Praradau savo gyvenimo žmogų

Ai, zmones kartoja klaidas.
Zinai, kiek reikia su savimi dirbti, kad is pesimisto taptum optimistu? VISA GYVENIMA

O is optimisto pesimistu - vienas zingsnis.

Izvalga pesimistui, tapusiam optimistu.

Vat todel ir reikia diedus keisti, kaip kojines, o ne raudoti atsiklaupus, kai jie palieka. Ne tas, tai kitas. Ot problemas moteros atranda.

tu tai tikrai optimiste saunuole, burbanti tu musu princese

as visiems savo vyrams sakiau: nebusi tu, bus kitas-dar geresnis. Jie tuo tikejo ir stengesi buti paciais geriausiais

Ne vyruose gyvenimo prasme...nors ir mylim vyrus be galo, be krasto. Grazus vyras - atgaiva moters akims.

I grazu nereikia ziureti, ji reikia jausti

Sakai, reikia jamti nepaklausus net vardo?

reikia imti kol nepraejo noras, a vdrug vardas negrazus

o cia jusu funkcija - kam ji reikalinga? jus ka, budelis, zandaras, pasamdytas velnio/angelo tarnas? jum uzmoka uz tai? norit pasijust matrona ir dar reikalinga?
prase jusu kas nors pesioti ka nors?
neitinka autores stilius, von is temos
susikurk savo tema ir rasyk "tikros meiles" stiliumi.
atsirado mat senbuve, pamokint nori kaip jausmus destyti.
man vienokios knygos patinka, jums kitokios. kaip ir filmai. kaip ir maistas.
kaip ir rasymo/reiskimao budas. kas neaisku?

Tu ir seimoje tokia pati?

Sorry, paleidau man dedikuota posta.

Zinai mieloji, kad ir as ganetinai nestabili siuo metu esu, toks toki sutiko

O rimtai, jei matei mano pirma posta, parasiau vos neidentiskai su Suntea, na zinoma ne taip drastiskai, kaip ji. I dabar dar nezinau iki galo, ar mergaite istiesu myli vyra, ar tiesiog turejo poreiki myleti, atiduoti savo mele ir jai svarbus daugiau jos jauciamas jausmas jam. Tikrai nezinau. Bet juk tame nera jokio kriminalo. Po to skaitydama jos mintis, as pagavau save ant to, jog is esmes, as panasi i ja, bent jau buvau 20 metu atgal, kad ir cia SM is mano postu galima tai pastebeti, labai blusinejuosi, patikek savyje blusinejuosi zymiai daugiau.

O zinai kodel ji parase ta "pamastykime". Kad mes, cia esancios savo rasliava tai itakojome. Ji uzbuksavo savo versijose, protu suvoke, kad kazkas cia negerai, o cia surado zmones, kurie pasiruose jai atsakyti, bent jau padeti, tad jai buvo idomu isgirsti kito, zmogaus is salies, nuomone. Ir tai nebuvo is jos puses vaidyba, ji reaguodavo i kiekviena issakyta minti, nesvarbu kokia ji, kritine, ar pozityvi, jos atzvilgiu, su nuolankumu priimdavo izvalgas. Mane sujaudino is jos postu sklindanti vidine kultura, geranoriskumas pasnekovu atzvilgiu, kurie nevisada buvo jos atzvilgiu lojalus.

Kai mano sirdis kraujavo, save nusiplakiau iki negaliu, mano kaltes jaumas buvo su lyg dangoraiziu, po pusmecio nusliauziau pas psichologa. Nes jutau vaziuoja stogas, o namie vaikas, privalau kazka daryti.

O del to nebuciau tikra, nezinau, ar nebuciau pasinaudojusi SM anonimiskumo galimybe. Visai puiki vieta nuleisti garui. Jei zmones pasakojasi apie save traukiniuose nepazistamiems zmonems, tai kodel netinka virtuali erdve?

O del glostymo... Na kad neglsotau, oi neglostau, gal tik drastiskai nebruku zmogui savo isvadu, o pateikiu info pamastymus, vairaintus, kad ji zinodama tikra situcija galetu atsirinkti kas jai tinka. Zinai, nemanau kad spardymu, bent jau sio tipo zmogui, gali padeti. Kartais niukteleti reikia pasikelusius zmones, kaltinancius tik kitus, bet ne tuos kurie save baigia uzspardyti negyvai.