Žinok viską ką sakai, bet nesakyk visko ką žinai.
Malonu matyti iš laimės besišypsantį žmogų. Ir dvigubai malonu, kai suvoki, kad tos šypsenos priežastis esi tu.
Aš pikta? Tikrai ne, tiesiog nesinori šypsotis kiekvienam mulkiui. Pasikėlusi? Pabendraukit, suprasit, ne kiekvienam noriu būti atvira, ne visi to nusipelnė, bet neiškeliu savęs nežinia kur, be to bendrauju juk su visais. Nemoku mylėti? Moku. Tik reikia tokio žmogaus kuris tai pat tai mokėtų!
**********
Neteiskite svetimos praeities - dar nežinote savo ateities.
**********
Niekada neignoruok to, kas rūpinasi tavimi, nes vieną dieną tu suprasi, kad praradai deimantą, kol kolekcionavai akmenis.
**********
Grožis - tai atviras rekomendacinis laiškas, iš anksto užkariaujantis širdį.
**********
Džiaugsmas gyvenime - JŪSŲ požiūrio reikalas.
**********
Ironiška, kad perlenkus širdutę, gaunama ašara.
**********
Galit pamiršti mane, jei jums rūpėsiu tik tada, kai jums kažko reikės.
**********
- Kas čia dvokia? Aaaaa, čia mano meilė nustipo
**********
Kartą žmogus lankėsi zoologijos sode. Staiga jis sustojo nustebęs. Drambliai, tokie milžiniški padarai, buvo pririšti prie kojos tik menkute, plona virvele. Nei grandinių, nei narvo. Aiškiai matėsi, kad drambliai gali bet kada lengvai išsilaisvinti, bet kažkodėl to nedarė.
Žmogus priėjo prie prižiūrėtojo ir paklausė, kodėl tokie didingi ir stiprūs gyvūnai tiesiog stovi ir nė nemėgina išsivaduoti. Prižiūrėtojas atsakė:
- Kai jie buvo jauni ir gerokai mažesnio dydžio, mes juos pririšdavome ta pačia virve, ir dabar, kai jie jau suaugę, pakanka tos pačios virvės, nes jie tiki, kad ši virvė gali juos sulaikyti, tad nė nebando veržtis laisvėn.
Tai apstulbino lankytoją: šie galingi gyvūnai, bet kurią akimirką galėjo sutraukyti savo grandines, bet dėl įsitikinimo, kad tai neįmanoma, to nedarė ir tiesiog paklusniai stoviniavo.
Kiek iš mūsų, kaip ir tie drambliai, tiki, kad kažko nesugebam, tik todėl, kad kartą nepavyko?
**********
Rytas aušta dėl to, kad kažkam ši diena būtų pirma diena pasaulyje. Naktis ateina dėl to, kad kažkam ši naktis būtų paskutinė. Oras sukurtas tam, kad mes suprastume, jog esame nuo kažko priklausomi. Gėlė sukurta tam, kad mūsų akys matytų grožį. Lietus sukurtas, kad kartais, kai mes skubame, pagalvotume apie kažkieno ašaras, galbūt dėl mūsų poelgio. Dangus sukurtas tam, kad virš mūsų galvų nebūtų bedugnės. Saulė sukurta, kad praskaidrintų mums dieną. TU sukurta, kad kažkam su Tavimi būtų gera
**********
Aš nesu egoistė - tiesiog moku gyventi dėl savęs.
Aš nesu išdidi - tik nematau reikalo šypsotis visiems.
Aš nesu akiplėša - tiesiog neieškau žodžio kišenėje.
Aš nepavydi - tik pripratau būti vienintele.
Aš neįsižeidžiu - tiesiog darau išvadas.
**********
Meilės aritmetika tokia - vienas plius vienas yra amžinybė. Du minus vienas - nulis. Buvau viena, atsiradai tu, tačiau mudu nesame du. Matematikas suka galvą, o meilei viskas paprasta - kartu esame viena.
