Vyresnio vaiko žindymas

O Dieve kaip dar būna va čia jau nebenormalu, žinokit tas žindymas taip be proto kišamas kad net nežiūrima kartais į situaciją o kalama pagal vadovėlį a-la tik taip ir ne kitaip. Mamos nori visko savo vaikui kuo geriau, nu va ir kartais nepasveria, neįvertina, patenka ne pas specialistą o pas kokią supermamytę (čia ne ta gerąja prasme) kuri mato tik savo tiesą... aš irgi tokia buvau kol gyvenimas nenušveitė gerai per snukį.... dabar stengiuosi matyt žmones o ne teorijas. O vaikų kokių mačiau (ir tėvų) per savo 12 metų mokykloj kad išvis visas iki vienos teorijas galiu sudėt į vieną vietą. Žodžiu, kaip ir minėjau ne kartą-visur reikia sveiko proto. Kita šeima palaidojo mažylį nes gydė be jokių antibiotikų, jie mat blogis, o vaikas mirė nuo kokliušo... baisu....

o jus gerai zinot visas aplinkybes..seip jei ji butu mirusi besilaukdama..taip pat leistumet sau kaltinti jos dar negimusi vaikeli, del to, kas su ja ivyko..ar ji mirtu gimdymo metu..del kraujavimo..ar kaip kad buvo atvejis su viena moterim..dvieju menesiu vaikelis pasigavo hospitaline infekcija ligoninej..niekas negalejo jam padeti dave atskira palata..toliau nuo akiu, kad sau tyliai pasimirtu....zmones mirsta kiekviena diena..ir didzia dalim nuo banaliai susiklosciusiu aplinkybiu, nebutinai nuo rimtos ligos..ka tuomet jie turetu kaltinti..?

Neveltui sako zmones, kad po gimdymo moteris yra viena koja grabe..jei sveikata nesiskunde iki gimdymo, viskas buvo ok nestumo metu..tikimybe, kad kas nutiks po gimdymo - maza, ypac jei esi ''prote'', saugai save, ismoksti zindyma isnaudoti ir naudojies juo kaip poilsiu, atsigavimu, pagulejimu ir meditacija....bet jei zmogus palieges, pastojo pernelyg neteikdamas reiksmes apsigydimui..nesiruose..kas zino..kas ten nutiko..ir kodel..o gal tas vaikelis paveldejo problemas su sirdimi...o ji zinodama, kad su savo liga isgyvenimas 70% nutare rizikuoti..bent pazindyti..zmones nelinke gilintis ir ieskoti priezasciu, juos tenkina PATS FAKTAS ir galimybes paliezuvauti..pagrumoti pirstu, stebetis, prisiminti visus savo gyvenime gavimus per snuki..ir megautis tuo, kad gali buti teisuoliais..
Bet tai tik rodo = tokiu zmoniu vienpusiskuma ir ribotuma...akivaizdu, kad nepakanka buti tik vieno dalyko mokytoju...verta prisiminti, kad esi tik zmogus..ir mirtingas..

beje, o gal pas ja buvo depresija..i ka artimieji numojo ranka..ir ja patys nuvare i kapus..
o gal tiesiog eilines kvailos aplinkybes, per kurias gydytojai nesiteike jai paaiskinti ar patingejo..suziureti kokie antibiotikai, ar tikrai kenke zindymui....gal buvo galima suderinti..o jei ne..surasti zmogu, kuris jai psichologiskai padetu blaiviai ivertinti visus uz ir pries ir PADETI TEISINGAI PASIRINTI....Gal...
.kruva klausimu, ir daug atsakymu variantu..

