Vienatvė yra tam tikra žmogaus, neturinčio pagalbos, būklė. Juk būdamas vienas žmogus netampa iš karto vienišas, lygiai kaip ir būdamas minioje nebūtinai yra ne vienišas.
[Epiktetas]
Tikrasis tikslas - ne tas, kur jums neleidžia užmigti, o tas, kur padeda anksti ryte keltis iš lovos.
Jei nėra sielvarto gyvenime, nėra ir meilės gyvenimui. A.Kamiu
Better to remain silent and be thought a fool than to speak out and remove all doubt.
Abraham Lincoln
Abraham Lincoln
QUOTE(upsy_daisy @ 2012 10 22, 18:37)
Better to remain silent and be thought a fool than to speak out and remove all doubt.
Abraham Lincoln
Abraham Lincoln
Buvo sutarta, kad jei rašoma kita kalba, parašysim ir jo vertimą

Tu niekada nedovanojai man gėlių ir aš pamažu pripratau gyventi be jų aromato. Tu niekada nesakei man ,,Aš myliu tave ir aš pripratau prie to, kad žodžiai nereikalingi. Tu niekada neprisimindavai mudviem svarbių datų ir aš pati pamažu pamiršau jas. Tu niekada nesutikdavai rytų mano glėbyje ir aš pripratau prie pilkų ir vienišų saulės spindulių. Tu niekada nebūdavai su manimi per šventes ir aš išmokau jų nepastebėti. Tu niekada neištarei ,,Aš pasiilgau ir aš išmokau nepastebėt laiko. Tu niekada nekuždėjai man komplimentų ir aš pamiršau jų grožį. Tu niekada nekalbėdavai apie mūsų ateitį ir aš gyvenau tik praeitimi. Tu niekada nešluostei man ašarų nuo skruostų ir aš pripratau verkti vienatvėje. Tu niekada
Tu niekada nebuvai tomis trapiomis gyvenimo akimirkomis, kai man tavęs taip beprotiškai reikėjo. Niekada
Niekada nebuvai tuo žmogumi, kurio man taip reikėjo.
**********
Vyras ir moteris- dvi natos, be kurių žmogaus sielos stygos nesuskamba darniu akordu.
**********
... Tūkstančiai žmonių praeina pro mus, šimtai žiūri į mus, pusė iš jų pažvelgia mums į akis, dešimtys nori pažvelgti mums į sielą, ir tik vienetai pajėgs patekti mums į širdį
**********
... Aš nepaklausiu tavęs, ką tu veiki, kai manęs šalia nėra... Aš nepaklausiu tavęs, ką tu galvoji nebyliai žiūrėdamas man į akis... Aš netgi nepasidomėsiu, myli ar ne... Bet, kai tavo akyse žybtels netikrumas - Aš išeisiu...
**********
Visuomet yra du vienas kito laukiantys žmonės. Ir kai šie du žmonės susitinka, kai susikerta jų žvilgsniai, visa praeitis ir ateitis nebeturi jokios reikšmės, lieka tik esamoji akimirka ir neįtikėtinas tikrumas, kad viskas po dangaus skliautu parašyta ta pačia ranka.
**********
Meilė - tai ugnis, bet niekada nežinai, ar ji sušildys tavo širdį, ar sudegins tavo gyvenimą...
**********
Neturiu teisės reikalauti, kad mane mylėtų tas, kurį pati myliu. Niekas neprivalo atsakyti man tuo pačiu - meile į meilę. Kai jausmai sutampa, tai didelė retenybė ir laimė. Kai nesutampa - įprastinė kasdienybė...
**********
Tik nesutarimuose gimsta tiesa. Bet kai konfliktas užverda, tiesa išgaruoja.
**********
Žmonės paprastai retai kada bando suprasti vieni kitų padėtį, todėl kyla tiek nesusipratimų, tiek žiaurumo ir melo. Jie atkakliai nenori atsisakyti savo požiūrio ir viską vertina tik pagal savo pačių skonį, savo polinkius ir siekius, visai neatsižvelgdami į kitus... Reikia, kad jie išmoktų išeiti iš savo ribotos sąmonės lauko... Todėl, užuot kaltinę žmones, pabandykite nors keletą minučių pabūti jų kailyje - jūs suprasite, kad jų vietoje jūs, ko gero, elgtumėtės dešimt kartų blogiau negu jie. Vos kelios minutės šių pratybų - ir jūs įgysite kilnumo, kantrybės, atlaidumo, švelnumo. Taigi darykite šį pratimą: pamėginkite suprasti net tuos žmones, kurie jums nepatinka, ir pamatysite - negalėsite jų nemylėti.