**********
Melo priežastimi gali būti ir lengvabūdiškumas arba netgi geraširdiškumas; dar daugiau, melu galima siekti tikrai gero tikslo; bet pats siekimo būdas vien savo forma yra žmogaus nusikaltimas sau pačiam ir niekšybė, kuri turi padaryti žmogų vertą neapykantos jo paties akyse
**********
Jeigu atsirastų meilės specialistų, tai jie ją neabejotinai suskirstytų į daugybę rūšių, porūšių, genčių, šeimų ir t.t. Būtų viskas sudėliota į lentynėles, kaip su asmenybių tipais, charakteriais. Atsirastų visokių XXXL, XXLX klasifikacijų. Meilė yra, be jos nieko ir nebūtų išvis pas žmones. Tik kiekvienas ją labai savaip suprantame.
Gal net galėtų ją klasifikuoti ir pagal nacijos įpatumus. Bent jau vokiška, tai tikrai yra. Čia tokios jų dienotvarkės "pirmadienis, 20.00 - 20.10 pašnekėti su vyru (žmona); 22.45 - 22.48 sekso laikas".
Na, jie labiau panašūs į robotus, o ne į žmones.
Rusai štai turi ir didžiuojasi savo išskirtinumu - "jei nebemuša, vadinasi nebemyli".
Prancūziškas variantas irgi pasauliui žinomas.
Lietuviškas nusipiešia maždaug toks - gyvena paraleliai du žmonės...
**********
Aš ne ta, su kuria lengva. Ir ne ta, su kuria sunku.
Tereikia prie manęs priprasti. Išmokyti ir vėl jausti, jog esu kažkam reikalinga.
Aš paprasta, bet ne prasta. Aš gera, bet ne per daug. Moku būti geriausia, bet ir pati blogiausia...
Moku žaisti ir laiku baigti. Nesu kerštinga, bet jei labai noriu galiu atkeršyti.
Nesu pasikėlus, tik žinau savo vertę. Moku mylėti ir tai trunka ilgai. Moku atleisti, bet dar ilgai jaučiu nuoskaudą. Moku šypsotis, kaip dar nesi manęs matęs. Moku šokti ir džiaugtis gyvenimu.
Ir nesvarbu, kaip besijausčiau, aš būnu laiminga...
**********
Kiek paaukotum už akimirką glėbyje, pilname šilumos?
... Kiek atiduotum šypsenų, jeigu tik galėtum tylomis sėdėti ir jausti, kad kitas žmogus tau jaučia beprotiškiausius jausmus?
... Kokias paslaptis atskleistum už meilę, kuri niekada neįskaudintų?
... Kaip maldautum, jei žinotum, kad taip išgelbėsi kito žmogaus jausmus Tau?
... Kaip žvelgtum į akis, jeigu tai būtų paskutinis susitikimas?
... Ar padarytum viską dėl to, kad turėtum akimirką džiaugsmo?
**********
Tikiu, kad esi nuostabus, kad tavyje slypi kažkas nepaprasta.
Ir visai nesvarbu, kas yra tau nutikę gyvenime. Visai nesvarbu, kokio amžiaus esi. Tą akimirką, kai pradėsi galvoti tinkamai, tas kažkas, tūnantis tavyje , ta galia tavyje, kuri yra didesnė už pasaulį, prasiverš Ji apims visą tavo gyvenimą. Ji maitins tave. Ji rengs tave. Ji ves, saugos, nukreips tave, persmelks visą tavo būtį. Jeigu tik leisi. O tuo aš tikrai neabejoju...
**********
Tai istorija apie keturis žmones, kurių vardai buvo Kiekvienas, Kažkas, Betkas ir Niekas. Buvo labai svarbus dalykas, kurį atlikti buvo paprašytas Kiekvienas. Kiekvienas buvo įsitikinęs, kad Kažkas padarys. Betkas tai galėjo padaryti, bet Niekas nedarė. Kažkas supyko, nes tai buvo Kiekvieno darbas. Kiekvienas galvojo, kad Betkas tai gali, bet Niekas nesuvokė, kad Kiekvienas to nepadarys. Baigėsi tuo, kad Kiekvienas kaltino Kažką, tuo metu kai Niekas nepadarė to, ką Kiekvienas galėjo padaryti.
