QUOTE(alfija @ 2012 09 08, 10:31)
nepaguosiu. Kartais būna tokių visiškai ne darželinių vaikų. Vat nepatinka, negali ir viskas. Kad susirgo taip greitai - rodo labai labai sunkią adaptaciją.
bet, Arna, jis ir ne panašus į darželio vaiką- jis labai švelnus, minkštas, lyriškas vaikas. Šiuo periodu jis panašus į tokį, kuriam kolektyvizmas tai papjūtis. Jis gerąja prasme toks mamytės vaikas. Tavo vietoj man irgi būtų labai sunku jį taip palikti, jis labai nuoširdus vaikas, ir tokių vaikų ašaros, jos trigubai skaudesnės.
Žinau, kad jis mamyčiukas
ir su viskuo sutinku. Bet rūpi jam vaikai, norisi bendros veiklos. Tai ir bandom, o ir man laikas grįžt į darbą. Žiūrėsim, kas iš to išeis. Jei bus labai sunku, dar kiek auginsiu namie. Beje, sergam abu.
Šiandien žiūrėjom nuotraukas, kur nusipaveikslavom išvykdami su VN auklėtoja ir vaikučiais o vėliau su manim. Tai kalbėjau, kad va pabuvai ir ten su vaikučiais, bet aš atėjau ir išsivedžiau ir dabar kasdien vesiuos namo. Nežinau, kiek jis ką prisimena, kaip viską supranta, bet ta dalis, kad vesiuos namo jam labai patiko.
QUOTE(alfija @ 2012 09 10, 19:45)
kaip toms močiutėms po instituto- Paryžius. Žodžiu galų gale viską supratom, kad vaikui buvo paralyžius, kaip močiutėms po insulto. O mokytojos ir iš tiesų galvojo, kad jis Paryžiui buvo. Maža kur žmonės per atostogas keliauja.
Diagnozė Paryžius - tikrai neeilinė
Matyt piešt labai tingėjo