**********
Negali moters padaryt laimingos, tai netrukdyk kitam...
**********
Jei jauti, kad tai skirta tau, neklausyk tų, kurie nori tave atkalbėti .
**********
Grįžta iš kelionės moteris. Eina labai jau pavargus, vos neklumpa, tik žiūri po kojomis, kad neužkliūt už ko nors... Gatvėj vyksta kažkokie darbai, mėtos rakandai.
Ir staiga prieš save išvysta jaunuolį, kuris klausia, ar ne jūs pametėt, rodydamas į žemę. Moteris pasižiūri, bet nieko nemato.
Jaunuolis sako:
- Taigi šypseną pametėt...
Rodos visas nuovargis išgaravo ir moteris pralinksmėjo, ją suėmė juokas, kartu ir nuostaba dėl jaunuolio poelgio. Jis šaunuolis.
Moteris parėjo namo, ten reikalai, sena mama ant patalo ir t.t. , o jai, tarsi viskas "dzin,". Ji- tiesiog laiminga. Ji šypsosi.
**********
**********
Vyras ir moteris- dvi natos, be kurių žmogaus sielos stygos nesuskamba darniu akordu.
**********
... Tūkstančiai žmonių praeina pro mus, šimtai žiūri į mus, pusė iš jų pažvelgia mums į akis, dešimtys nori pažvelgti mums į sielą, ir tik vienetai pajėgs patekti mums į širdį
**********
... Aš nepaklausiu tavęs, ką tu veiki, kai manęs šalia nėra... Aš nepaklausiu tavęs, ką tu galvoji nebyliai žiūrėdamas man į akis... Aš netgi nepasidomėsiu, myli ar ne... Bet, kai tavo akyse žybtels netikrumas - Aš išeisiu...
**********
Visuomet yra du vienas kito laukiantys žmonės. Ir kai šie du žmonės susitinka, kai susikerta jų žvilgsniai, visa praeitis ir ateitis nebeturi jokios reikšmės, lieka tik esamoji akimirka ir neįtikėtinas tikrumas, kad viskas po dangaus skliautu parašyta ta pačia ranka.
**********
Meilė - tai ugnis, bet niekada nežinai, ar ji sušildys tavo širdį, ar sudegins tavo gyvenimą...
**********
Neturiu teisės reikalauti, kad mane mylėtų tas, kurį pati myliu. Niekas neprivalo atsakyti man tuo pačiu - meile į meilę. Kai jausmai sutampa, tai didelė retenybė ir laimė. Kai nesutampa - įprastinė kasdienybė...
**********
Tik nesutarimuose gimsta tiesa. Bet kai konfliktas užverda, tiesa išgaruoja.
**********
Žmonės paprastai retai kada bando suprasti vieni kitų padėtį, todėl kyla tiek nesusipratimų, tiek žiaurumo ir melo. Jie atkakliai nenori atsisakyti savo požiūrio ir viską vertina tik pagal savo pačių skonį, savo polinkius ir siekius, visai neatsižvelgdami į kitus... Reikia, kad jie išmoktų išeiti iš savo ribotos sąmonės lauko... Todėl, užuot kaltinę žmones, pabandykite nors keletą minučių pabūti jų kailyje - jūs suprasite, kad jų vietoje jūs, ko gero, elgtumėtės dešimt kartų blogiau negu jie. Vos kelios minutės šių pratybų - ir jūs įgysite kilnumo, kantrybės, atlaidumo, švelnumo. Taigi darykite šį pratimą: pamėginkite suprasti net tuos žmones, kurie jums nepatinka, ir pamatysite - negalėsite jų nemylėti.
**********
Negali moters padaryt laimingos, tai netrukdyk kitam...
**********
Jei jauti, kad tai skirta tau, neklausyk tų, kurie nori tave atkalbėti .
**********
Grįžta iš kelionės moteris. Eina labai jau pavargus, vos neklumpa, tik žiūri po kojomis, kad neužkliūt už ko nors... Gatvėj vyksta kažkokie darbai, mėtos rakandai.
Ir staiga prieš save išvysta jaunuolį, kuris klausia, ar ne jūs pametėt, rodydamas į žemę. Moteris pasižiūri, bet nieko nemato.
