, kai leidyklos nebeskiria rašytojų nuo grafomanų....
pritariu Tavo nuomonei simtu procentu,
ir kaip smagu pasilinksmint ir stebet zmogu galvojanti, kad jis maudosi sloves spinduliuose
bet kartu ir gaila del savivokos stokos...QUOTE(marakeš @ 2012 08 04, 09:50)
Dauguma leidyklų juk yra komercinės. Tai yra verslas, kaip bet kuris kitas. Taip, galima gal iš jų reikalauti socialinės atsakomybės, bet iš 4 iš 5, sprendžiančių leisti ar neleisti tam tikrą knygą, bus svarbus galimas pelnas, o ne talentas. Dar daugiau, tie 4 nebus net knygos skaitę Kodėl samdomi prasti vertėjai? Kodėl knygos prastai suredaguotos? Nes taip pigiau.
Kodėl samdomi prasti vertėjai? Kodėl knygos prastai suredaguotos? Nes taip pigiau.Nu tai taip, komercija valdo...
Uzsienio leidyklos irgi pigu ir populiaru skaitala leidzia, kad pelno butu, o paskui is to pelno dalies finansuoja rimtesnes literaturos kokybiskesni leidima. Tikiuosi, kad Lietuvoj irgi bent kai kurios leidyklos toki dviguba modeli taiko?
QUOTE(Jurzole @ 2012 08 04, 20:44)
Tikiuosi, kad Lietuvoj irgi bent kai kurios leidyklos toki dviguba modeli taiko?
Kaip tik švieži įspūdžiai, todėl atleiskite, už ilgą citatą 
Gintaras Beresnevičius "Snobo auklėjimo problemos"
Samprotavimai apie metodą
2002 m. Kultūros kongresas "Kultūra žiniasklaidoje ir žiniasklaidos kultūra"
Snobas yra pagrindinis kultūros vartotojas. To produkto, kurį kuria menininkas, intelektualas, rašytojas, ir pan. Dėl to snobas mums ypač įdomus, ir jo auklėjimo problemomis turėtume domėtis ne mažiau nei mokyklų reforma ar aukštojo mokslo padėtimi. Snobas, ypač daug snobų, ar užvis geriausiai labai labai daug snobų yra kultūros išgyvenimo laidas Lietuvoje.
Klausimas kaip tuos snobus išsiauginti, ypač kaip juos auklėti, nes snobo pagrindinis požymis, kaip žinoma snobą paranojiškai persekiojantis pranašumo jausmas, lydimas išsilavinimo bei gero skonio stokos ir storos piniginės. Tai yra kaip prakutusiai buržuazijai įpiršti skonio pagrindus ir kaip pereiti į snobistinį vartojimo lygmenį, nes būtent snobai perka kultūrą, vardus, po peizažais, knygų nugarėles ir pan. Tai yra, ką mes galime pasiūlyti šlovingajai rinkai. Studentai ir mūsų kolegos, menininkai ar literatai ar mokslininkai savo kolegų produkcijos neperka, nes ji neįperkama. Tarkime, knygos yra per brangios, ypač mokslinės knygos, o bibliotekų jos dažnai nepasiekia. Nekalbu jau apie meno knygas ar kūrinius. Jie skirti snobams, pagrindiniams kultūros vartotojams, leidžiantiems, įgalintiems ją pirkti. Tačiau Lietuvoje garbingą snobo vietą uzurpavęs pižonas. Infantili asmenybė su pinigais, kurios dėmesį traukia viskas, kas kruvina, skanu, juda, stryksi, dainuoja, ir svarbiausia PAL sistemoje, antraip, labai ir specialiai spalvota. Pižonas tai kolibrio atmaina, ir pižonas finansuoja margaplunksnes madų demonstracijas, popso renginius, dizainą ir dizainerius, bet aukštosios kultūros ne. Pižonas nemoka rinktis. Snobas irgi nemoka rinktis, bet dėl to kenčia. Pižonas ir nemoka ir nekenčia dėlto. Jis vartoja tai, kas juda ir mirksi. Ta akimirka, kai turtingas pižonas finansuoja garsaus rašytojo knygos išleidimą, paverčia jį snobu. Tačiau tokių atvejų nepastebėta. Kaip ir tarkime romano ar novelės konkursų. Tikras snobas įsteigtų stipendiją romano rašymui ar menininkui darbo metams, susiedamas savo vardą su garsiu vardu, arba, jei jis būtų Snobas iš garbingos didžiosios S, - sietų savo vardą su naujų meno ir literatūros talentų paieškomis, pirmosiomis knygomis ar pirmosiomis parodomis. Tai yra neįtikėtinai smagus ir vaisingas užsiėmimas, nes Snobas, atradęs talentą, būtų prisiūtas prie jo amžiams, kaip Gallimardas su Camus. Ne autorius turi ieškoti rėmėjo, tais nesusipratimas, rėmėjas turi ieškoti autoriaus. Jeigu jis Snobas.
