Vyresnio vaiko žindymas

Jei jau apie gamtą prabilom, tai dabar gyvą pavyzdį matau - kaime kovą gimė du kačiukai. Berniukas liko ten, mergytė pas mus auga nuo beveik trijų mėn. Berniuką iki šiol mama pažindo. Ir jis gerokai didesnis už mūsiškę, ir toks inteligentiškas atrodo, išmintingas, kiek gali būti jaunas katinas. O mūsiškė maža, kūda ir toookia padraika Nesu tikra, ar tai tikrai ilgesniu žindymu susiję, visgi įtarimas kyla, nes vyras sakė niekada tos pačios mamos katės vaikai tokie crazy nebuvo Ryškiai kažkoks prieraišumo trūkumas

Kačiukų atjunkymas nuo motinos pieno šeštą savaitę gali pristabdyti svorio augimą, paskatinti perdėto atsargumo arba agresijos atsiradimą. Įprastai kačiukai nuo katės atjunkomi sulaukę septynių-dešimties savaičių.
http://fauna.savel.o...at=kates;id=275

musu katinas gime birzelio 16, mes ji pasiemem is veisyklos rugpjucio 25..nes jie mums taip patare..neskubeti..galiu tik paantrinti..saunus katinas..

Gimiau ir užaugau kaime tai teko ir kačiukus ir šuniukus ir veršiukus priiminėt ir stebėt. Tai va tas visas žindymas būdavo labai skirtingai priklausomai nuo gyvūno, viena katė žindydavo jau ėdančius katukus kitos vos kelias savaites ir pš pš kai tie prieina. Kalės tai išvis pradeda ėst pats šuniukas ir viskas, bėga slepiasi. Mūsų katukai būdavo geidžiamiausi nes pjaudavo ne tik peles bet ir žiurkes, net šeškus, žodžiu tik pernai ta garsi giminė pagaliau baigėsi, tėvai gavo tik to kraujo turinčių katinų porą. Karvės jei žindydavo pačios tai beveik visada susirgdavo uždegimu nes veršiukai neištraukdavo kiek reikia, turėdavo vis tiek melžt tai girdydavo iš kibiriuko, man tas darbas labai patikdavo. Grynaveisliai sukultūrinti gyvūnai išvis neturi tų įgūdžių ir gana dažnai. Nutrijos suserga depresija ir vaikus suėda, po gimdymo reikia stebėt ir jei ką parai ar daugiau atimt. Žodžiu čia mes su draugėm ne kartą diskutavom kuriai kategorijai priskirt žmogų kaip gyvūną-ar grynaveisliams kultūriniams, ar laukiniams, ir kur ta riba techniškai žiūrint. Man tokia 'gamta' (ir apskritai gamta) nėra labai svarbus rodiklis. Aš pasitikiu progresu. Ir Gydytojais, jei reikia. Ir supemamyčių rekomendacijomis, jei jos neprasilenkia su sveiku protu. O sektantizmas yra baisu bet kurioj srity, tuo labiau kai kuriuos rusiškus a-la grinevičiūtės saitus reikėtų uždrausti....

Na mūsiškė beveik tris mėnesius, irgi dėl to ilgiau laukėm, kaip ir turėtų užtekt, ale pasiutėlę turim




Tai va, kad "sukultūrinti". O man ne prie širdies nei tas gyvūnų, nei žmonių sukultūrinimas. Tiesiog kirba viduj nuojauta, kad tai nėra normalu ir prie gero neveda. Kas iš daugelio pavyzdžių yra akivaizdu. Nors iš kitos pusės - niekas nevyksta šiaip sau. Ir tos visos eco mados, matyt, ne šiaip sau. Per daug toli jau nuo sąmoningumo nueita "besikultūrinant". Per skaudžios to pasekmės. Tai gal labai laiku ir natūraliai kyla visi judėjimai už žindymo, gimdymo ir t.t. atgimimą.

Taip, medicininiu požiūriu antibiotikai yra skirstomi į plataus ir siauraus veikimo spektro, bet kalbant plačioje auditorijoje (o mes joje ir esam) dažnai vartojamas terminas "silpnas bei stiprus". Vikutuke, prieš komentuodama atidžiau perskaitikite žinutę, aš rašiau "kai kurie cefalosporinai"

Va čia ir yra esminis skirtumas - žmogus ne bezdžionė ir ne katė, o mastanti būtybė. Bezdžionei nereikia eiti į darbą, išleisti vyresnių vaikų į mokyklą, gulėti su jais ligoninėje, bezdžionei nereikia nei cefalosporinų nei jokio kito brudo.

Atleiskyt, mergaites, bet čia tikrai yra nemaža dalis fanatikių, kurios net nebando protingai įvertinti susiklosčiusios situacijos, o tik kabinėjasi prie ištrauktų iš konteksto žodžių.
Temos pavadinimas galėtų būti: "O siaubas, jos vaikui nėra net 18metų, o jį jau, pamanykit, nebenori žindyti!"