**********
Labiausiai žmogui reikia ramybės. Be ramybės nėra gyvenimo. Visokiais būdais jos siekdami, turime stengtis jos nesutrikdyti. Varnai gali nepatikti gegutės kukavimas, antis gali nesidžiaugti, matydama gulbę, tačiau bjaurėjimasis nė vienai iš jų neatneš naudos. Jei pasiduosime savo jausmams, galų gale prarasime tai, kas mums įgimta. Mes ramybės įsikūnijimai. Ramybė yra žmogaus būties puošmena. Kai kiti mus pajuokia, kritikuoja, šaiposi iš mūsų, netenkame pusiausvyros bei ramybės ir lengvai pasiduodame neapykantai bei pykčiui. Tokiomis akimirkomis, kai kas nors mus ypatingai suerzina, turėtume stengtis išlaikyti nesutrikdytą savo vidinę ramybę. Be to, į šį aspektą turėtume pažvelgti giliau. Pavyzdžiui, jei kas nors mus kritikuoja, ar ši kritika pagrįsta? Jei tikrai esame kalti, tada turime ištaisyti savo trūkumus. Antra vertus, jei neturime jokių trūkumų ir nesame kalti, neturėtume jaudintis dėl nepagrįstos kritikos. Be to, ar kritikuojantis asmuo turi teisę spręsti? Taip pat turėtume atsižvelgti ir į kritikuojančiojo motyvus. Kodėl mus kritikuoja? Jei jo motyvai pavydas ar egoizmas, tada mes tikrai turėtume tarti: Natūralu, kad jis taip elgiasi.
**********
Kodėl, kai esi geros nuotaikos ir džiaugiesi kiekviena tos nuotaikos minute, atsiranda, kas būtinai tą nuotaiką sušiks ištrins šypseną nuo veido...
Kodėl, kai tik užsimiršti, kai nebegalvoji ir nebeskauda visa tai vėl kaip perkūnas iš giedro dangaus primena apie save... sukelia keistus jausmus ir vėl bandai užmiršti, ištrinti...
Kodėl, kai jau vėl patiki, kad esi laiminga ir lyg turėdama sparnus skraidai padebesiais, atsiranda kas tave vėl nuleidžia ant žemės...
**********
Bet kokioje laimėje glūdi liūdesio pradmenys, o giliausiame liūdesyje bręsta didžiausios laimės sėklelės. Tad, jeigu dabar gyvenimas atrodo kupinas tragiškų įvykių, verčiančių nuolat jaustis nelaimingais, tai gerai pagalvojus, toje niūrioje tamsoje ir pradeda kaltis būsimos laimės daigeliai. Ir šie daigeliai suteikia vilties, kad ilgainiui viskas pasikeis į gera.
**********
Šypsokis, Tavo šypsena - veiksminga rūpesčių naikintoja,
Šypsokis, Tavo šypsena - ekologiška šilumos gamintoja.
Šypsokis, nes Tavo šypsena - magiška stebuklų gydytoja.
Šypsokis, nes Tavo šypsena - pati maloniausia pokyčių kreivė.
Šypsokis, juk Tavo šypsena - šilčiausias saulės spindulėlis.
Šypsokis, nes šypsena yra tyrumo šaltinis ir gerų draugų ratas.
Šypsokis, nes šypsena yra sveikiausias meilės nuodas.
Šypsokis, puoškis šypsena ir Tau šypsosis pats Likimas!
**********
Su žemiškom bėdom tavęs ilgėjaus,
Su žemiškom bėdom tave priimt norėjau.
Ėjau ne garbinti, ne teisti, ne kaltinti ir ne atleisti.
Ėjau pasidalinti.
O tau reikėjo šventės
Su šviesos blyksniais, fejerverkais, vaivorykštėm ant veido,
Puošnių gėlių, užsimiršimo nebūty,
Sparnų pakilt virš kasdienybės slenksčio.