Jaunuolis sako:
- Taigi šypseną pametėt...
Rodos visas nuovargis išgaravo ir moteris pralinksmėjo, ją suėmė juokas, kartu ir nuostaba dėl jaunuolio poelgio. Jis šaunuolis.
Moteris parėjo namo, ten reikalai, sena mama ant patalo ir t.t. , o jai, tarsi viskas "dzin,". Ji- tiesiog laiminga. Ji šypsosi.
**********
... Aš esu puiki namų šeimininkė. Kiekvieną kartą, kai išsiskiriu, pasilieku namą....
(Zsa Zsa Gabor)
(Zsa Zsa Gabor)
Su kiekvienu iš mūsų Dievas turi savo Planą, savo tikslus. Ir jei kas nors su mumis vyksta ne taip, kaip mes norėtume turime priimti Dievo Planą, turime būti šio Plano dalis. Net siųsdamas negandas, Dievas nori mums gero sustiprinti mus, užgrūdinti, ir, žinoma, patikrinti mūsų tikėjimą. Todėl niekada nesakykite , kam nors atsitikus, kad tai Dievo bausmė, nes praėjus kiek laiko, kai mūsų tikėjimas bus patikrintas, ir suprasim, kad kančia, išsiritant iš kokono buvo reikalinga tam, kad drugelio sparneliai turėtų visas spalvas savo grožiui, tada į viską pradėsime žiūrėti kitomis akimis ir Dievo bausmė bus virtusi Dievo malone. Ne
nepasikeitė pasaulis pasikeitėme tik mes. (Aldutė Vakarė ,,Kartais Angelas pasirodo)
Papildyta:
Kažkodėl tik kančia išspaudžia iš žmogaus pačias skambiausias jo Sielos natas? Vadinasi ji reikalinga mums. Juk jei nebūtų apsiniaukusio dangaus neatneštų tiek džiaugsmo saulės spindulėliai. (Aldutė Vakarė ,,Kartais Angelas pasirodo)
Papildyta:
. Tyloje žmogus panašus į skrendantį paukštį, kuris mėgaujasi savo skrydžiu. Kuris pakilo nuo žemės ne tam, kad susirastų maisto, o tam, kad pajustų savo laisvę, didybę, kad pajustų savo tikrąją prigimtį, kad suprastų, kam jam duoti sparnai.( Aldutė Vakarė ,,Kartais Angelas pasirodo)
Papildyta:
Kažkodėl tik kančia išspaudžia iš žmogaus pačias skambiausias jo Sielos natas? Vadinasi ji reikalinga mums. Juk jei nebūtų apsiniaukusio dangaus neatneštų tiek džiaugsmo saulės spindulėliai. (Aldutė Vakarė ,,Kartais Angelas pasirodo)
Papildyta:
. Tyloje žmogus panašus į skrendantį paukštį, kuris mėgaujasi savo skrydžiu. Kuris pakilo nuo žemės ne tam, kad susirastų maisto, o tam, kad pajustų savo laisvę, didybę, kad pajustų savo tikrąją prigimtį, kad suprastų, kam jam duoti sparnai.( Aldutė Vakarė ,,Kartais Angelas pasirodo)
QUOTE(ugnisa @ 2012 10 23, 00:03)
Žmonės paprastai retai kada bando suprasti vieni kitų padėtį, todėl kyla tiek nesusipratimų, tiek žiaurumo ir melo. Jie atkakliai nenori atsisakyti savo požiūrio ir viską vertina tik pagal savo pačių skonį, savo polinkius ir siekius, visai neatsižvelgdami į kitus... Reikia, kad jie išmoktų išeiti iš savo ribotos sąmonės lauko... Todėl, užuot kaltinę žmones, pabandykite nors keletą minučių pabūti jų kailyje - jūs suprasite, kad jų vietoje jūs, ko gero, elgtumėtės dešimt kartų blogiau negu jie. Vos kelios minutės šių pratybų - ir jūs įgysite kilnumo, kantrybės, atlaidumo, švelnumo. Taigi darykite šį pratimą: pamėginkite suprasti net tuos žmones, kurie jums nepatinka, ir pamatysite - negalėsite jų nemylėti.
TOBULA

ugnisa, nerealios citatos..negirdetos
gal dar turit?


"Moterų dora panaši į mėnulį ji turi savo virsmus, fazes ir užtemimus."
- Herodotas
- Herodotas