Man mb sako, išmoksiu važiuoti Niujorke, galėsiu važinėti drąsiai bet kur. Nu rimtai čia srautai dideli mašinų ir visos lekia bamperis į bamperį atstumais. Man dar baisoka važiuoti arčiau priekyje mašinos, kai greitis didelis, bet šiandien irgi peržengiau šitą barjerą. Tik padidink tarpą, iškart sulenda n mašinų. Šiandien taip ir užlindo sunkvežimis su gelžgaliais kažkokiais kyšančiais. teko lenkti jį, nelauksiu gi kol kuolas koks nukris į mane

Mūsų mamos negali važiuojant su mumis sėdėti priekyje. Joms nelaiko nervai, baisu dėl greičio ir srauto. Sako LT nieko panašaus nėra. Net brolis mano irgi komentavo, kad "nu i nafik" mūsų trafikus. Sakė tėtis mūsų čia nepavažiuotų niekaip ...
Ir ištikro įsitikinau Vilniuje, kad nieko panašaus nėra. Jei iššoksta keli išsišokėliai, tiek to ir greičio. O čia visi varo greit. Net kai mokiausi vairaimo, instruktorius mane išvežė į bulvarą. Jame leistinas greits 72 km. Studentui vairuotojui galima važiuoti tik 48 km greičiu. Žinoma srautas važiuoja 80. Aš kaip pavyzdinga studentė velkuosi 48. Buvo greit paaiškinta, kad šitaip elgtis negalima, kad vilkdamasi sukeliu avarines situacijas, privalau važiuoti vienodai su srautu. Nu ir spaudžiau kaip visi ...
Bet esmė šito pasivažinėjimo, kodėl taip džiaugiuosi .. Kad supratau kaip persirikiuoti. Prieš tai persirikiavimas buvo baisiausias dalykas, o šiandien "daėjo".