Šviesos blyksniai ištirpo tamsoje, užgęso fejerverkai,
Išdidžios gėlės lėtai lenkia galvas,
Ugniakurė beliko pelenai, išbluko spalvos
Nuliūdęs vėlei kaltini likimą,
Kad šventė baigėsi taip greit.
Kodėl negali būt ji begalinė?..
Tu nežinojai, nepajautei, nesupratai -
Neatrastu stebuklu viens kitam
Galėjom būt mes kasdienybėj
**********
Įtikti...?
Patikti...?
Kas slypi tame?
Kodėl taip ... ir keistai,
Sudėliojamos paprastos mintys?
Ir kam tarp eilučių kažką tai palikti?
Tarsi norėtumei dar ir kažkam pasakyti kažką.
Nors puikiai žinai, kad tai sunkiai skaitoma.
Kad sukuri ko dar nebuvo lygi šiol.
Kad laužai ... stilių,
Griauni taisykles.
Ir iššauki ugnį.
Tiesiai ir...
Į save.
Tai kam...?
O ir kodėl...?
Toks keistas tas stilius?
Kas norima buvo pasiekti tuom?
**********
**********
Neteiskite svetimos praeities - dar nežinote savo ateities.
**********
Niekada neignoruok to, kas rūpinasi tavimi, nes vieną dieną tu suprasi, kad praradai deimantą, kol kolekcionavai akmenis.
**********
Grožis - tai atviras rekomendacinis laiškas, iš anksto užkariaujantis širdį.
**********
Džiaugsmas gyvenime - JŪSŲ požiūrio reikalas.
**********
Ironiška, kad perlenkus širdutę, gaunama ašara.
**********
Galit pamiršti mane, jei jums rūpėsiu tik tada, kai jums kažko reikės.
**********
- Kas čia dvokia? Aaaaa, čia mano meilė nustipo
**********
Kartą žmogus lankėsi zoologijos sode. Staiga jis sustojo nustebęs. Drambliai, tokie milžiniški padarai, buvo pririšti prie kojos tik menkute, plona virvele. Nei grandinių, nei narvo. Aiškiai matėsi, kad drambliai gali bet kada lengvai išsilaisvinti, bet kažkodėl to nedarė.
Žmogus priėjo prie prižiūrėtojo ir paklausė, kodėl tokie didingi ir stiprūs gyvūnai tiesiog stovi ir nė nemėgina išsivaduoti. Prižiūrėtojas atsakė:
- Kai jie buvo jauni ir gerokai mažesnio dydžio, mes juos pririšdavome ta pačia virve, ir dabar, kai jie jau suaugę, pakanka tos pačios virvės, nes jie tiki, kad ši virvė gali juos sulaikyti, tad nė nebando veržtis laisvėn.
Tai apstulbino lankytoją: šie galingi gyvūnai, bet kurią akimirką galėjo sutraukyti savo grandines, bet dėl įsitikinimo, kad tai neįmanoma, to nedarė ir tiesiog paklusniai stoviniavo.
Kiek iš mūsų, kaip ir tie drambliai, tiki, kad kažko nesugebam, tik todėl, kad kartą nepavyko?
**********
Rytas aušta dėl to, kad kažkam ši diena būtų pirma diena pasaulyje. Naktis ateina dėl to, kad kažkam ši naktis būtų paskutinė. Oras sukurtas tam, kad mes suprastume, jog esame nuo kažko priklausomi. Gėlė sukurta tam, kad mūsų akys matytų grožį. Lietus sukurtas, kad kartais, kai mes skubame, pagalvotume apie kažkieno ašaras, galbūt dėl mūsų poelgio. Dangus sukurtas tam, kad virš mūsų galvų nebūtų bedugnės. Saulė sukurta, kad praskaidrintų mums dieną. TU sukurta, kad kažkam su Tavimi būtų gera
**********
Aš nesu egoistė - tiesiog moku gyventi dėl savęs.
Aš nesu išdidi - tik nematau reikalo šypsotis visiems.
Aš nesu akiplėša - tiesiog neieškau žodžio kišenėje.
Aš nepavydi - tik pripratau būti vienintele.
