Vyresnio vaiko žindymas

Vaiko dantukams kenkia naktinis gerimas saldziu gerimu is buteliuko. MP kenkia minmaliai. Nes jei vaikas teisingai apzioja spieneli pienas nepatenka ant paciu dantuku. Bet tikrai yra ne viena teorija, kad eduonies atsiradimo priezasciu labai daug ir labiau cia paveldimas dalykas, mamos nestumo metu persirgtos ligos ir pan. Dantys pradeda formuotis labai anksti 3 nestumo menesi berods Buvome pas odontologa ir mes, nes ir musu priekiniai dantukai nuo pat ju atsiradimo turejo juodu demeliu. Tai, kai pasake, kad negalima nakti maiktinti, perskaiciau paciam odontologui paskaita Kaip ir sakiau esu kategoriskas zmogus, ir jei jau turiu isitikinimu ir surinkusi mokslines informacijos su manimi geriau nesigincyti Tai odontologe susiraukiusiu veidu pasake, kad per daug cia protingu mamu atsirado...Svarbiausiai mokinti vaika gerai valytis dantukus, formuoti si iproti nuo mazens. Aisku ir tevai turetu rodyti tinkama pavyzdi. Manoji jau dabar su dantu siulu bando valytis

Dabar mokyti dantukus valyti tikrai pats tas, nes jie gi viska bezdzioniauja...
Einu valyti dantu - mazius kaip visda seka paskui ir kartoja ka darau - plaunu veida, valau dantis it jis ta pati kartoja. Paimi siula dantims - reikalauja irgi, tetis skutasi- praso paskusti ir veida kremuku patepti. Nu zodziu mokslams pats laikas.

Maniskis valo dantukus, bet tas valymas Ir priekiniai dantukai jau apeje geltonom apnasom, o man valyt niekaip neleidzia. Bandziau graziuoju, bandziau piktuoju, tai tik asaru pakalne, sumusta lupyte ir viskas. Tada nupedinau pas odontologe, sake, kad MP niekuo detas, tiesiog paimti marliuka dregna ir kas 2-3 dienas nubruzinti dantukus. Kadangi bezdzionavimo procesas padeda geriausiai, tai stovi tevas issiepes dantis, o as jam bruzinu su marle, tada mazis savo kapliukus leidzia irgi pabruzinti

Nezinau, kurio kantrybe baigsis pirmam, bet kol kas bruzinimo rezultato nematau.

Sveikos, ateinu su problema ir galvosūkiu, gal jūsų žinios ir patirtis man padės rasti sprendimą ir nusiraminimą.
Esmė, kad žindau 1,8 m sūnelį. Dieną MP duodu kai migdosi, nes be jo nėra užmigęs ir nemoka užmigti (bandžiau ir su lopšinėm ir su glostymu, nešiojimu, mylavimu, bet vaikas įsižeidžia, kad ale nesuprantu, kad jis MP nori), būna, kad ir šiaip dieną paprašo MP. Tuomet stengiuosi siūlyti atsigerti, vardinu maistą, kurio gal būt nori, kartais būna, kad tiesiog valgyti nori ir sutinka eiti pavalgyti, bet kartais nieko nenori išskyrus MP. Duodu jei matau, kad visko atsisako.
Problema galbūt didžiausia naktį. Nes būna keliasi ir 10 kartų, bet čia matyt kai dantys juda, o šiaip normalu 3-5 k/naktį (šiąnakt valgė 2 ar 3 kartus, tai jaučiuosi sąlyginai gerai išmiegojusi), būna, kad tiesiog kabo po pusvalandį, valandą, tada dar ir miegot visą naktį galiu tik vienoj pozoj. Jei sušyla, jei sušąla ar šiaip prasibudina kur atsitrenkęs į lovūgalį (mirga mano lovoj nuo gimimo) visada prašo MP, bandau pasupt, pamyluot, paglostyt, padainuot - bergždias reikalas nes prieinam iki isterijos, o dar jei tėtis bando paimt išvis įsižeidimas baisiausias.
Dėl viso šito nesukčiau sau galvos, bet pastarąsias dienas iš gydytojų sulaukiu griežto patarimo nutraukt žindymą, nes pasak jų vaikas mane išsekina, visas medžiagas ištraukia, aš pati pervargus, todėl labai esu patraukli ligoms. Šiuo metu priėjau iki inkstų uždegimo (ir dar apendicitas ant klaustuko), nors niekur nesušaliau, nei perpūtė manęs, priežastis nuo pervargimo nusilpęs imunitetas. Labai tikiuosi, kad padės antibiotikai ir neteks gultis į ligoninę, nes tuomet bus staigus MP nutraukimas ir neįsivaizduoju koks vaikui šokas ir man.
Žindyt noriu toliau ir neesu šiuo metu morališkai pasiruošusi nujunkyt. Noriu, kad vaikas pats atsisakytų kai bus pasiruošęs, nenoriu streso nei sau nei vaikui.
Pati maitinuosi daug maž sveikai, natūraliai, bet matyt nepakankamai turiu visvien savy energijos, atsparumo prieš ligas.
Įdomu jūsų mintys, patarimai, nuorodos.

