mes abu dziaugiames maziuku ir pavydo nera. Juk abu labai brangus.
Tikrai nepavydi mažuliukui duodamo dėmesio. Juk būtų jau nesveika ar ne?

abu buvom devintame danguje, o ten pavydui vietos nėra

Ne,tikrai nera tai,atvirksciai sako kad as jam pavydziu dukrytės meilės

Buvo kartu, palaikė. sunkiausia jam atrodė tai, kad niekuo negalėjo palengvinti skausmą.
Niekada turbut nepamirsiu tos vyro sypsenos kai gime dukryte. Po gimdymo jis vaziavo i degaline kazko nusipirkt (naktis buvo), tai net darbuotoja klause kodel toks laimingas kad akys svyti
Siaip ispudziai geri, vyras dziaugiasi kad dalyvavo nuo-iki, giresi paskui kad kirpo virkstele, kad nebaisu visai buvo. Sako kad tikrai dalyvaus ir antra karta

Siaip ispudziai geri, vyras dziaugiasi kad dalyvavo nuo-iki, giresi paskui kad kirpo virkstele, kad nebaisu visai buvo. Sako kad tikrai dalyvaus ir antra karta

Labai labai palaike
vis ragino kad nepasiduociau, gyre visa laika, rupinosi kad personalas ateitu, kada man reikejo, zodziu as tik uz gimdyma kartu su vyru
tikrai labai sustiprino santykius toks isgyvenimas



mano situacijoj tai budavo jog as pradedu pavydet, nes visas demesys tik vaikiukui,
QUOTE(jancikas @ 2011 06 16, 20:48)
mano situacijoj tai budavo jog as pradedu pavydet, nes visas demesys tik vaikiukui,
Va va, man irgi, nes grizta namo ir i mane net nepaziuri, iskart prie sunelio puola ir geras 20 minuciu tik su juo bendrauja lyg manes net nebutu! Dziaugiuosi, kad tiek su suneliu bendrauja, bet tik grizes galetu ir man demesio skirti