Aš neįsižeidžiu - tiesiog darau išvadas.
**********
Meilės aritmetika tokia - vienas plius vienas yra amžinybė. Du minus vienas - nulis. Buvau viena, atsiradai tu, tačiau mudu nesame du. Matematikas suka galvą, o meilei viskas paprasta - kartu esame viena.
**********
Melo priežastimi gali būti ir lengvabūdiškumas arba netgi geraširdiškumas; dar daugiau, melu galima siekti tikrai gero tikslo; bet pats siekimo būdas vien savo forma yra žmogaus nusikaltimas sau pačiam ir niekšybė, kuri turi padaryti žmogų vertą neapykantos jo paties akyse
**********
Jeigu atsirastų meilės specialistų, tai jie ją neabejotinai suskirstytų į daugybę rūšių, porūšių, genčių, šeimų ir t.t. Būtų viskas sudėliota į lentynėles, kaip su asmenybių tipais, charakteriais. Atsirastų visokių XXXL, XXLX klasifikacijų. Meilė yra, be jos nieko ir nebūtų išvis pas žmones. Tik kiekvienas ją labai savaip suprantame.
Gal net galėtų ją klasifikuoti ir pagal nacijos įpatumus. Bent jau vokiška, tai tikrai yra. Čia tokios jų dienotvarkės "pirmadienis, 20.00 - 20.10 pašnekėti su vyru (žmona); 22.45 - 22.48 sekso laikas".
Na, jie labiau panašūs į robotus, o ne į žmones.
Rusai štai turi ir didžiuojasi savo išskirtinumu - "jei nebemuša, vadinasi nebemyli".
Prancūziškas variantas irgi pasauliui žinomas.
Lietuviškas nusipiešia maždaug toks - gyvena paraleliai du žmonės...
**********
Aš ne ta, su kuria lengva. Ir ne ta, su kuria sunku.
Tereikia prie manęs priprasti. Išmokyti ir vėl jausti, jog esu kažkam reikalinga.
Aš paprasta, bet ne prasta. Aš gera, bet ne per daug. Moku būti geriausia, bet ir pati blogiausia...
Moku žaisti ir laiku baigti. Nesu kerštinga, bet jei labai noriu galiu atkeršyti.
Nesu pasikėlus, tik žinau savo vertę. Moku mylėti ir tai trunka ilgai. Moku atleisti, bet dar ilgai jaučiu nuoskaudą. Moku šypsotis, kaip dar nesi manęs matęs. Moku šokti ir džiaugtis gyvenimu.
Ir nesvarbu, kaip besijausčiau, aš būnu laiminga...
**********
Kiek paaukotum už akimirką glėbyje, pilname šilumos?
... Kiek atiduotum šypsenų, jeigu tik galėtum tylomis sėdėti ir jausti, kad kitas žmogus tau jaučia beprotiškiausius jausmus?
... Kokias paslaptis atskleistum už meilę, kuri niekada neįskaudintų?
... Kaip maldautum, jei žinotum, kad taip išgelbėsi kito žmogaus jausmus Tau?
... Kaip žvelgtum į akis, jeigu tai būtų paskutinis susitikimas?
... Ar padarytum viską dėl to, kad turėtum akimirką džiaugsmo?
**********
Tikiu, kad esi nuostabus, kad tavyje slypi kažkas nepaprasta.
Ir visai nesvarbu, kas yra tau nutikę gyvenime. Visai nesvarbu, kokio amžiaus esi. Tą akimirką, kai pradėsi galvoti tinkamai, tas kažkas, tūnantis tavyje , ta galia tavyje, kuri yra didesnė už pasaulį, prasiverš Ji apims visą tavo gyvenimą. Ji maitins tave. Ji rengs tave. Ji ves, saugos, nukreips tave, persmelks visą tavo būtį. Jeigu tik leisi. O tuo aš tikrai neabejoju...