Na naktinius maitinimus tokio amžiaus vaikui tikrai jau reiktų nuimti, nes apie 2 metus nemigos tikrai manau išvargino... o jūs pati kur nors išeinat,: pailsit? Šiaip jei rimtos ligos nejuokaukit, tas moralinis pasiruošimas-na kaip čia pasakius, jei sugriūsit kas tada bus vaikui? be to šiaip tie vaikai nekvaili, daugiau jais pasitikėkit, paskaitykit atjunkymo temoj čia aukščiau, tikrai rasit būdą kaip tą padaryti sveikatėlės jums

Dėkoju išties esu nuo vaikų pervargus nes pirmąją maitinau iki 1,8, ir pati atsisakė kai buvau 4 mėnuo nėštumas su antru, tada vėl antro žindymas. Apie tikrą poilsį, laisvalaikį ir visavertį miegą jau 4 metus svajoju, todėl aišku dėl to ir fizinis ir moralinis išsekimas.
Reikės pasiskaityti temutę, gal rasiu sau tinkantį būdą pritaikyti, kad bent naktį nevalgytų MP vaikis.
Ačiū už atsakymą

Savo dukrytei (už kelių savaičių sueis dveji) naktinius nutraukiau po truputį.. Pradėjau duot ne visada kai paprašo, ilginti tarpą tarp maitinimų, užglostyti, tiesiog šalia pabūti kai protestavo.. Paskui keičiau užmigimo ritualus, nes užmigdavo tik su (.) burnoj. Tai iš pradžių stengdavausi paiimti krūtį kiek galima anksčiau, tik užmigo ir traukdavau, ne visada pavykdavo, prabusdavo rėkdavo, kartais užmigdavo pati, kartais vėl krūtį duodavau. Tada vieną dieną pasakiau, kad pienuko pavalgom ir tada reikia pačiai miegot, pienukui ate ir miegam. Pirmas dienas protestavo, ilgai lovytėj pasivartydavo, bet užmigdavo. O dabar pavalgo, pati ate pasako, ir užmiega. Žinoma kartais ilgiau pasivarto, kartais trumpiau. Ir naktim nebeduodu ir nebesikelia taip dažnai.. Būna paverkia, pašneka per naktį, bet taip per miegus labiau, tiesiog šalia miegam, jei leidžiasi paglostau, būnu šalia dažniausiai ir tiek.. Per tą laiką, labiau šitų pasikeitimų pradžioj, dideles isterijas turėjom kelias, kai jau naktį nedaviau, kėliausi, nešiojau, supau..
Taip gan padrikai surašiau, bet kad ir tvarkos kažkokios rimtos pas mus nebuvo, viskas labai palaipsniui vyko, neskubėjau, norėjau iki sesei/broliui gimstant nutraukt naktinius ir dieninių sumažinti. Dabar laukia vienas iš didesnių uždavinių tą patį su dienos miegu padaryt.. Nes užmiega dienai tik su (.) burnytėj..
Žodžiu, gal ką priimtino rasit, prisitaikysit..
Sveikatos ir sėkmės

Visu pirma, mano ATA mociute sakydavo: nutrauk maitinima iki pirmo gimtadienio, arba pasiruosk ilgam ir daznai sunkiam keliui, nes dazniausiai vaikai ilgai nesupranta, kodel reikia nebegerti, kodel negalima, juk taip netoli yra pienelis...

NUSIRAMINTI, nepanikuoti, nes vaikas lb jaucia jusu nerima ir bijo prarasti rysi su Mama, su siltu, skaniu, ramintojeliu, gerimuku, atgaiva ...

tai antra...

o trecia, kas pasirupins vaiku, jei bus ne pats geriausias variantas, del jusu ligos, bet nesijaudinkit, kai pasveiksit, galesit toliau maitinti, pienelis taip greit nedingsta... tik bus sumazejes jo kiekis, nors as maitinau ir gerdama antibus...


i visa tai ziurint, ... is patirties galiu patarti
-vakare pasistengti gerai primaitinti, duoti iki soties atsigerti, migdyti kuri laika su pampersu, kad kuo veliau atsibustu. mieganti paguldyti i lovyte, nes mamos- pienelio kvapas vercia ji atsibusti ir net per miegus reikalauti papulio, tarp eiluciu perskaiciau, kad soskes neima, kiek prasciau, bet taip buna, kai mama uz soske dirba

nakciai pasidaryti saldzios skanios siltos arbateles, del keliu men, tikrai nesuges dantukai... ir duoti atsigert... ir po truputi retint maitinimus, palikti tik 1 ar du per para... sitas reikalas su 1 diena neissisprendzia, tuo labiau, kad yra noras maitinti ir toliau....


