Sveikutės ir aš jungiuosi pas jus...

Vylabusle mane žino, kartu auginom žirniukus iki tam tikros savaitėles..
o mano tokia istorija: prieš 10metų laukiausi pirmo leliuko(tuo metu man buvo 25m.) ir 10sav. baigėsi viskas nesivystymu, uždėjus daviklį, leliukas jau 2sav. buvo negyvas. Darė abraziją ir po 2ciklų pastojau, viskas ok, turiu sūnelų. Po 3metų vėl pastojau, vėl sūnus. Na, o dabar kaip man 35metai, suplanavom prieš kelis mėn. trečią leliuką, galvojom, gal pavyks mergaitė.. Šį pirmadienį turėjau eit pas ginekologą, man buvo 10sav. ir 3d., neštumo požymiai visi puikūs, net stipriau pykinti pradėjo, nuėjom į echo pažiūrėt ir tos kelios min. gydytojo tylos žiūrint į ekraną man priminė tą patį siaubą prie 10metų su pirma nesėkme... taip ir buvo - leliukas negyvas tik 2d....

Netikėjau nei per kur, juk taip bloga, skauda krūtinę... atėjo dar du gyd., ta pati dgn. - nesivystantis nėštumas... Tą pačią dieną paguldė į ligoninę, sudėjo vaistus(pati susidėjau) ir po 3val. prasidėjo kraujavimas su dideliu šaltrėčiu, t pakilimu.. baisus vakaras buvo. Gyd. sako, kad chromosominė/genetinė klaida, tik džiaukis, kad taip anksti viskas sustojo... Žinau, iš dalies jie teisūs, bet kai nesitiki nieko blogo pirmą vizitą, o tau sako, kad viskas.

Kažkaip labai suku šį kart nei tada... Nors turiu 2vaikus, jie jau mokyklinukai, bet šitas nėštumas mane taip įtikino noru vėl būt mama..
P.S dar laukiu ats. iš to ką pati surinkau.................