QUOTE(ICE-T @ 2012 09 06, 19:40)
Sveikutės ir aš jungiuosi pas jus...

Vylabusle mane žino, kartu auginom žirniukus iki tam tikros savaitėles..
o mano tokia istorija: prieš 10metų laukiausi pirmo leliuko(tuo metu man buvo 25m.) ir 10sav. baigėsi viskas nesivystymu, uždėjus daviklį, leliukas jau 2sav. buvo negyvas. Darė abraziją ir po 2ciklų pastojau, viskas ok, turiu sūnelų. Po 3metų vėl pastojau, vėl sūnus. Na, o dabar kaip man 35metai, suplanavom prieš kelis mėn. trečią leliuką, galvojom, gal pavyks mergaitė.. Šį pirmadienį turėjau eit pas ginekologą, man buvo 10sav. ir 3d., neštumo požymiai visi puikūs, net stipriau pykinti pradėjo, nuėjom į echo pažiūrėt ir tos kelios min. gydytojo tylos žiūrint į ekraną man priminė tą patį siaubą prie 10metų su pirma nesėkme... taip ir buvo - leliukas negyvas tik 2d....

Netikėjau nei per kur, juk taip bloga, skauda krūtinę... atėjo dar du gyd., ta pati dgn. - nesivystantis nėštumas... Tą pačią dieną paguldė į ligoninę, sudėjo vaistus(pati susidėjau) ir po 3val. prasidėjo kraujavimas su dideliu šaltrėčiu, t pakilimu.. baisus vakaras buvo. Gyd. sako, kad chromosominė/genetinė klaida, tik džiaukis, kad taip anksti viskas sustojo... Žinau, iš dalies jie teisūs, bet kai nesitiki nieko blogo pirmą vizitą, o tau sako, kad viskas.

Kažkaip labai suku šį kart nei tada... Nors turiu 2vaikus, jie jau mokyklinukai, bet šitas nėštumas mane taip įtikino noru vėl būt mama..
P.S dar laukiu ats. iš to ką pati surinkau.................
sveika, ICE-T
smagu,kad prisijungei... Žinai, kartu šiek tiek lengviau... Taip atrodo nė vieno vaiko neturint, kad turintiems vaikų gal šiek tiek lengviau tą skaumą pakelti, bet juk tai yra vis viena mirtis, netektis... Ir koks skirtumas, ar miršta vaikas vienturtis, ar vienas iš penkių - tai vis viena netektis, tap ir su tais persileidimais... Mamos visus vaikus vienodai myli, kad ir negimusius dar... Užjaučiu tave dar sykį
Lauksim ekspertizės rezultatų kartu su tavim
Papildyta:
QUOTE(wikne @ 2012 09 06, 21:26)
Labai gaila ir liudna, kad tai isgyvena dauguma poru, niekad net nesusimastydavau, kad tiek poru patiria tokius baisius isgyvenimus....
Labai linkiu mums visoms kuo greiciau uzsigydyti sielos zaizdas, pastoti ir sekmingai isnesioti bei pagimdyti sveikus bei be galo lauktus leliukus
Wikne, užuojauta... Ta 19-20 savaitė lyg užkeikta, tikrai daug persileidžiančių tuo metu... Pavojingas metas, kai gamta, matyt, paskutinį kartą pasvarsto, kuriam gimti, kuriam - ne... Bijau siaubingai patirti tokį vėlyvą persileidimą ateityje... Bijau siaubingai visko... Bet žinoma, bandyti reikia: nu nebūna taip, kad moteris nė vieno neišnešiotų, keliskart pastojusi...
Laikykis, Wikne, džiugu, kad turi noro planuoti vėl. Emocijos bus kitos, bet atpildas - motinystės laimė. Žinau, kad visos tai patirsim
Aureka, dėl aspirino mažiau tų draugių klausyk. Žinom visos kuo puikiausiai, kad tai priklauso nuo kraujo konsistencijos: jei tirštokas - aspirinas gerai, jei per skystas - aspirinas blogai. Ir tu tikrai negalėjai pakenkti savo vaikeliui nedidelėmis dozėmis aspirino, ir nebūtum juk jo gėrusi, jei neįtartum per tiršto kraujo. Biesina tokios "draugės", palaikytojos, blyn, kurios dar ir visas kaltes ant persileidusios moters užverčia. Nesi tu kalta dėl persileidimo, nesi.
Wikne, beje, tu irgi niekuo dėta dėl savo nelaimės. Jei net padarei ką nors nesaugaus nėštumo metu - milijonai moterų, lygiai taip pat besielgdamos, kūdikius išnešioja. Tai nuo tavęs nepriklausė... O priklauso nuo mūsų - tik pastangos susilaukti vaikelių ateityje.