Mane paliko. Vieną, svetimoj šaly

Nesiūlau. Bet naudojasi kažkieno supirktom gėrybėm. Kai kas nors porina, kad "pilnai save išlaiko", bet gyvena pas tėvus (nors ir dalinasi patiriamom išlaidom), man juokinga.

Pala, tai būstas - tuščias, turit tik komodą, ar vis dėlto atsikraustėt į JO namus ir naudojatės JO baldais? Ar visi kiti baldai - buto savininkų?

Ah,  galvojau, kad čia visoms moterims taip reikėtų galvot ateity. Aš manau, kad taip jau reikia būt pradėjus galvot kadais... 

matai...čia tas "nestipriai" gali būti dėl to,kad esi (buvai) spaudžiama. Gal tiesiog motiniško instinkto šauksmas...
tu geriau pagalvok,ar nori vaiko nuo to vyro-bet pagalvok tik tada,kai gerai apgalvosi visus jūsų santykių niuansus.
Bet. Nejaugi siūlysies atgal kaip būsimas inkubatorius ?    Man atrodo (nesupyk),kad tave tiesiog "prametė", o vaikas tebuvo priežastis. Neskubėk,nedaryk iš to tragedijos,sprendimas tikrai atsiras.Tik linkiu,kad jis atsirastų kitoks,nei dabar svarstai 

būstas ne tuščias. visi baldai JO. tai ką man daryt? sėdėt ir miegot ant žemės? bet kilimai tai irgi JO. ar kaip kažkas ironizavo, išgooglinti baldų kainas ir susimokėt. o kaip mokėt? atskirai už kiekvieną pasėdėjimą/pagulėjimą, ar fiksuotą sumą į mėnesį?

bet maistą perku dažniausiai aš, o gaminu beveik visada. netgi ta, ko aš pati nevalgau ir gaminu tik jam. tai pagal tokią logiką jis man turėtų irgi susimokėt?

bėda tame, kad aš norėčiau vaiko nuo JO. tik ne dabar. (labai neužpulkit, bet manau, kad vaikas nuo jo būtų labai gražus. o tai irgi svarbu šitam pasauly)
ir netgi visai nebūtų tragedija, jeigu tektų man tą vaiką auginti vienai. nesu išlepus ir santaupų turiu ir į darbą nespjaunu.

papuoliau į visišką aklavietę. likau viena svetimoj šaly. mylimas žmogus, dėl kurio ir išvažiavau į ten prieš šiek tiek mažiau nei metus, mane paliko. išvažiavau porai savaičių atostogų į LT, ir po kelių dienų gavau jo sms, kad kai grįšiu, turėsiu išsikraustyti. nes mums reikia kurtis gyvenimus atskirai. o aš net neturėsiu kur kraustytis. nes butą ten susirasti labai sunku, ypač užsieniečiui beveik nemokančiam kalbos. o aš ten neturiu nei draugų, nei giminių. nieko. tik jį. o dabar jau ir jo nebe.
oficiali priežastis, dėl kurios jis taip pasielgė, buvo tai, kad jis norėjo vaiko. o aš vis atidėliojau. nes norėjau pirmiausia išmokti kalbą, susirasti normalesnį darbą. o jis norėjo kuo greičiau. ir mane spaudė, aš atsikalbinėjau. todėl jis pareiškė, kad aš su juo tik žaidžiau, todėl jis ketina susirasti tokią, kuri norės vaiko taip pat kaip ir jis.
svarstau, jeigu pasakyčiau jam: ok, darom tą vaiką dabar. tikriausiai liktumėm kartu ir lauktumėm greito šeimos pagausėjimo. nuplauktų mano visi kursai ir geresni darbai. bet būtumėm šeima. bet čia juk grynas šantažas. dar ir puikiai parodo, kiek mažai aš jam reiškiu. jeigu jam nesvarbu su kuo, svarbu, kad būtų vaikas. už tai jo nekenčiu. ir norėčiau prakeikti ir trenkus durim išeiti.
bet... tiesiog fiziškai neturiu kur eiti. o jeigu ir surasčiau kokį kambarėlį, tai šioje šalyje esu visiškai viena. o man jau beveik 30. taigi pažintys mezgasi neypatingai lengvai. tad gyvenčiau čia, dirbčiau savo suknistą prastą darbą ir galiausiaia nuprotėčiau iš vienišumo. o į Lietuvą grįžt irgi ne pačios geriausios sąlygos. negi grįžti pas mamą?ir jeigu išsiskirsiu su juo, bijau, kad kito jau nebesusirasiu. nesu iš tų, kurios mėgsta flirtuoti ir t.t.
o ir apskritai, gaila su tuo žmogum skirtis. buvom kartu beveik 4 metus. turi jis ir gerų savybių. ir esu taip prie jo priratus, nežinau, kaip gyvenčiau be jo. nors pusė širdies jo ir nekenčia už egoizmą.