Štai kokio snobo ir Snobo mums reikia, ir mes jo turime laukti, taip intensyviai ir nuoširdžiai kaip laukiama Godo, neduokdie, su tokiu pačiu pasisekimu.
Ką daryti, kad prakutę buržua iš pižono kategorijos pereitų į snobo? Visų pirma, suteikti jam humanitarinį išsilavinimą, kuris tikrai nesuteikia skonio garantijos, bet suteikia galimybė rinktis, tai yra, žinoti, kad kiekvienu yra daugiau nei viena galimybė, ir kad rinkimosi akimirka ir padaro žmogų tuo, kuo jis yra. Kaip tą padaryti, aš nežinau. Bet keliai į šį šviesų tikslą turėtų būti. Visų pirma galima tikėtis, kad menas, kultūriniai spaudiniai, gali imti ir priversti žmogų susimąstyti; parodos ugdyti meno poreikį, ir pan. tačiau žmogus pirmiau turi panūsti nueiti į parodą. Ar nusipirkti romaną, dailės dirbinį.
Galima kalbėti, kad neskaitomi kultūriniai ar intelektualūs žurnalai, kadangi jie sakykime per sunkūs, nuobodūs paprastam piliečiui, nenagrinėjantys jį dominančių klausimų. Dėl nuobodumo ir sunkumo galima muštis į krūtinę jie skirti ne liaudžiai, o intelektualams, meno profesionalams, ir smarkiai prasilavinusiems kultūros mylėtojams. Nėra bendro lygio, kuriame lietuviška knyga, literatūrinis žurnalas, kultūrinis savaitraštis skambėtų kaip jame derantis, jį išbaigiantis elementas. Vartojimo piramidė išbaigiama vis aukštesnėmis technologijomis buityje, brangesniais baldais, madingomis mašinomis, tolimomis kelionėmis. Jos viršūnėje politinė karjera ar politinė įtaka. Kultūros detalės į šią piramidę apskritai neįtraukiamos, nors išbaigti asmenybę galėtų būtent jos. Tačiau jei tą piramidę įtraukiamos Marlboro cigaretės, kultiniai filmai, ekologiški maisto produktai, Karūnos šokoladas ar Lavazos kava, neįmanoma, kad prisiėmus tam tikras žaidimo taisykles į vartojimo lauką nepatektų ir dailės kūriniai, moderni klasikinė muzika, kultūrinis periodinis leidinys, lietuvių rašytojo romanas. Klausimas akivaizdus reikia kultūros vadybos. Tarkime, reikia siekti, kad prabangiame verslininkės kabinete vietoje atsainiai pabrėžtinai numesto Cosmopolitano atsirastų Metai ar Kultūros barai, o nauja lietuvių grafikos paroda-pardavimas būtų reklamuojama prieš tris mėnesius per TV ir radiją kaip kokia nors Pugačiova.
Verslininkui jo vertę sudaro jo vartojimo indeksas, kaip galima aukštesnis. Reklama galėtų parodyti, kad tarkime Metai ar Šiaurės Atėnai priklauso aukščiausiai vartojimo kategorijai. Kad verslininkas, bankininkas, negali savęs įsivaizduoti bent jau be Šliogerio ar Schopenhauerio po pagalve. Deja, reikia ištarti tą žodį Reklama. Ir turėt omeny, jei pampersai ar šokoladas perkami reklamos įtakoje, tą įtaką reklama gali padaryti ir lietuviškai kultūrinei periodikai, tarkime. Kita vertus, mūsų kultūriniai savaitraščiai tokie finansiškai bejėgiai, kad apie jokią reklamą negalima nė svajoti, nebent įpareigoti komercines ir visuomeninę TV penkis nuošimčius reklamos laiko skirti lietuviškai intelektualinei ir meninei produkcijai. Bet čia, žinoma, bus imta rėkti apie teisių varžymus, žiniasklaidos laisvės pažeidimus ir pan. O gal ir ne? Niekas gi nebandė.
