Pasiruošimas nėštumui po persileidimo, abrazijos

Sveikos mergaites


ir as jusu likimo drauge, persileidau kai leliukui buvo 19 savaiciu jau tiek kelio buvo nueita, jau tiek buvom isisvajoje, isijaute, rinkom vardus, svajojom apie ipatingas sventes, vasaras, apie tai kaip pasikeis musu gyvenimai, zodziu gyvenom euforijoj...kol viena vakara nuejus i tualeta nubego vandenys tai buvo pati baisiausia naktis mano gyvenime, pilvas subliusko akimirksniu, ligoninej sesele vis kartojo, kad Dievulis taip norejo(o kaip buvo sunku tai girdeti, nors per savo bliovima turbut mazai ka girdejau), visa nakti ne bluosto nesudejau buvo taip siaubinga suprasti, kad ryte leliuko nebebus, taip siaubinga buvo gerti saremius skatinancias tabletes, kai zinojau, kad pati nuzudysiu savo vaikiuka...o po abrazijos jauciausi tokia tuscia ir vienisa...niekada ne nepagalvodavau, kad gali nutikti tokia baisi nelaime..... be galo sunku tai prisiminti bet ir negaliu nustoti apie tai galvoti, atrodo, kad tai tik as kalta, kad pati prazudziau savo leliuka, vis bandau rasti atsakyma ar priezasti kodel man taip nutiko...deja i tai man nieks negali atsakyti, nes tiek as visiskai sveika, tiek mano vaikiukas buvo visiskai sveikas...
MB vis man sako, kad turiu pasistengti kuo maziau apie tai galvoti, kad reikia ziureti i ateiti,pailseti, sustipreti ir vel planuoti leliuka(nors jau dabar jauciuosi tam pasiruosusi, atsirado tik dar didesnis noras glausti prie saves savo vaikiuka )

Lygiai taip pat kaip ir jus negaliu ziureti i nescias moteris ir leliukus, asaros kaupiasi akimirksniu....

Labai gaila ir liudna, kad tai isgyvena dauguma poru, niekad net nesusimastydavau, kad tiek poru patiria tokius baisius isgyvenimus....

Labai linkiu mums visoms kuo greiciau uzsigydyti sielos zaizdas, pastoti ir sekmingai isnesioti bei pagimdyti sveikus bei be galo lauktus leliukus

Labukas wikne,as savo maziuka ir praradau 19 savaite,suprantu tavo skausmas.Planuok kita vaikeli ,aisku niekas ano vaikelio napakeis,bet skausmas aprims ir galesi ziureti i viska sveisiasniom spalvom.As vaikelio netekau sausio pabaigoje,o dabar vel laukiuosi.Kaip visos mergaites bijo pradzios ,nes jom nelaikes atsitike pacioje pradzioja.O as bijau vidurio,bet tikiuosi si kart viskas bus gerai.

wikne, ziauru, mes tikrai nelaukiam nauju prisijungianciu mergaiciu...bet jeigu jau taip tai butinai priimasim, paguosim kai pagalvoju...as tiek verkiau kad praradau 5savaiciu...net bijau pagalvoti ka turi jausti kai toks didelis siaubas, bet gyvenimas nestoja mes nenuleidziam ranku

sveika, ICE-T

smagu,kad prisijungei... Žinai, kartu šiek tiek lengviau... Taip atrodo nė vieno vaiko neturint, kad turintiems vaikų gal šiek tiek lengviau tą skaumą pakelti, bet juk tai yra vis viena mirtis, netektis... Ir koks skirtumas, ar miršta vaikas vienturtis, ar vienas iš penkių - tai vis viena netektis, tap ir su tais persileidimais... Mamos visus vaikus vienodai myli, kad ir negimusius dar... Užjaučiu tave dar sykį

Lauksim ekspertizės rezultatų kartu su tavim

Papildyta:


Wikne, užuojauta... Ta 19-20 savaitė lyg užkeikta, tikrai daug persileidžiančių tuo metu... Pavojingas metas, kai gamta, matyt, paskutinį kartą pasvarsto, kuriam gimti, kuriam - ne... Bijau siaubingai patirti tokį vėlyvą persileidimą ateityje... Bijau siaubingai visko... Bet žinoma, bandyti reikia: nu nebūna taip, kad moteris nė vieno neišnešiotų, keliskart pastojusi...

Laikykis, Wikne, džiugu, kad turi noro planuoti vėl. Emocijos bus kitos, bet atpildas - motinystės laimė. Žinau, kad visos tai patirsim

Aureka, dėl aspirino mažiau tų draugių klausyk. Žinom visos kuo puikiausiai, kad tai priklauso nuo kraujo konsistencijos: jei tirštokas - aspirinas gerai, jei per skystas - aspirinas blogai. Ir tu tikrai negalėjai pakenkti savo vaikeliui nedidelėmis dozėmis aspirino, ir nebūtum juk jo gėrusi, jei neįtartum per tiršto kraujo. Biesina tokios "draugės", palaikytojos, blyn, kurios dar ir visas kaltes ant persileidusios moters užverčia. Nesi tu kalta dėl persileidimo, nesi.

Wikne, beje, tu irgi niekuo dėta dėl savo nelaimės. Jei net padarei ką nors nesaugaus nėštumo metu - milijonai moterų, lygiai taip pat besielgdamos, kūdikius išnešioja. Tai nuo tavęs nepriklausė... O priklauso nuo mūsų - tik pastangos susilaukti vaikelių ateityje.

