QUOTE(Germinė @ 2012 09 27, 12:19)
Aš visa liūdna liūdna.Verkia mano širdis ir pasaulis atrodo neteisingas.Pasijutau maža ir nuskriausta...Nuėjau pas Žirniuką į mokyklą-užsiregistruoti pas psichologę,nes mokytojai vaikas trukdo vesti pamokas,verkai,rėkia ir svaido daiktus.Likus kelioms minutėms iki skambučio laukiau prie klasės durų ir ką išgirdau?Savo skausmingai raudantį berniuką ir medinį mokytojos balsą.Vaikas užtinęs,krūpčioja,petukai įsitempę,rankytės dreba...Ką pasakyti mokytojai,kuri nesusitvarko su pirmoku?Ypač tokiai,kuriai papasakota visa skausminga vaiko istorija ir asmeniškai paprašyta supratimo?
Tu matei, ar girdėjai? Ir ar girdėjai jau tik ašaras? O kas buvo prieš tai? Mokykla yra mokykla, ne darželis. Reikalavimų mokytojai tokių, kaip darželio auklėtojai neiškelsi. Skaudi ta patirtis, bet atėjo mokyklos metas- ir visas patirtis reik palikti arba namie, arba namie. Viskas. Mokykla tai ta vieta, kad ir labai nepatinkanti, bet augti reikia didyn. Kad ir koks esi unikalus, ten daug unikalių- ir jis yra vienas iš daugelio. Mokykla, skirtingai nuo darželio, nebėra šeimos pakaitalas. Mokykla yra visuomeninė institucija, ir ten vaikai mokosi prisitaikyti visuomenėje. Ten ir iš tiesų pedagogui nėra svarbi nei buvus patirtis, nei ji gali būti svarbi.
Visa tai labai gerai sužinojau ir išmokau per praeitus mokslo metus. Ir tu niekur nesidėsi- suprasi. Vat mokykloje tam ir yra psichologo etatas, kad ne mokytoja turi spręsti, na ne vien mokytoja turi spręsti psichologines ir kitokias problemas.
Žodžiu- ko nematei ir nežinai, fantazijai įsiplieksti neleisk. Ypačiai žinant, kad tau tas vaikas jau iš karto su tokiu nusiteikimu nuėjo- gerą pusmetį pati rašiai , kad vaje vaje- ten jį nuskriaus, vaje vaje kas bus. - tiesiog matai tai ką nori matyti.