Globėjai plepa

Svarsciau visaip, pabijojau, nesugalvojau kaip protingai pasielgti. Nenoriu padaryti meskos paslaugos dukrai, nenoriu, kad taptu "tos durnes" vaiku. Zinau kad issisukines, atsakys mandrai ir liksiu kvailes vietoj. Zodziu, esu baile.

na, mes kadangi auginam lyderę , tuoj turėsim prisiimti atsakomybę už psichologinę atmosferą klasėje. Jei rimtai, tai mokom vaiką laimėti sąžiningai, visada paguosti liūdintį, būti atidžia aplinkai, ne vien sau ir savo norams. suvokti, kas yra draugystė, kaip atsirinkti draugus. Kartais tai taip neparanku...
O visus žaislų keitumusis, dovanojimus, skolinimusis užrišom, kai suvokėm, kad turbūt septyniasdešimt procentų tėvų nemoko savo vaikų gerbti nei kitų nei savo nuosavybės. Kai daigtai, skolinti dienai vos ne vos atkeliauja po mėnesio arba išvis neatkeliauja, kai kiti tėvai išvis nemato, nežino ir jiems nerūpi, ką vaikas parsineša, ką ir iš kur turi. Nes tai tie tėvai, kuriems patiems vaikystėje nebuvo skiepytos pagrindinės supratimo apie gyvenimą normos, kurie rūkė ar gėrė nuo dvylikos- trylikos. Ir jie kaip patys sako- "užaugom normalūs ir sveiki, ir mūsų vaikai taip pat užaugs". Praėję gatvės ir draugų mokyklą, "užsigrūdinę ir kieti".
Va čia ir dilema, o ką mums daryti? kurie nelipam per galvas, nesikeikiam? ir vaikus taip auklėjam? mūsų jau mažuma, mes atgyvena ir tokie neparankūs esamoje visuomenėje.
Papildyta:

O jei neapginsi,liksi "ta durne",kuriai galima lipti ant galvos. Klausimas- kokia durne būti geriau? Tau ir tavo vaikui.

mano Duksis yra iš tų lyderių, bet ne tų kur lipam per galvas, o iš tų kur buria apie save kolektyvą.
Skolintis pas mus galima iš tų, kuriuos aš pažįstu, ir skolinti irgi tiems, na tiems kuriems jų vaikai yra įdomūs. Kai kuo galima net apsikeisti. Paskui atsikeičia. O su kitais tai yra taip- atėjo į svečius- pažaidėt, ir viskas. Žaislai į lentyną. Ryt ateis ir vėl pažaisit. Bet taip su Duksiu, su Žiogu kiek kitaip. Po paskutinių pasikeitimų jam ilgam nustatyta niekonepirkimodieta, odabar ir šiaip pinigų be Kalėdų senelio niekam ir nebus.

Bandysiu rytoj nors pakalbeti su viena is aukletoju.

Is visko, ka skaitinejau, labiausiai istrigo pastarieji alfijos vaikinuko nuotykiai. Stiprybes ir kuos "svelnesnio" pinigines tustejimo

Julem, tegul galvoja, ką tik nori. Jūsų vietoj duočiau suprast, kad galiu nueit ir pas vedėją, jei paprasto pokalbio nepakaks. Ir vaiką atidžiai stebėčiau, paklausčiau ar jo nebegėdina, nesityčioja.
Aš visai nieko prieš pabūt durne, jei kitaip nesupranta. Durnių, žinok, kartais bijo

Stebiu ir zinau, kad viskas gerai kol vel nenutiks beda.

tai gali būti vidinės agresijos išraiška, tiesiog nevalingas dalykas. Gali būti , tikrai nebūtinai taip, tikrai gali būti iš baimės prieš auklėtojas. Ir pirmu ir antru atveju- jų elegesys labai neprofesionalus, žiauriai atsilikęs. Kalbėtis su vedėja reikia, bet gal pirmiau su specialistais ( psichotarepautu, psichologu), nes tai gali būti rimta ir ilgam.
Papildyta:

Kadangi apie tai kad jis pirmiausia turėtų jaustis blogai dėl Tavęs pačios, kad Tave nuvylė-kalbėti anksti, belieka ir toliau nustatyti aiškias taisykles, ribas, normas ir jų laikytis. Turėtų padėti. Iki Kalėdų laiko yra.

Ačiū. Man pačiai tie nuotykiai įstrigo. atrodo radom kompromisą, mes susimokam, o su kitais jis bylinėsis. suprantama, iš kitų vilties kaip nors ką nors gauti- maža.

Pernai pas psichologe buvom, sake, kad tikrai nera ko nerimauti, tiesiog siek tiek veluoja raida kai kur. Tai nutinka dabar jau tikrai retai. Siais mokslo metais (na per menesi), viena karta.


Protingas sprendimas, daug nervu sutaupysit ir nemaloniu proceduru isvengsite.