**********
Tai istorija apie keturis žmones, kurių vardai buvo Kiekvienas, Kažkas, Betkas ir Niekas. Buvo labai svarbus dalykas, kurį atlikti buvo paprašytas Kiekvienas. Kiekvienas buvo įsitikinęs, kad Kažkas padarys. Betkas tai galėjo padaryti, bet Niekas nedarė. Kažkas supyko, nes tai buvo Kiekvieno darbas. Kiekvienas galvojo, kad Betkas tai gali, bet Niekas nesuvokė, kad Kiekvienas to nepadarys. Baigėsi tuo, kad Kiekvienas kaltino Kažką, tuo metu kai Niekas nepadarė to, ką Kiekvienas galėjo padaryti.
**********
Labiausiai žmogui reikia ramybės. Be ramybės nėra gyvenimo. Visokiais būdais jos siekdami, turime stengtis jos nesutrikdyti. Varnai gali nepatikti gegutės kukavimas, antis gali nesidžiaugti, matydama gulbę, tačiau bjaurėjimasis nė vienai iš jų neatneš naudos. Jei pasiduosime savo jausmams, galų gale prarasime tai, kas mums įgimta. Mes ramybės įsikūnijimai. Ramybė yra žmogaus būties puošmena. Kai kiti mus pajuokia, kritikuoja, šaiposi iš mūsų, netenkame pusiausvyros bei ramybės ir lengvai pasiduodame neapykantai bei pykčiui. Tokiomis akimirkomis, kai kas nors mus ypatingai suerzina, turėtume stengtis išlaikyti nesutrikdytą savo vidinę ramybę. Be to, į šį aspektą turėtume pažvelgti giliau. Pavyzdžiui, jei kas nors mus kritikuoja, ar ši kritika pagrįsta? Jei tikrai esame kalti, tada turime ištaisyti savo trūkumus. Antra vertus, jei neturime jokių trūkumų ir nesame kalti, neturėtume jaudintis dėl nepagrįstos kritikos. Be to, ar kritikuojantis asmuo turi teisę spręsti? Taip pat turėtume atsižvelgti ir į kritikuojančiojo motyvus. Kodėl mus kritikuoja? Jei jo motyvai pavydas ar egoizmas, tada mes tikrai turėtume tarti: Natūralu, kad jis taip elgiasi.
**********
Kodėl, kai esi geros nuotaikos ir džiaugiesi kiekviena tos nuotaikos minute, atsiranda, kas būtinai tą nuotaiką sušiks ištrins šypseną nuo veido...
Kodėl, kai tik užsimiršti, kai nebegalvoji ir nebeskauda visa tai vėl kaip perkūnas iš giedro dangaus primena apie save... sukelia keistus jausmus ir vėl bandai užmiršti, ištrinti...
Kodėl, kai jau vėl patiki, kad esi laiminga ir lyg turėdama sparnus skraidai padebesiais, atsiranda kas tave vėl nuleidžia ant žemės...
**********
Bet kokioje laimėje glūdi liūdesio pradmenys, o giliausiame liūdesyje bręsta didžiausios laimės sėklelės. Tad, jeigu dabar gyvenimas atrodo kupinas tragiškų įvykių, verčiančių nuolat jaustis nelaimingais, tai gerai pagalvojus, toje niūrioje tamsoje ir pradeda kaltis būsimos laimės daigeliai. Ir šie daigeliai suteikia vilties, kad ilgainiui viskas pasikeis į gera.
**********
Šypsokis, Tavo šypsena - veiksminga rūpesčių naikintoja,
Šypsokis, Tavo šypsena - ekologiška šilumos gamintoja.
Šypsokis, nes Tavo šypsena - magiška stebuklų gydytoja.
Šypsokis, nes Tavo šypsena - pati maloniausia pokyčių kreivė.
Šypsokis, juk Tavo šypsena - šilčiausias saulės spindulėlis.
Šypsokis, nes šypsena yra tyrumo šaltinis ir gerų draugų ratas.
Šypsokis, nes šypsena yra sveikiausias meilės nuodas.
Šypsokis, puoškis šypsena ir Tau šypsosis pats Likimas!
**********
Su žemiškom bėdom tavęs ilgėjaus,
Su žemiškom bėdom tave priimt norėjau.
