Traliabum - zinok, net neklausiau, kur drauge knyga pirko, nes ji nenauja...
Mes irgi turim tokia problemyte. Net i tualeta negaliu viena nueiti, nes stovi uz duru ir verkia. tai sugalvojau zaidima. Budama tulike as ji vis kalbinu, darau tuk-tuk, pakisu po durim laikrasti, kad jis pasklaidytu 
Vat taip ir zaidziam
O siaip nuo metuku mano vaikinas labai pasikeite. Vienas nebemiega lovyteje. Turiu buti as salia. Ir butinai uzmiega tik prie manes prisiglaudes. Anksciau mamos nelabai pasigesdavo, buvo gerai su tais kas su juo zaidzia. Dabar as turiu salia buti.
Vis tikiuosi, kad jis isauks is sito mamytuko.
Vat taip ir zaidziam O siaip nuo metuku mano vaikinas labai pasikeite. Vienas nebemiega lovyteje. Turiu buti as salia. Ir butinai uzmiega tik prie manes prisiglaudes. Anksciau mamos nelabai pasigesdavo, buvo gerai su tais kas su juo zaidzia. Dabar as turiu salia buti.
Vis tikiuosi, kad jis isauks is sito mamytuko.
vat ir manoji suaugus su manim 
ir tik retas atvejas kai ji eina pas tetuka ar senelius.ir bijau pagalvot kaip teks leist i lopseli tokia maminuke
ir tik retas atvejas kai ji eina pas tetuka ar senelius.ir bijau pagalvot kaip teks leist i lopseli tokia maminuke
Turbūt jau aišku,apie ką aš...Maniškis greit bus 2 -jų,bet kuo toliau,tuo labiau ,,limpa " prie manęs.Be mamos - nė žingsnio.Svetimų prisileist nenori.Jei palieku su tėčiu - būna,bet anot tėčio,labai liūdnas vaikšto po namus ieškodamas mamos ir žiūrinėja pro langą.Ir vis kartoja ,,mama. Ku tu?" (tipo,mama kur tu?). Po ilgesnio išsiskyrimo prieš miegą vis atsimerkia ir tikrina,ar esu šalia.Noriu nuo 2,5 m. leisti į lopšelį,bet neįsivaizduoju,kaip jis ten jausis be mamos.
Pasidalinkit patirtim,kieno vaikai ,,mamų prielipos".
Pasidalinkit patirtim,kieno vaikai ,,mamų prielipos".
Mano vaikas mamyciukas. Taip pat visada prilipes prie manes ir nakti visada tikrina miegodamas ar as dar salia ir niekur neisejau. Todel labai sunku pripratinti prie miegojimo kitam kambary.
Nuo rugsejo pradzios pradejo eiti i darzeli, tikrai yra gerai, nes ten yra kitu vaiku ir jis nesijaucia vienisas. Tik va isiskyrimas yra sunkus. Bet kai tetis nuveda, tai jokiu asaru nebuna. Dabar pradesiu dirbti, tai nezinau kaip bus, nes kai pirma diena buvau darbe, tai skambutis i namus vos ne iki asaru davede. Mano zuikis man sako telefonu vos neverkdamas: " Mamyte taves nera mano ( cia tipo namie)" Tai buvo labai sunku. Bet siaip manau jam bus i nauda, nes su manim bebudamas visai pasidare jautruolis. Dabar daugiau laiko praleis su teciu ir manau tas bus tikrai i nauda 
Nuo rugsejo pradzios pradejo eiti i darzeli, tikrai yra gerai, nes ten yra kitu vaiku ir jis nesijaucia vienisas. Tik va isiskyrimas yra sunkus. Bet kai tetis nuveda, tai jokiu asaru nebuna. Dabar pradesiu dirbti, tai nezinau kaip bus, nes kai pirma diena buvau darbe, tai skambutis i namus vos ne iki asaru davede. Mano zuikis man sako telefonu vos neverkdamas: " Mamyte taves nera mano
( cia tipo namie)" Tai buvo labai sunku. Bet siaip manau jam bus i nauda, nes su manim bebudamas visai pasidare jautruolis. Dabar daugiau laiko praleis su teciu ir manau tas bus tikrai i nauda
Ir maniskis didelis mamyciukas! Sunkus kiekvienas issiskyrimas... ir migdyt tik as turiu, ir aprengt, ir t.t. 
Bandem pratintis prie lopselio nuo rugsejo vidurio, bet per visa si laika tik 2 savaites ten buvo, nes ligos uzpuole . Pasilikdavo su didziausiu riksmu, taciau tik nuejes i grupe tuoj nurimdavo ir be jokiu asaru sulaukdavo manes. Aukletojos gyre, kad jokiu problemu! Taciau pastebejau, kad po bandymu eit i darzeli dar labiau mane "saugoja", net su teciu nelabai nori pasilikt. O jeigu uzsimenu, kad vel tuoj keliausim i darzeli pas vaikus, tai visa gerkle rekia neeeeeee! 
Nuo kitos savaites ateidines aukle bent pora pusdieniu per savaite, bet itariu, kad neliks jis su ja savo noru, zodziu, be asaru tikrai neapsiseisim. Nuo sausio turiu grizt i darba, tai net neisivaizduoju kaip viskas bus!