Sveikos

Del to darzelio, tai manau nebutinai tai turejo buti kazkoks protestas ar bedute, galejo buti ir taip kad pavalgius, visus vare miegot, kas spejo nueiti i toleta, kas nespejo, gal kiti buvo uzeme, o mergaite norejo kaku, bet kad jau nebebuvo kada, nes turbut vare miegot. O paskui jau nutikus taip, aisku bijojo pasisakyti. mano mazei irgi 4m, kai pradejo lankyti darzeli, irgi buvo kad nebenorejo eiti, del tualeto reikalu. tada as nunesiau puoda ir pasakiau kad ji darys cia. ir ji ten dare, tol kol pati nusprende kad nebenori daryti i puoda, onori ant klozeto. As karta padejau aukletojai aprengti, isvesti vaikus i lauka.maciau kaip vyksta veiksmas tualete. stovi visi sustoje ir laukia, o aukletoja konvejeriu viena nukelia, kita sodina, vienas iki galo nepadares buvo nukeltas, nes gi ir kiti nori, kitam kelnes uzmove, tiksliau uztempe, o kelnaites liko neuzmautos, nu zodziu..... tada supratau kodel mano panele nebenori eit i tualeta. dar buvo atvejis, kad atejus parsivesti, radau vienas kelnaites slapias spinteleje. Ji niekad nedaro nei i kelnes, nei i lova. man pasake seimininkute, kad parsivede ja is lauko slapia. pakraipiau galva ir tiek. paskui namuose pavyko issiaiskinti, kad einant i lauka, kai juos visus ten sodina ant tualeto, ji bedarydama i klozeta, apsidare, nes negerai atsisedo, neprazerge kojyciu. ir aisku niekam nieko nesake, ir isejo i lauka slapia, ir grizusi butu nesakiusi, bet aukletoja pastebejo. Bet mums pavyko susitarti su maze, dar su seimininkute pakalbejau, kad jai padetu su siuo reikalu. ir viskas lyg gerai. o grupeje yra mergaite, kuriai daznai tos bedutes tokios nutinka, ir i lova ir i kelnes, bet mano mazoji pasakoja"aukletoja niekada nepyksta kai vaikai prisisisioja, sako, taip atsitinka, nieko cia tokio" ir kai brolis prisisioja kartais tai ji irgi sako "mama cia nieko tokio, taip atsitinka vaikams"

Kaip tik dėl panašių bėdelių (ne vien dėl jų) ir neleidom ilgai į daržiuką. Labai gerai buvo ir tai, kad grupė amžiumi mišri. Nieko nestebindavo "avarijos".
Su auklėtojom aiškindavomės ir aiškinamės viską nuo pat pradžių draugiškai. Nesusipratimų nebuvo. Šįmet mano mažiukui sunkiau, nes dauguma grupėje - trimečiai mažyliai. Nieko, rūpestingesnis tampa, gali paglobot silpnesnį. Net su šuneliu mažiaus santykis pasikeitė.

Vakar žiauri mama nedavė dičkiukui 20 cnt. O taip pačiai buvo sunku neduoti. Išpustė savo savaitės rankpinigius ir po pietų užsimanė papildomos bandelės. Sutarta, kad bandelės, saldainiai irkt. priklauso malonumų kategorijai ir perkami už rankpinigius. Trūko 20 cnt...lengviau būtų buvę juos duoti, bet kaip kitaip išmoks planuoti...

dėl keitimosi ir dalybų. Jų daiktai - tai jų daiktai. Yara tik susitarimas, kad keičiantis ar dovanojant privalo man pasakyti (pinigus kol kas uždirba tėvai). Pasitariam, dažniausiai patys priima man tinkantį sprendimą. Jei ne pasekmes išgyvena patys. Tas pats su dovanomis iš kitų. Pirko draugų tėveliai. Priimti dovaną galima tik tada, jei jie žino ir pritaria. Pastebiu, kad daugeliui tėvų iš viso nerūpi, ką jų vaikai nešasi į mokyklą (dar darželyje kažkiek mato, o ir tėvai daugiau susitinka rūbinėse - gera proga aptarti nuostatas).

Sunute, tu aišku žvėris kaip reta, kur jau ten, net planuoti ir skaičiuoti mokai . Aš žvėris didesnė ketvirtadieniais, kadangi nuo pietų visiškai laisva- Žiogą migdau pietų miego. Jis, žinoma, bliauna kad nenori. Paguldytas po dešimties minučių knarkia, ir taip dvi arba dvi su puse valandos išmiega. Pailsi. Ir visiems lengviau- mokykloj, mums ir jam pačiam su savim.
duksiui spalio 3d. varžybos. Naujokams. Pas juos baisus entuziazmas varžytis, tai treneris jiems padarys, ir prizas bus diplomas- kuo jie labai džiaugiasi. Na bent maniškis. Varžytis patirtį turi, ne ant tatamio, bet vis tiek.