Įmanomas kelias jungti trijų kultūrinių savaitraščių ir jiems artimo Dienovidžio pajėgas ir leisti vieną storą kultūrinį savaitraštį ar gal dusyk per savaitę pasirodyti. Jo galimybės rinkoje teoriškai būtų didesnės. Tačiau visų leidinių daugmaž nusistovėję tiražai ir sąlygiškas jų išpirkimas rodo, kad tie periodiniai kultūriniai leidiniai turi savo nišą, turi savo skaitytoją, grupę draugų ir bendraminčių ir jų išardymas vieno menamo įdomaus ir storo kultūrinio leidinio labui nieko gero neduotų tarkime ŠA prijungimas prie bet kokio leidinio būtų katastrofa abiems. Tiesiog nusistovėjusi pusiausvyra, kurios judinti nevertėtų. Ir ji labai subtili. Man geriau žinomi ŠA, ir gerai žinau, ką sakau auditorija paprasčiausiai neatleistų susijungimo su kitu savaitraščiu. Tokie požymiai dažname leidinyje pastebimi yra auditorija, kuriai ir rašoma. Todėl kultūrinių savaitraščių mechaninis jungimas būtų nesėkmė ir jiems ir naujam leidiniui. Įmanoma iš visų trijų savaitraščių kurti kažkokį daidžestą jungtinį leidinį, neišnykstant kitiems trims, ir bandyti jį įpiršti kokiam dienraščiui kaip kultūrinį priedą. Bet tai irgi fantastikos sritis.
Yra dar vienas kelias imti kultūrinėje spaudoje pyktis, rietis, piktžodžiauti. Laikomasi paliaubų, diskusijų nėra, o nėra žinome dėl ko dėl labai trapios padėties. Jei du leidiniai susitarę ims muilinti trečią savaitraštį, tai bus kokios valdžios suprasta kaip Jerichono triūbomis duotas paliepimas tą leidinį sunaikinti, užtraukti ir taip siaurą maitinančią virkštelę. Mes mandagūs o kas, jei susirietume kalbu apie savaitraščius. Gal ir apie menininkų grupes. Gal ir apie žurnalus.
Arba iš šių visų fantastiškų ar keistų projektų pagimdyti tą, kuris subrendęs, perbrendęs ir visiems žinomas. Iš [tarkime] Veido, Atgimimo, Laisvosios Europos radijo žurnalistų, desanto iš kultūrinių savaitraščių bei žurnalų desanto ir Egidijaus Vareikio sukurti normalų vakarietišką laisvos minties nepriklausomą dienraštį, kuriam rūpėtų savi finansiniai reikalai, operatyvi informacija ir analizė. Ir taškas. Jame kultūrai, literatūrai, recenzijoms, būtų ir taip skirti didžiuliai plotai kitaip dienraštis vakaruose nelaikomas rimtu.
O mūsų žiniasklaidoje toną duoda pižonai.
Taigi, už laisvą, nepriklausomą Lietuvą, kurioje lygiomis teisėmis galėtų gyventi ir būti auginami mūsų mieli, pasiilgti snobai, kultūros vartotojai. Tačiau kad ir kiek snobų beprikursime, kad ir kokie jie būtų geranoriški, vis vien Lietuvoje su trimis milijonais gyventojų, be valstybinės paramos nebus išsiversta. Mes, tai yra jie kalba apie objektyviai skurdžią ekonomiką, gėdingą kaulijimą iš valstybės ir rėmėjų paieškas. Tačiau Skandinavijoje apie ekonomiką, rėmėjus nešnekama valstybės lėšos tiesiog kište kišamos kultūrai.Todėl ten ir Skandinavija.
Gintaras Beresnevičius
QUOTE(marakeš @ 2012 08 04, 10:50)
Dauguma leidyklų juk yra komercinės
Taip, suprantu, kad leidyklos siekia komercinės naudos
Nusistebėjau, nes mano manymu, net ir popsinės literatūros atžvilgiu galima bent kokią atranką vykdyti
Net ir 'lengva' literatūra gali būti tiek labai prasta, tiek vertesnė dėmesio. Šitos "Vandenio" serijos atveju, tai visiškas primityvizmas, banalumas..aš vis galvoju, kas tas knygas po 30 Lt perka 
Labai populiaros visos tos vampyrų sagos, gaila, kad neskaičiau nė vienos, tad dabar negaliu palyginti. Bet vis vien netikiu, jog jos tokios 'vaikiškos' , kaip Emos istorija
Pvz. duoklė populiarumui ir labai didelė, atiduota su visais J.k. Rowling kūriniais (Hariu Poteriu). Bet tai pasakykit, kad čia komercija nepasiteisinus? Visiškai teisėtai graibstoma, garbinama ir verta dėmesio
O čia tas pats, kas mano ketvirtokės dukros fantazijas užrašytų ir išleistų
Arba kokia vieną sezoną su turku padraugavus lietuvaitė parašytų memuarus 'akių serijai'