Tik zinoma..galite megautis..turit puikia proga..savaip interpretuoti ir PSO rekomendacijas..ir rodyti savo nepagarba zmonems, kurie kad ir kokios etiketes butu klijuojamos..fanatizmo, kvailumo ar dar ko nors...toliau padeda, palaiko ir dalinasi savo ziniomis, kad ir pas kitas viskas eitusi zindyme kuo sklandziau ir geriau..
ir neteko susidurti su tokiom nesamonem, kad butinai reiketu zindyti, kad ir kas benutiktu..eiliniai nusikalbejimai..ir interpretacijos..is operos VBS

Nikolia, labai astriai pasisakei...siaip gi niekas nesmerkia, tiesiog kalbama apie situacijas, kai yra krastitutinumai...visko reikia su saiku ir su protu, gal kartais pasiremiant svetimu protu ir patirtimi, agal kartais butent savo nuojauta ir protu

Dauguma antibiotikų galima vartoti žindant! Pasikartosiu, yra be galo gaila, kad gydytojos negydo maitinančių mamų, neieško kompromisų, dažnai mamos pastatomos prie pasirinkimo - arba gydykis arba maitink. Taip tiesiog nera

Aš atsimenu, kaip mane panašiai vos ne užmušė vienas daktarėlis. Jau virš savaitės pragulėjau su auksčiausia tempa, gėriau skysčius, paracitamolį, kai pradėjau dūsti nuo kosulio, supratau, kad bė rimtų vaistų neišsiversiu. O daktarėlis apžiurėjęs pasakė - no medicine for a pregnant woman tipo gerk toliau paracitamolį . Gerai, kad gynė pasirodė išmintingesnė ir išrašė tų tą kartą tikrai reikalingų antybų...

Natuke, atleisk, bet mane tiesiog žudo teiginiai nepagristi rimtomis profesinėmis žiniomis (iš karto atsiprašau, jei esi baigusi farmacinius arba medicinos mokslus). Tai tas pats, jei aš nebūdama statybų inžiniere pradėčiau aiškinti žmonėms apie tilto konstrukcijos ypatumus vien todėl, kad aš šiuo tiltu kasdien važinėju
O kas liečia antibiotikus: daugumą silpnų antibiotikų (t.y. paprastai penicilinų grupes ir kai kuriuos cefalosporinus) galima vartoti žindimo metu. Bet... tai yra seni antibiotikai ir mikroorganizmų atsparumas jiems yra didelis. Taip, kokiai nors banaliai lengvai infekcijai išgydyti jie gali tikti, bet esant rimtam arba pasikartojančiam susirgimui jie yra neefektyvus ir tenka skirti rimtesnius naujos kartos antibiotikus. Be to, be infekcinių susirgimų yra visa eilė ligų, kurias reikia gydyti rimtais preparatais.

Beje, visai nenorėjai gvildenti mano papasakotos istorijos, ją pateikiau kaip pavyzdį, kad viską reikia vertinti adekvačiai, žiūrėti į aplinkybių visuma, o ne užsispirti ties vienu teiginiu, kad ir tokiu gražiu kaip "PSO rekomenduoja".

M.A.M.A, manau, kad tavo sprendimas nebežindyti yra protingas ir logiškas. Viskam yra savo laikas - laikas valgyti mamos pienuką, laikas išmokti sėdėti ir vaikščioti, laikas išmokti užmigti pačiam, laikas eiti į darželį, vėliau į mokyklą, taip pat ateina laikas atsisveikinti su papuku. Tai yra normalu, tai yra normali vaiko raida, juk jam ne 2 mėn, o 2 metai.
Gal pasikartosiu, bet mamos pienas tai yra visų pirma maistas, t.y. baltymų, angliavandenių, riebalų ir kitų medžiagų visuma. Žindimas - tai visu pirma kūdikio/vaiko maitinimas. Visa kita - "kontaktas, ryšis, saugumas" yra labai gražu ir naudinga, bet... nereikia suteikti šiam reiškiniui kažkokių antgamtinių dieviškų savybių. Nežindanti mama, kuri priglaudžia vaiką, jį apkabina, pabučiuoja, pamiluoja turi ne silpnesnį ryšį, negu ta, kuri žindo iki pamėlynavimo.
O visom supernatūralistėm galiu pasakyti viena - gamtoje žinduoliai žindo savo palikuonis tol, kol tie išmoksta patys valgyti įprastinį maistą.

Ne visai taip-žindo tol,kol pradeda kristi PIENINIAI dantys,o žmogbezdžionės maitina 4-5 metus

Aha, katė pagimdžius suvalgo viską, kas išeina iš jos su kačiukais, visas plėves, virkšteles, kraują išlaižo, kačiukus išsiprausia liežuviu, aplinkui apsitvarko Tai ką? Imti pavyzdį?
Nu nė per kur nesu natūralistė jokia, bet kažkodėl jaučiu poreikį gintis po tokių pasisakymų, nes vien tik dėl to, kad žindau vaiką, kuris jau gali valgyt kitą maistą, ir jeigu prireiktų gydytis, aspvarstyčiau įvairias galimybes prieš nutraukdama žindymą (kaip M.A.M.A.), jau esu laikoma neadekvačia?