Sveikos, ką tik skambino dėl rezultato - chromosominis apsigimimas.. tiksliai koks dar tiria. Kaip manot, dar siųst man po to audinius į Vilnių genetikos centrą dėl tikslesnio ištyrimo? lytis ir pan? ... Jaučiu užteks planuot, bijau dabar

...o koks tikslas siųs, juk tai nieko nepakeis, jei turit sveikų vaikučių po tokių išvadų jokių tyrimų darytis nereikia galima kaip atsigausit psichologiškai iškarto planuot naują

Kaip suprantu, tai yra ta pati "gamtos klaida". Jūsų chromosomos geros, tiesiog blogai išsidėstė tavo ir vyro chromosomos, jūsų ląstelėms susijungus. Taip būna. Ir tai tikrai atsitiktinumas Planuokite drąsiai toliau. Aš sakyčiau, tyrimo atsakymas geriausias iš tikėtinų.

Laikykis, mergyt. As irgi neturiu leliuko del chromosomines ligos. jau praejo 8 menesiai, o as nepalaiuju planavusi, nors anksciau abejojua is viso, ar man tikrai reikia trecio leliuko. Dabar - jokiu abejoniu - NORIUUUUUUUUUUUUUU. Tik nesigauna...

Būtent, norisi man labai dar vieno vaiko, kaip niekad... Nusiraminau jau, tikrai, svarbu kad mes su vyru abu sveiki, turi gautis vistiek gerai. Dabar geriu vit. E, folinę rg. ir laukiu kraujavimo pabaigos...
Ačiū, draugės

O po kiek laiko pradejote vel planuoti?
ligoninej sake, kad palaukti reiketu puse metu/metus, mano gine- 3-4 men, bet atrodo, kad laikas sustojes, kaip sunku islaukti ir jauciu, kad neislauksiu kibsim i darba jau si men bet tuo paciu ir baisu, kad gal gimda nesustiprejusi, baisu kad vel taip pat nenutiktu...sveikas protas pykstasi su jausmais....



Taip gyvenimas nesustoja, naktimis dar iki siol bliaunu, vis galvoju apie savo leliuka, bet tuo paciu neprarandu sveiko proto, zinau, kad gyvenimas tesiasi ir mes dar susilauksim vaiku...tiesiog sunku suvokti kai nutinka toks dalykas...

Po savo nelaimes pagalvojau, koki nepakeliama skausma turetu jausti tie teveliai, kurie praranda gimusius vaikiukus turetu plysti sirdis is skausmo....
daugiau maziau visi praradimai, nepaisant to, kiek laiko, yra labai skaudus ir paliekantys zaizdas visam gyvenimui



as jauciu, kad apskritai bijosiu visa nestuma(o ypac eiti i tualeta), nes visad buvau tokia tikra, kad mano nestumai bus sekmingi(o ir buvo labai lengvas nestumas, visi tyrimai idealus, savijauta taip pat), bet pasirodo per gerai galvojau...bet tu teisi, reikia bandyti, kazkuris kartas turi buti sekmingas, juolab kai noras didesnis uz baimes

Ai, žinai, aš irgi pasitikėjimo buvau pilna... Pas daktarus iš viso retas svečias esu. Skrandis bet kokius kankinimus atlaiko, gripas (tfu tfu tfu) kokią kas trečią žiemą teužpuola. Visokių smulkmenų kaip ten gerklės perštėjimas, pūslės uždegimai - būn pas mane, bet atrodžiau sau visumoje sveika... Bijojau tik ilgai nepastoti... Bet štai, pastoju... Ir tik tiek

kaip sunku mums visom ,as pati turiu du vaikucius,nestumai buvo lengvi tyrimai idealus,viskas ok ,pirma mergaite bet deja patyre gimdymo trauma ,antra taip pat mergaite sveikute ,trecio neplanavom bet kazkaip netikekatai pasijtau nescia minciu buvo visokiu ,bet jei D dave reiskia taip turi but ,labai laukem dziaugiames tikejomes berniuko nors svarbiausia kad tik sveikas,tuyrimai idealus kaip ir pries tai buvusiu nestumy ,nesiojimas lengvas.12 sav atsistojau i iskaita viskas ormose buvo ,isvykom i europa,jokio nuovargio jokio streso savijauta suuuper gryzau laimingai besilaukianti moteris ,nuejau i vizizta pasigyriau kad savijauta ideali ,pamatavo pilva sako kazkasneatitinka skubiai i esho o te n sako 15 sav nustojo vystitis ,o as jau 20 sav ,menesi nesiojau leliuka negyva,mylavau glosciau pilvuka ir .t.t.venintelis kas buo keista nejauciau judesiu ,bet buvau isitikunusi butu kas blogai jam butu ir man,bet deja,as is praeitos savaites daug ko netasimenu ,jei ne MB buciau paluusi juodai ,bet jis ramiai pasake bus dar vaiku ,neina i kalbas kas nutiko ....gal ir gerai paluzt laiko nera yra namie dvi mergaites....taip kad gyvenimas tesiasi palykes zaizda srdyje ,gine lipe palaukt kokius 3 menesiukus,bet manau atsiduosim i D valia ,jei lemta bus jei nea tai nea,bet labai tikiuosi labai greit pastot,siandien skambinausi ginei delprasidejusio kraujavimo sake gali but mm jau ,nes nestumas 15 sav pagal medikus nera jau labai didelis ,organzmas jau galejo atisttti ir .t.t biski guodzia....kaip asvisoms linkiu kuo greiciau pastot ...sorry kaD TAIPISIPLECIAU KAZKAIP NORISI ISISLIET APIE TAI BEVEIK NIEKS NEZINO ,TAI NER SU PAKALBET PASIGUOST ...