Mamytes, pries tris metus as irgi varsciau sitos temos duris ir galvojau, kad mano santuokai galas...mano vyras nemyli nei manes nei dukrytes...nesupranta manes, nerodo jokio demesio...
Buvo labai sunku bliaudavau atsimenu be saiko, atrode griuva viskas ka turejau beveik 10 metu.. bet po truputi viskas atsistojo i savo vietas. Nezinau kur cia suo pakastas... ar tai, kad as buvau pavirtus vien mama ir norejau, kad jis tai suprastu ir ivertintu, bet jis tuo metu buvo atstumtas..dabar as tai suprantu...tada atrode, kad jis moliu molis nesugebantis pasirupinti nei vaiku nei manim. As paprasydavau jo tik isvezti vaika i lauka, o daugiau lekiau begau ir viska dariau pati, bet per ta lekima pamirsau, kad as turiu ne tik vaikus, bet ir vyra tuo labiau as pamirsau, kad as esu moteris...ne tik pieno buteliai.
Po truputi viskas pasikeite...gryzo i savas vezes. Po truputi atsirado flirtas...romantika...meilus apsikabinimai
Nesinervuokit ir jus Viskas bus gerai. Juk dazna seima vaiko gimimas ismusa is veziu. Gal ir jusiske ne isimtis...bet viskas susitvarkys, to as jums ir linkiu
kaip mano merginos buvo mazos, ir as galvojau kad tik man vienai viskuo reikia rupintis. Vaikais, namu ruosa, pampersais, buvo be galo sunku, bet kaip merginos paugejo, meile tarp manes ir vyro tapo kitokia. Atsirado apsikabinimai, poziuris kitoks vienas i kita. Su mergaitem daugiau uzsiima. Man lieka laisvesnio laiko. Viskas sustoja i savo vietas.
po vaiko gimimo santykaii pablogejo, o galu gale issiskyrem
visko buna,nes du maziukai tai ne vienas, aisku padeda,myli maziukus,bet labai pavargstam, o tada ir pykciu buna, bet kaip ir visai nieko
Pas mus patys santykiai liko tokie patys, bet šiaip vyras tapo dėmesingesnis, rūpestingesnis...
manau daug lemia ir tai kai vaikiukas buna planuotas ir vyras ir zmona jo labai laukia,pliusas geras jei vyras susidures su mazu vaikuciu auginimu(tarkim priziuredavo jaunesny broliuka ar sesute)tada zino kas yra vaikas,ir zino ko gali tiketis,kad bus ir graziu ir sunkiu dienu maniskis su tuo susidures ir labai nori leliuko,as taip pat,tad po vestuviu greitu metu ji planuosim.zinom kad tai bus kitas zinksnis i gyvenima.gal sakysit kad svetima vaika priziuret yra visiskai kitas dalykas,nemanau kai su vaikiuku budavo leidziamos kiauros paros tad abu zinom kas yra vaikas
tad abu tikimes jog santykiai nuo to nenukentes
tad abu tikimes jog santykiai nuo to nenukentes
Ne visai sutikčiau. Mūsų atveju mažylė nebuvo planuota, tačiau labai jos laukėm abu ir dabar tėtis lydosi nuo mažiukės šypsenos ir burbuliavimų ir tiesa, vyras nebuvo su mažais vaikais susidūręs, draugų vaikų panešiojimai nesiskaito o santykiai lyg ir nepasikeitė, kokie buvo geri, tokie ir liko. manau, kad ateina lialiukai tada, kada ir turi ateit
Nepamenu, kad kada būčiau girdėjusi nors ką nors iš saviškio apie pavydą. Per dantį patraukdavo, kad jis man dabar nerūpi, bet tai būdavo juokais.
nepavydi, laiko uztenka abiems nors mazyliui nemiegant jis prisiglauzia ar apsikabina mane, sunelis tuoj i viduriuka lenda, bet vyras tik sypsosi toki konkurenta turedamas
Musu santykiai siek tiek pasikeite, nes mazai turime laiko sau ir vienas kitam. Auginame dvynukus. Reikia suktis kaip tik imanoma. Pirmi vaikeliai, todel labai stresuojame del ju ligu. Turbut del nezinojimo tenka pasipykti, bet trumpam