
Sveikos, turiu problemele, mano 1,5 m mergina be manes ne zingsnio. Negaliu be jos niekur nueiti, net jei namuose buna vyras. Pries pora dienu tokia isterija paleido kai norejau nueiti po dusu, kad net baisu pasidare, nepadeda nei gudravimai, nei zaislai, niekas. Nors vyras ir stengiasi ja kuom nors uzimti, bet nieko nesigauna, lyg ji nujaustu kad as noriu pabegt
Mamytes, gal turit panasios patirties? Ka tokiu atveju daryt? Pazystama patare pas vaiku psichologa kreiptis, bet as kazkaip abejoju...

Mūsų mažylė panašiu laiku tą patį išdarinėjo. Tada aji buvo 1,6 m. Tuo laiku pradėjo eiti į darželį ir aš tik vėliau supratau, kad čia kažkokia baimė. Gal galvojo, kad tam daržely paliksim, ar ką? Be tgreit praėjo, kai pamatė, kad viskas gerai. Pagalvok gal ir tavo vaikui buvo koks sukrėtimas, kad ir nedidėlis, odėl psichologų - kažkokia nesąmonė. Ar buvai kada pati pas juos. Aš tai savo didįjį vedžiau. Tai pati tokia susinervinus išėjau, kad dabar visom keturiom prieš tokias nesąmones. Mano nuomone patys psichologai turi daugiau problemų negu pacientai. Tai va.
Aš jau buvau pamiršusi kaip galima nueiti į tualetą vienai ar pvz maudytis prie uždarų durų. Aš į tualetą, ji iš paskos, tada jai aiškinu kad tualete norėčiau būti viena ir t.t. Niekada nesistengiau tyliai pabėgti, geriau pasakyti kur eini, tada mažiau baimių. Dabar jai tuoj 2 metai, dar ateina kartais patikrinti ką veikiu duše, bet paprašau uždaryti duris ir ji uždaro kartais iš vidaus kartais iš lauko.
Manoji panašiai elgiasi, gal ne taip labai prilipusi, bet... Aš nekreipiu dėmesio, ateis laikas, kai jai manęs nebereikės. O tada tai bus liūdna.
Skaitau, ir atrodo, kad apie mus rasoma
Mano dukrytei 1 m 8 men. Ji taip prie manes prisirisusi, kad tikrai niekur negaliu iseiti be jos
net i WC. Ateina ir tempia uz rankos, EINAM ir viskas
Arba plaunu indus, ji ateina, kojas apsikabina ir stovi.. Tetis ir jo sposai siuo atveju negelbsti
Ir apskritai mamyciuke nereali. tetis, kad ir kaip stengtusi vaikui prisigerinti, maze vistiek su manim nori zaisti, su manim miegot, su manim sokti, as su teciu apsikabinti negaliu, iskart i tarpa isispraudzia maze.. lasbai labai prie manes prisirisusi. Is vienos puses tai labai smagu
, bet buna, kad tai pradeda varginti
Gal tas prisirisimas del to, kad beveik iki pusantru metu savo pienu maitinau?
labai tikiuosi, kad sis laikotarpis praeis

Mano dukrytei 1 m 8 men. Ji taip prie manes prisirisusi, kad tikrai niekur negaliu iseiti be jos







As planuoju saviske po pora savaiciu i lopseli leisti, tai kaip tada ten bus? Juk ji turbut bijos buti viena, be mamos tarp svetimu

QUOTE(daivoska @ 2006 08 15, 16:54)
As planuoju saviske po pora savaiciu i lopseli leisti, tai kaip tada ten bus? Juk ji turbut bijos buti viena, be mamos tarp svetimu 

Aišku, kad bijos, bet tai nereiškia , kad ištisai verks. Mūsiškė pirmas tris dienas ėjo su džiaugsmu - nauja vieta, daug vaikų, daug žaislų. Kai pirmas dienas neverkia dažniausiai vaikai verkia po to ir mūsiškei panašiai būdavo. Tik ji neverkdavo , o bėgdavo koridorium atgal. Tik reikia greit nurenkti ir į grupę. Kuo ilgiau šnekinsi, tuo bus blogiau. Bent mums pasitvirtinto. Nurengi ir į grupę, tada truputį surėkia, bet tik durys užsidaro, ramu.
Nors atrodė, kad viskas gerai praėjo, pasekmių vis tik buvo. Pradėjo manęs nebepaleisti, net į wc, bet ir tas greit praėjo.
Nebijok, viskas bus gerai. Baisiausia yra mums.

Mes turim lygiai tą pačią problemą, tik mums jau 4 metai. Prasidėjo visą tai kai gimė broliukas ir dar iki dabar tesiasi.
Tikimės, kad išaugs, nes atstumti tokiam amžiui nelabai norisi...

As manau, tai isaugama
Mano mergytei 1.4metukai. Ji ir manes nelabai nori paleisti, bet as kazkaip pabegu i WC
Bet visada maudausi su ja kartu
Sugalvojau jai zaidima. Kai bunu viena WC, ir atbega dukryte, ji dar nemoka atsidaryti duru. Pradzioje, ji pradedavo kriokti
o dabar ismokinau ja BAR BAR i duris daryti. o as jai tuo paciu atsakau. Bent man tai padeda



Sugalvojau jai zaidima. Kai bunu viena WC, ir atbega dukryte, ji dar nemoka atsidaryti duru. Pradzioje, ji pradedavo kriokti


mano vaikynas irgi megino taip elgtis, t.y. mamos neisleisti is akiu, bet kartais meginu nekreip demesio i jo isterija, jei reikia isenu is kambario ir palieku ji viena (su sesem).... ir tai padejo, pasibaige zliumbimas

QUOTE(daivoska @ 2006 08 15, 16:54)
As planuoju saviske po pora savaiciu i lopseli leisti, tai kaip tada ten bus? Juk ji turbut bijos buti viena, be mamos tarp svetimu 

Tikiu kad viskas bus


Manau kad kai vaikas jaučiasi saugus ir žino kad mama nedings neaišku kur viskas būna

Sveikos, mamytes, noriu ir as pasidalinti savo patirtim:mes irgi turejom tokia beda, bet neziurejom i tai kaip i beda ir viskas susitvarke - jei reikia einam kartu, ar po kiek laiko ateidavo patikrinti, galiausiai ismoko belstis ir pan.Darbar viskas tvarkoj, tiesiog isaugs ir viskas.
Mums dveji ir i darza-lopsi jau einam arba pratinames 3sav.Ir kolkas viskas ok
Manau, svarbu, kaip vaika nuteiksi, susitarsi ir pan.As pvz., iseinu nemaciom, nes jei reiktu atsisveikinti butu klanas asaru ir galiausiai kulniuotume kartu namo..
Be to neskubam ir su migdymais,pamaniau, kad geriau ilgiau pratinsimes, bet taikiai ir savanoriskai (namie kai reikia miegot, tai atbega ozeliai, o darze jei tik uztrunku - randu lovoj pati atsigulusi ir su zaislu rankoje visa issisiepusi, tai net saldainiais monijames, nes zinau, kad tikrai nemiegos ir dar kitiems trukdis.....
Mums dveji ir i darza-lopsi jau einam arba pratinames 3sav.Ir kolkas viskas ok