Aš gal neatidžiai skaičiau, bet, man rodos, nei viena iš vadinamųjų "fanatikių" (nors aš ir negalėčiau įvardint, kurios čia tokios, gal aš? ) patarė M.A.M.Ai būtinai būtinai dar žindyti.

O su tuo pavadinimu, na nepykit, bet čia jau jūs perdėjot

Kaip ir mišiniais vaikus maitinančioms atrodo kad visas pasaulis prieš jas nusiteikęs ir visus sakinius, kuriuose paminėta, kad mp geriau nei mišinukas (bet tas ir asilui aišku, kam taip priešintis tokiam faktui), priima asmeniškai ir puola įsižeidinėti, nors tie sakiniai net ne joms skirti...

Gal ir aš
Justesea, supratau apie ką sakei anoj žinutėj, pati pagalvojau, bet vis tiek sureagavau ir paskui sau labai gretai atleidau už tą reakciją, nes juk tai žmogiška, ane? O dabar neretai tenka atsimušinėti dažnus komentarus, pastabas, net ir tikrai draugiškų ir mylinčių žmonių susirūpinusius klausimus, nu kad gal jau gana, jau per daug, kam tau to reikia, maždaug "vaikeli, nustok jau tu mamą kankint" Nu tai ir pasišiaušus esu, o čia labai gera erdvė nuleisti garą, kaip ir man, taip ir visoms kitoms.

Man tai sakyčiau sekasi su aplinka, nes iš nieko spaudimo nesulaukiu, nors sūneliui jau dveji, o ir gimdysiu už kelių mėnesių Nors skaitant mamų patirtis, tikrai susidaro įspūdis, kad ilgai maitinančios (tas ilgai gali būti net ir virš metų) susilaukia daug didesnio aplinkos spaudimo nei visai nemaitinančios. Nes visuomenėje vis dar norma neturėti pieno, o maitinti ilgai yra kažkas nenormalaus.

Sveikos.

Jau kuris laikas skaitau šią temą. Mano dukrytei 1 metai ir 7 mėnesiai. Ji vis dar žindoma ir artimiausiu metu neturiu planų nutraukti. Tačiau jei vieną kartą ji nuspręstų, kad MP jai nebereikia, tikrai per prievartą nekiščiau (.) iki 2 metų, nes mat PSO taip rekomenduoja.

Mielosios, nuoširdžiai nesuprantu kurioje tiksliai vietoje Jūs čia fanatizmą įžvelgiat (nepasiant kai kurių atsineštų pavyzdžių, bet vėlgi neįvertinus visos situacijos)? Gal apskritai kai kam maitinti ilgiau nei metus jau fanatizmas? Jei taip, tai tema VYRESNIO vaiko žindymas, juk per prievartą niekas čia nelaiko, ar ne?

Ar pasakymas kad iki 2 metų, pagal PSO rekomendacijas žindyti yra gerai, - jau fanatizmas? O jei pasakyčiau, kad vaikui yra labai gerai 3-4 valandas KIEKVIENĄ dieną būti lauke, tai dauguma apšauktumėt gryno oro fanatike? Nes tikrai ne visuomet taip išeina padaryti..? Juk tai tik bendros rekomendacijos, patarimai kuriuos kiekviena prisitaiko prie savo gyvenimo aplinkybių.

Ar mamos, susidūrusios su sunkumas paskatinimas, palaikymas ir padrąsinimas žindyti toliau irgi fanatizmas? M.A.M.A jūsų istorija iš pat pirmosios žinutės bent jau man nepasirodė tokia rimta, kad reiktų nutraukti žindymą. BET skaitant kitus postus dėliojasi visai kitas vaizdas. Juk iš vienos žinutės forume, visiškai nepažįstant žmogaus, nežinant daugumos aplinkybių sunku adekvačiai įvertinti situaciją.

Ar fanatizmas tai kad čia tik apie žindymą kalbama, ir dar "didelių" vaikų. Susidaro vaizdas kad apart žindymo nėra apie ką kalbėtis? Bet juk ir tema tokia - vyresnio vaiko žindymas. Apie ką čia daugiau kalbėtis? Dalintis tortų receptais, nėrinių schemomis, aptarti madingiausią nagų lako spalvą šią sezoną? Neturiu nieko prieš tortus ar rankdarbius, bet tema tai ne apie tai...