SEKMES JUMS

žydinti_pieva, aš nebūčiau linkus galvoti, kad vien mp kaltas dėl išsekimo ir ligų kibimo, bet neapsiimu kategoriškai vertinti Su labai dažnai naktiniais maitinimais susidūrus nebuvau, bet buvo pradėję varginti dieniniai prašinėjimai be saiko... Bet tuo metu, kai vargino, žinojau, kad griežtas nutraukimas nebus niekam į naudą... todėl susitaikiau su mintim, kad vaikui tuo metu to labai reikėjo ir kažkaip gana greit šiek tiek nurimo tie dažni prašinėjimai, o tada supratau, kad jau galiu tartis (tiesiog atėjo žinojimas, kad laikas) ir susitarėm, kad pienelis bus tik prieš miegelį. Protestų nebuvo. Tada labai greitai baigėsi ir naktiniai valgymai (nors ir taip jie buvo gana reti, ne kas naktį). Sūnelis pats ištroškęs paprašydavo vandens.

Dabar yra likęs tik maitinimas prieš dienos miegelį, nes, kaip ir jūsų vaikas, maniškis niekaip kitaip neužmigtų... vakarais migdosi su tėčiu, knygeles skaito, vartosi, užtrunka apie valandą. O dieną aš jo net į lovą nepriprašyčiau, jei ne pienelis... O ir užmigdyt reikia greitai, nes maža sesytė bet kada gali nubust. Todėl iš tiesų aš džiaugiuosi, kad jis bent su pieneliu užmiega dienos miegelio, turiu ir aš tada valandėlę pailsėti Todėl dabar yra kaip yra - man gerai, vaikui gerai
Papildyta:


o dėl šito tai kažkaip abejoju

Dėkoju už nuomones ir mintis pamąstymams.
Iš tiesų ir aš sutinku, kad išsekimas ne vien dėl pieno, prisideda ir ne fiziniai veiksniai Tik žinių stoka ir gydytojų bei artimųjų teigimas, kad vaikas ištraukia iš manęs visas medžiagas sukėlė abejonių ir sukoncentruoja mano būklės priežastį būtent į šį aspektą.
Pasiskaičiau temutę apie nujunkimą, tai variantų šiek tiek turiu. Bandysiu susidėliot mintis ir imtis veiksmų, pamažint naktį MP.
Kol kas planas toks, kad pabandyti išmokyti, rasti būdų užmigti pačiam.
Ir naktį apsieiti be pieno, žinoma jei tuo metu nedygsta dantukai ir nebuvo stresinių situacijų dieną.

aš pradėjau nuo dieninių maitinimų mažinimo, man kažkaip lengviau buvo.. užsižaisdavo su tėčiu, būdavo lauke ar pan., pamiršdavo MP. Svarbu, kad būtų pavalgius, atsigėrus, kitaip praėjus tam momentui, niekaip maisto nebeįkišdavau. Dieną migdė tėtis, arba vežime užsupdavau. O naktinius maitinimus nuėmiau neseniai, nes labai bijojau rėkavimų.. bet kažkaip tie garsūs protestai buvo tik kartą, pačią pirmą naktį. Dabar apsikabinam, pasiguldau ant savęs ir miegam, jei neramu.
Aišku, manoji vyresnė šiek tiek, gal dėl to lengviau.. dabar du.
Dėl įtakos sveikatai.. aš irgi keturis metus nemiegojus bet nežinau, ligos nepuola. Nuovargis psichologinis. Tai patarčiau tiesiog daugiau dėmesio sau.. kad ir kaip sunku tą padaryti, bet kiekviena valandėlė, proga svarbi

Pazistama situacija, kai nuovargis is koju vercia, sveikata slubuoja taip, kad gydytoja akis isvercia is nuostabos, jog imunitetas taip prastai kovoja.
Antibiotiku reikia dvieju-triju kursu, kai visa seima praserga net be ju. Teko ir i ligonine vaziuoti pora kartu, galvojau, kad jau keliausiu i ana pasauli, visi spaude nutraukti maitinimus, bet nei as, nei sunukas tam dar nebuvom pasiruose.
Suemiau save i rankas, pradejau gerti kali, magni sirdziai stiprinti (anksciau niekada neturejau problemu su sirdim, o dabar atsirado), retkarciais vitaminus plataus spektro ir daug daug daug svieziu darzoviu, salotu, vaisiu. Praktiskai kas vakara ne po dubeneli, o po dideli dideli bliuda, toki kokiu 3 ltr talpos. Ir kiekviena laisva minute miegas, poguliukas, arba mielas laisvalaikio uzsiemimas - knyga, siuvinejimas, bet ramus, ne fizinis. Rezultatas pasirode po gero menesio, nustojo kardiograma prasta buti, nustojau griuti is koju. Nors nuovargis kartais vel buna baisus, bet tai pasitaiko retai. Pavyzdziui, bus ryte sunku, nes dar as ne lovoj

Zodziu, laikykites, kiekvienam savas receptas padeda, tik reikia ji surasti