Ėjau ne garbinti, ne teisti, ne kaltinti ir ne atleisti.
Ėjau pasidalinti.
O tau reikėjo šventės
Su šviesos blyksniais, fejerverkais, vaivorykštėm ant veido,
Puošnių gėlių, užsimiršimo nebūty,
Sparnų pakilt virš kasdienybės slenksčio.
Šviesos blyksniai ištirpo tamsoje, užgęso fejerverkai,
Išdidžios gėlės lėtai lenkia galvas,
Ugniakurė beliko pelenai, išbluko spalvos
Nuliūdęs vėlei kaltini likimą,
Kad šventė baigėsi taip greit.
Kodėl negali būt ji begalinė?..
Tu nežinojai, nepajautei, nesupratai -
Neatrastu stebuklu viens kitam
Galėjom būt mes kasdienybėj
**********
Įtikti...?
Patikti...?
Kas slypi tame?
Kodėl taip ... ir keistai,
Sudėliojamos paprastos mintys?
Ir kam tarp eilučių kažką tai palikti?
Tarsi norėtumei dar ir kažkam pasakyti kažką.
Nors puikiai žinai, kad tai sunkiai skaitoma.
Kad sukuri ko dar nebuvo lygi šiol.
Kad laužai ... stilių,
Griauni taisykles.
Ir iššauki ugnį.
Tiesiai ir...
Į save.
Tai kam...?
O ir kodėl...?
Toks keistas tas stilius?
Kas norima buvo pasiekti tuom?
**********
Gyvenimas ilgas, jeigu jis turtingas. Matuokime jį poelgiais, o ne laiku.
Seneka
Kai moteriai atšąla širdis, ima veikti galva
Žmonės žaidžia gyvenimą kuo tragiškesnė kaukė, tuo didesnis juokdarys po ja slepiasi.
[Ch.Ortega I Gasetas]
[Ch.Ortega I Gasetas]
Protingos mintys ateina tada,kai kvailystė jau padaryta...
,Tik tie darbai, kuriuos imamės su meile ir dėkingumu Dievui, kad juos atsiuntė mums yra verti dėmesio. Iš tikrųjų šie darbai, yra tik įrankis, kuris ir atskleidžia mums mūsų pačių grožį sau ir Pasauliui. Atlikdami juos augame, ir prieiname kitą lygmenį, ir jau niekada nebegrįšim atgal į tą būseną, kurioje buvome, pradėdami darbą. Taip pranokstame patys save; stebimės atlikę darbą, apie kurį, lyg iš pradžių, neturėjome jokio supratimo bet jį atlikome tobulai, nes mumyse kunkuliavo meilė ir dėkingumas Dievui už galimybę augti.'' (Aldutė Vakarė ,,Kartais Angelas pasirodo'')
Angelinos Jolie namuose klausimą iš kur atsiranda vaikai, užduoda ne vaikai, o Bradas Pitas.. 
Aš ne ta, su kuria lengva. Ir ne ta, su kuria sunku. Tereikia prie manęs priprasti. Išmokyti ir vėl jausti, jog esu kažkam reikalinga. Aš paprasta, bet ne prasta. Aš gera, bet ne per daug. Moku būti geriausia, bet ir pati blogiausia... Moku žaisti ir laiku baigti. Nesu kerštinga, bet jei labai noriu galiu atkeršyti. Nesu pasikėlus, tik žinau savo vertę. Moku mylėti ir tai trunka ilgai. Moku atleisti, bet dar ilgai jaučiu nuoskaudą. Moku šypsotis, kaip dar nesi manęs matęs. Moku šokti ir džiaugtis gyvenimu. Ir nesvarbu, kaip besijausčiau aš būnu laiminga...
----------------------------------------------------------
.....Aš nepaklausiu tavęs, ką tu veiki, kai manęs šalia nėra..... Aš nepaklausiu tavęs, ką tu galvoji nebyliai žiūrėdamas man į akis..... Aš netgi nepasidomėsiu, myli ar ne...... Bet kai tavo akyse žybtels netikrumas - Aš išeisiu...