RSTT - kiek supratau iš jūsų postų, jums teko susidurti su nemaloniomis, neprofesionaliomis, nejautriomis žindymo konsultantėmis/ ligoninės personalu. Tikriausiai labai skaudi patirtis, o dar tokiu laikotarpiu, po gimdymo, kai viskas taaaip jautru ir su ką tik pagimdžiusia mama reikėtų kalbėtis labai atsargiai, jautriai ir pan.. Manau tokiu metu jos turėtų tiesiog duoti praktinius patarimus, o ne karksėti koks gėris yra MP. Bet ką norėjau pasakyt - nesupykit - bet dėl savo labai skaudžios patirties jūs ieškot smegenų vienoj vietoj... Stengiatės, neduok D, pati netapti fanatike, visur jums vaidenasi, visur jūs matot, įžvelgiat fanatizmą, sektantizmą, kraštutinumus ir pan... Toks vaizdas man susidarė skaitant jūsų žinutes

Aha, o aš namuose turiu lempa ir moku įsukti lemputę, dėl to dabar drąsiai galiu vadinti save elektrike.
Katė gali pati atjunkyti kačiukus,tik jeigu ji vėl vaikinga( ir tai ne visada).Taip ji gali ant jš šnypšti, bet tas nereiškia kad už valandos kitos ji jų neprisileis. Su kalėm ta pati situacija. Apie karves- dabartiniai mūsų pieniniai galvijai yra griežtos genetinės atrankos rezultatas, grubiai sakant genetiškai išsigimusios.Jeigu anksčiau, sakykim prieš šimtmetį, karvė duodavo iki 10 litrų pieno per parą, tai dabar 30 ir net daugiau.Jeigu karvė duoda 30 litrų pieno per parą ir daugiau, tai aišku kad jos veršiui tiek nereikia. Jeigu duoda nedaug( patikėkit ir tokių dar būna) tai veršis sėkmingai žindo,ir šeimininkam lieka, jeigu jam aišku kas nors leidžia. O tas būna ne dažnai.Nes jo mamos pienas dėje yra prekė. Dideliuose ūkiuose nepatikėsite, duoti veršiukams gerti motinos piena finansiškai nenaudinga. Jie penimi pieno pakaitalais.( netgi iš jų motinų pieno gaminamais pakaitalais) Atrodo jokios logikos, bet taip yra. Tai ir pamąstykime, kiek tos naudos yra pakaitaluose.
O apie nutrijas- jos neserga depresija ( ) ,tiesiog dalis gyvūnų sterso pasekoje( ir tik streso pasekoje),suėda savo jauniklius, net gi nekaltosios jūrų kiaulytės.Ypatingai kai lendama prie ką tik atvestų jauniklių. Ir laukinėje gamtoje pasitaiko tokių atvėju.O tokiom sąlygom ,t.y. intensyvios ūkininkystės sąlygom laikomi gyvūnai dažnai būna nestabilus, bet čia jau atsikra tema.
Mes jokiu būdų negalime savęs lyginti su kultūriniais gyvūliais, kurie buvo veisiami tam tikra mums naudinga kryptimi, ko pasekoje ir atsirado tam tikros bėdos.
Taip kad su gyvūlių įgūdžiais žindyti savi jauniklius dažniausiai yra viskas tvarkoje,nebent "profai" imasi reguliuoti jų sugebėjimą žindyti.

Atsiprašau už " spamą" temoje, bet nesusilaikiau, kai taip įtaigiai šnekama nežinia apie ką.

Manau, kad gydytojo Vitkausko kompetencija nebus abejuojančiu:
"Daugeliui jau vaikštančių vaikų žindymo poreikį lemia siekis betarpiško artumo, teikiančio užsitikrinimą jog yra saugus ir mylimas. O tai yra labiau psichologinės negu mitybinės paskatos. Mama, atkakliai kišanti krūtį ir taip vaikui tarsi “per stipriai” užtikrindama tą artumo galimybę, gali sukelti atstūmimą. Ypač jeigu žmogus turi į savarankiškumą linkusį charakterį, kuris, beje, gali net ir natūralųjį atsijunkymą nuo krūties paskatinti daug anksčiau, negu jautriesiems, prieraišiesiems. Čia panašiai kaip kartais pasidaro mažumėlę(?) atgrasi pernelyg įkyri vyro ar moters “meilė”, draugės “dėmesys”. Gal vertėtų žmogui leisti ir šiek tiek pasiilgti, pajusti savąjį vidinį šauksmą ryšį atnaujinti ir tęsti. Pasibaigus žindymui, tai galėtų/turėtų būti savo turiniu ir kokybe naujos veiklos. Tai lyg perėjimas į aukštesnę vaikystės “klasę”, o mamai-mokytojai teks anksčiau įsijungti aukštesnę išmonės “pavarą”

Ar ne taip, Vikutuke?

Kartais vaikai (kurie neskaito PSO rekomendacijų) yra protingesni už mamas ir kartais tikrai to ilgo žindymo reikia ne vaikui, o pačiai mamai.

Įžeisti ir pamokslauti tikrai nenorėjau, tiesiog man pasirodė jūsų postas toks pats kategirškai kaip ir natukės. O žindymo fanatike čia tikrai nei vienos nelaikau ( beje savęs taip pat ).