taigi reziumuojant visą šią šlykščią istoriją, klausimas būtų toks. ar verta pasiduoti šantažui ir sutikti gimdyti vaiką tam, kad nesubyrėtų visa tai, ką iki šiol turėjau savo gyvenime? nors ir žinočiau, kad jis manęs nemyli ir yra su manim tik dėl vaiko?

Mes gi nepatarsim,vistiek darysi,kaip tau atrodo

Darykit kaip norit. Bet tai nėra savęs išlaikymas. Gal galėtumėt save išlaikyt, bet situacija leidžia to nedaryt. Ir tai yra patogu. O ko nepasinaudojus?
Ar aš sakau, kad nesinaudokit? Nesakau. Bet ir netikinkit, kad neturit iš jo jokios naudos.

Tai gal jis nuomą moka? Jūs - už maistą, jis - nuomą?

Kątik norėjau tą patį parašyt.
Man pradeda atrodyti, kad kaip ir daugelis, autorė norėjo ne patarimo ir nuomonės iš šalies, o pritarimo "Oi koks jis kiaulė, kaip negražiai padarė, bet svarbiausia, kad tu jį myli, daryk viską, kad neprarastum. Paruošk vakarienę su žvakėm/masažu/pilvo šokiais-pokiais" ir pan.
Tikrai užmušantis motyvas - gražus vaikas. Juo labiau, kad jau čia tai garantijos tikrai jokios nėra (kartais visai neblogų tėvų vaikai visai netikėtą bruožų rinkinį paveldi)  .

Iš santaupų galima nuomotis būstą ir gyvent vienai. 

nuomą mokam abu. aš mažiau. bet už maistą turbūt 80-90 % moku aš. taigi balanse gaunasi maždaug po lygiai. + aš gaminu, einu į pardes, skalbiu ir tvarkausi dažniausiai irgi aš. taigi klausimas, kam čia daugiau naudos. jeigu visą sugaištą laiką pavertus į tos šalies virėjų ir valytojų tarifus, gautųsi oi kaip nemažai.

mes gyvenam skandinavijoj, ir taip jis musulmonas. bet nenorėčiau, kad visi būsimi komentarai būtų pylimas, kokie jie visi niekšai ir pašlemėkai, ir kokios visos mes, su jais susidėjusios, beviltiškai kvailos vištos ir t.t. 
esu beveik garantuota, kad jeigu sutikčiau su  , tai santykiai nenutrūktų. bet bijau, kad pasidavus tokiam spaudimui, tolimesnė situacija taptų visiškai nevaldoma.
beje, su juo man patinka- tvarkingas, nenervingas. nesiplėsiu, bet gerų savybių turi.
Papildyta:

iš esmės taip. tai ką daryti? norisi teisingai pasirinkti ir savęs labiau nenuskriausti 

Va dėl ko susidaro įspūdis, kad Jūs tenai važiavote kitų tikslų vedina. Ir jei pasakymas "save išlaikau" būtų tiesa - pusės iš čia paryškintų frazių net negalėtų atsirasti.

Visame Jūsų poste tiek daug, ko Jūs neteksite ir tiek mažai santykių praradimo "skausmo".   

Tai pasinaudojote juo, nes atėjote gyventi į jo "jau susirastą" būstą, ko pati padaryti nesugebate.