----------------------------------------------------------
Kartais reikia pasiduoti protui . Negalima savęs žeminti ir būti su tais , kurie tave skaudina .
Reikia iš kažkur gauti stiprybės ir užsimerkus lipti per tuos , kurie seniai neverti tavo atleidimo...
-----------------------------------------------------
Kiekvienas žmogus,
atsirandantis tavo gyvenime,
kiekvienas įvykis susijęs su tavim, - visa tai atsiranda todėl,
kad pats tuos žmones ar įvykius prišaukei.
Ir tai, kaip elgtis su jais toliau, tu renkiesi pats..
(Richard Bach)
--------------------------------------------------
Likimas neretai mums atsiunčia žmones,kurie skirti gyvenimo patirčiai įgyti..o ne bendram gyvenimui.
---------------------------------------------------
,,Aš jau galiu rūkyti, bet esu per jauna, kad galvočiau apie pasekmes.
Aš jau galiu gimdyti vaikus, bet dar per jauna būti motina.
Aš galiu gyventi viena, bet per jauna, kad turėčiau sofą.
Aš užsidirbu pinigų, bet per jauna, kad taupyčiau senatvei.
Aš per sena, kad nemiegočiau visą naktį, bet per jauna, kad eičiau pogulio. Štai kiek man metų".
I.G .Hermann ,,Skubus paštas"
---------------------------------------------------
Tas, kas juokiasi, širdyje gali slėpti ašaras. Kas piktas - švelnią ir tyrą meilę. Laimingas - nenugalimą siaubą, kad laimė baigsis. Ir ne visos akys, žadančios meilę, ją dovanoja. Taip lengva apsirikti
-------------------------------------------------
----------------------------------------------------------
.....Aš nepaklausiu tavęs, ką tu veiki, kai manęs šalia nėra..... Aš nepaklausiu tavęs, ką tu galvoji nebyliai žiūrėdamas man į akis..... Aš netgi nepasidomėsiu, myli ar ne...... Bet kai tavo akyse žybtels netikrumas - Aš išeisiu...
----------------------------------------------------------
Kartais reikia pasiduoti protui . Negalima savęs žeminti ir būti su tais , kurie tave skaudina .
Reikia iš kažkur gauti stiprybės ir užsimerkus lipti per tuos , kurie seniai neverti tavo atleidimo...
-----------------------------------------------------
Kiekvienas žmogus,
atsirandantis tavo gyvenime,
kiekvienas įvykis susijęs su tavim, - visa tai atsiranda todėl,
kad pats tuos žmones ar įvykius prišaukei.
Ir tai, kaip elgtis su jais toliau, tu renkiesi pats..
(Richard Bach)
--------------------------------------------------
Likimas neretai mums atsiunčia žmones,kurie skirti gyvenimo patirčiai įgyti..o ne bendram gyvenimui.
---------------------------------------------------
,,Aš jau galiu rūkyti, bet esu per jauna, kad galvočiau apie pasekmes.
Aš jau galiu gimdyti vaikus, bet dar per jauna būti motina.
Aš galiu gyventi viena, bet per jauna, kad turėčiau sofą.
Aš užsidirbu pinigų, bet per jauna, kad taupyčiau senatvei.
Aš per sena, kad nemiegočiau visą naktį, bet per jauna, kad eičiau pogulio. Štai kiek man metų".
I.G .Hermann ,,Skubus paštas"
---------------------------------------------------
Tas, kas juokiasi, širdyje gali slėpti ašaras. Kas piktas - švelnią ir tyrą meilę. Laimingas - nenugalimą siaubą, kad laimė baigsis. Ir ne visos akys, žadančios meilę, ją dovanoja. Taip lengva apsirikti
-------------------------------------------------
Moteriškumas talentas, kuris egzistuoja kažkur šalia būtų ir nebūtų stebuklų. (M. Sluckis
Bučinys yra gražus pokštas, suprojektuotas gamtos, kad sustabdytų žodžius, kai kalba tampa nereikalinga.
[Ingrid Bergmen]
[Ingrid Bergmen]