Man skaitant atrodo, kad apie kažkokius kritinius kategoriškumus kalba tik tos, kurios apie juos kalba... Jei supratot, apie ką aš

Žiauriai čia jūs , bet tiksliai .

Sutinku, kad ne visi antibiotikai gali būti naudojami žindant.

Bet: Antibiotikai nesiskirsto į silpnus ir stiprius. O tarp cefalosporinų yra tikrai ne tokios jau "senos" kartos, ir beje suderinamų su žindymu.

Kaip "gražiai" pasakyta - žindo iki pamėlynavimo. Nu labai gražu ir moteriška.
Ne, mamos pienas tokiame amžiuje, kokiame yra M.A.M.A vaikas , yra ne tik maistas. Milijoninį kartą pasikartosiu, didžiausią įtaką jis turi imuniteto formavimuisi.Ir čia beje ne tik PSO rekomendacijos.
Dabar apie gyvūnus - nekalbėkit nesamonių.Ir dar taip užtikrintai. Pvz kates žindo savo vaikus iki 4-6 mėnesių( jeigu aišku "gerieji" katės šeimininkas leidžia jai tai daryti, o neišgrūda mėnesinio kačiuko į naujus namus.)Ėsti normalų maistą kačiukas gali jau nuo 4-5 savaičių. Su šunimis lygiai tas pats. Galima vardinti iki begalybės.

ok, istorija pamastymui.
Is laboratorijos parejo paselio rezultatai del to, kokius konkreciai reikia skirti antibiotikus ligoniui. Yra tris variantai..pigus - plataus spektro antibiotikai, tikimybe pasveikti 30%, kiek geresni - 50% ir tie konkreciai dusinantis liga- 99.9%..gydytojai tarpusavyje kalbasi..hmm..skyrius skolingas pinigu, uzpirkti tu geruju nera galimybes..nu bandom issisukti su tais plataus spektro, po to ziuresim kokia bus eiga..jie lyg nieko blogo nepadare, antibiotikai paskirti..tik sveikimo sekme priklauso nuo ligonio gajumo..jei jaunas - gal issikapstys, ne ..tai kas ten suziures..protokolas nepazeistas..vaistai paskirti...jei gydantis gydytojas turi sazine, ar jam bus pamoketa, gal jis patyliukais artimiesiems ir pasnibzdes..kd jus gal patys is savu lesu nusipirkit reikiamus vaistus..mes jums pirkti galimybiu neturim..o jei jis nieko nepasakys..
Kita vertus..koks giminietis..pasipiktines sita sveikatos sistema ims ir paskus ta gydytoja..kokiam laikrasciui..kuris sukurps siurpia istorij kaip medikai dusina pacientus..ir veikiausiai to bijodami gydytojai..nesistengs labai snibzdeti...
toks uzdaras ratas...
ir ka cia taip pat kaltos kokios PSO rekomendacijos, sveikatos ministerija..kubilius..ar tai, kad tiesiog toks gyvenimas...

jei nesat i viesuma istorija..kodel gi nepasigilinus i visas aplinkybes..joks sveikai mastantis zmogus, pries mirti esam visi vienodi..naturalus, dirbtinis..ar dar koks pervertas.....nepriims sprendimo atimancio sau gyvybe..netikiu, kad ji taip neapgalvotai galejo pasielgti....bet tikiu, kad buvo kazkas toj istorijoj..ko mes nezinom..zino tik ji ir tie gydytojai..
o demagogijom uzsiimineti ir grumoti likimo pirstu..dideliu gebejimu nereikia..jei esat ''prote'' gyvenime nereiks pernelyg nei zinoti 10 Dievo isakymu, nei gilintis i PSO rekomendacijas..zmogus nesusipykes su savim ir savo intuicija paprastai daro tai, kas geriausia, o ne galvoja, kad daro geriausiai..

Pritariu Nikolia