Na va, pasiskaičiau, kaip daugelis jūsų apie leliukus svajoja, tai nusprendžiau pasidalint patirtim.
Mūsų mažutis buvo kaip ir netyčiukas. Bet lauktas

Pirma, ką nusprendžiau, sužinojus tokią naujieną, pasidaryt TTH ir man net plaukai pasišiaušė, kai sužinojau, jog pas mane jis 9

Tada mygom tą pačią dieną nuėjau pas Kazanavičių (jau kaina ir niekas kitas svarbu nebuvo), studijavau tada Kaune. Visa išbąlus, vos ne drebėdama sėdėjau, buvo labai baisu. Nes prieš tai lankyta gydytoja prigąsdino, kad jei harmonai netvarkingi, galimas apsigimimas

Tai jis labai švelniai man viską išaiškino, paskyrė dozę ir liepė nesijaudint, vaikutis bus sveikas, kad moterys ir apskritai be skydliaukės pagimdo sveikus kleckučius. Aš tada buvau tokia dėkinga, kad net apsiverkt norėjos

ir iš tiesų, visas nėštumas buvo normalus, derinau dozę, pagimdžiau labai lengvai ir Matutis auga sveikas
Tiesa, Kazanavičius man padidino dozę nuo 100 iki 200 tiroksino. Tai čia, Vilniuje, gydytoja Rūkienė labai nusistebėjo, kad tokią didelę paskyrė ir padarė išvadą, kad Kazanavičius geras teorijoj bet ne praktikoj
o liūdnesnė naujiena, kad skydliaukės ligos - visam gyvenimui

bent jau lėtinės. Aišku, telieka susitaikyt su hormonų dozėm ir gyvent tokį patį gyvenimą kaip kiti, tik labiau mylėti save
Mes vis planuojame vis laukiame kada ta skydliauke susitvarkys o tada tikiuosi kad ji taip greitai neatsinaujins. Beje esi labai teisi sakydama, kad reikia save tik labaiu myleti
As vis bandau tai daryti, bet ziuriu kad ne visada taip gaunasi, o dar ir nuo aplinkiniu labai priklauso...
Beje o kaip gi karscius visos pernesat? Man tai lyg tais nera taip baisu, bet tik kartais jauciu kad nuo karscio visai jegu neturiu net maziausiam pajudejimui, bet manau tai normalu kai taip karsta...?