Bandem pratintis prie lopselio nuo rugsejo vidurio, bet per visa si laika tik 2 savaites ten buvo, nes ligos uzpuole . Pasilikdavo su didziausiu riksmu, taciau tik nuejes i grupe tuoj nurimdavo ir be jokiu asaru sulaukdavo manes. Aukletojos gyre, kad jokiu problemu! Taciau pastebejau, kad po bandymu eit i darzeli dar labiau mane "saugoja", net su teciu nelabai nori pasilikt. O jeigu uzsimenu, kad vel tuoj keliausim i darzeli pas vaikus, tai visa gerkle rekia neeeeeee! Nuo kitos savaites ateidines aukle bent pora pusdieniu per savaite, bet itariu, kad neliks jis su ja savo noru, zodziu, be asaru tikrai neapsiseisim. Nuo sausio turiu grizt i darba, tai net neisivaizduoju kaip viskas bus!
manoji irgi maminuke!!! nuo manes ne per zingsneli..kartais gali su tete pasiliksti,bet kartais pakelia tokias isterikas,kai neranda mamos salia...nezinau,kaip ja galima bus kam nors palikti,i darzeli duot...kai pradejo vaiksciot-galvojau,kad savarankiskesne bus...o dabar isvis net vel nuo ranku nebenulipa...ir ka cia begalvot??? gal skauda ka vaikui? na dantys smarkiai dygsta-jau 16 islinde...kartais pilvuka paskauda...nezinau ir ka begalvot???
uzmiega irgi tik mama apsikabinus!!!
uzmiega irgi tik mama apsikabinus!!!
Visiems savo klientams sakau - tik dziaukites, kad maminukas. Kuo labiau maminukas, tuo daugiau is mamos istraukia, kuo daugiau istraukia, tuo geriau mokysis veliau. Kuriam dazniau knygu virselius spintoj aptarsit, shunis pro langa parodysit - kuris ramiai sau zaidzia, ar kuris demesio reikalauja? 
Mano pirmaja net giminieciai "rankinuku" vadino 
Antraja prie knyguciu buvo sunkiau pratinti, nes labiau savarankiska 
Jei kalbama apie ta jautrumo perioda, kada ima bijoti kitu zmoniu ir mama "gaudyti", tai jis vaikams atsiranda skirtingai - mazdaug 7-10 menesiu. Tesiasi dazniausiai apie menesi-du.
Tiesa, knyga "Kaip is tikruju myleti savo vaika" Ross Campbell, isleista Kaune, Sidabrinio trimito spaustuveje, 1999. Gal truputi per daug bestselerio stiliaus, bet kaip turbut kiekvienas bestseleris pasiulo neblogu minciu.
Mano pirmaja net giminieciai "rankinuku" vadino Antraja prie knyguciu buvo sunkiau pratinti, nes labiau savarankiska Jei kalbama apie ta jautrumo perioda, kada ima bijoti kitu zmoniu ir mama "gaudyti", tai jis vaikams atsiranda skirtingai - mazdaug 7-10 menesiu. Tesiasi dazniausiai apie menesi-du.
Tiesa, knyga "Kaip is tikruju myleti savo vaika" Ross Campbell, isleista Kaune, Sidabrinio trimito spaustuveje, 1999. Gal truputi per daug bestselerio stiliaus, bet kaip turbut kiekvienas bestseleris pasiulo neblogu minciu.
| QUOTE (Ir Guste @ 2004 11 10, 14:03) |
| Jei kalbama apie ta jautrumo perioda, kada ima bijoti kitu zmoniu ir mama "gaudyti", tai jis vaikams atsiranda skirtingai - mazdaug 7-10 menesiu. Tesiasi dazniausiai apie menesi-du. |
na, as kaip tik "Tavo vaike" skaiciau vaiku psichiatres minti, jog jautrumas prasideda tada, kai vaikas ismoksta zengti pats, taigi, vieniems nuo 9men. kitiems nuo 13men. ir tesias mazdaug iki 1,5m.
kadangi su vaiksciojimu atsiranda atsiskyrimo baime.
taigi, laikotarpis kur kas ilgesnis.
taip pat girdejau, jog yra toks vadinamas 20men. sindromas ar kzk.pan-kai vaikas i savo erdve nenori prisilesit kitu svetimu, verkia ypac kai ima jo zaislus. taigi, irgi tenka susiimti.
ech, ir kada gyvenime nera tu sunkiu laikotarpiu auginant-bet vis tiek mes sau ir jiems kartojam, kokie tie musu vaikai nepakar....
| QUOTE (zuzu @ 2004 11 11, 15:19) |
| [/QUOTE] ech, ir kada gyvenime nera tu sunkiu laikotarpiu auginant-bet vis tiek mes sau ir jiems kartojam, kokie tie musu vaikai nepakar.... |
Tai jau taip su tais periodais... O teoriju apie jautrumo periodus irgi - dieve dieve Is mano praktikos, svetima zmogu sunkiausiai priima kazkur 9-11 menesiuku leliai, bet tai ne taisykle.
mano mazajam berniukui jau virs dvieju metuku ir jisai nei per zingsni nuo manes, kur as ten ir jisai. vienu zodziu, baisus mamyciukas.
Maniškiui dar tik 10mėn, bet jis tikras mamyčiukas kažkur nuo 4mėn. Tik tėtis ant rankų gali paimti, net kai seneliai bando paimti anūkėlį, tokios sirenos apsigirsta, kad vaikas tuoj pat mano rankose atsiduria 
Gal taip yra todėl, kad nuo pat gimimo tik mes, tėveliai rūpinamės savo atžalėle, palikti neturim kam ir kur Blogai, kad pailsėti negalim, bet kita vertus, reikia dežiaugtis, kad mažiui taip reikia mamytės, užaugs ir nebereikės 
Gal taip yra todėl, kad nuo pat gimimo tik mes, tėveliai rūpinamės savo atžalėle, palikti neturim kam ir kur Blogai, kad pailsėti negalim, bet kita vertus, reikia dežiaugtis, kad mažiui taip reikia mamytės, užaugs ir nebereikės
