

Pagimdziau 18.00. Kazkiek plysau, kazkiek prakirpo. Siuvo gydytoja rezidente, deja pavardes nezinau.
Nors gimdyviu buvo daug, tikrai nesijauciau niekam nereikalinga, prieziuros gimdymo skyriuje buvo tikrai gana. Jokiu uzuomenu apie kysi negavau (isskyrus viena momenta, kai vyras prase atskiros palatos - per pietus pasake, kad tikriausiai vietos nebus, siek tiek veliau pasake, kad gali buti atskiras kambarys, vyras paklause kaip atsidekoti, gavo atsakyma "cherez gastranom

Kas liecia rubus, nieks man nesiule jokiu chalatu, gal del to, kad mate jog turiu savo, bet megaites nebijokit, is vis nieko neistepliojau, akusere vis pasirupindavo, kad teisingai atsigulciau, jei ka pataisydavo ir rubelius mano ir kuno padeti. Butinai tureti su savim tinkliniu kelnaiciu su storais ideklais, arba pampersiuku, man su ideklais buvo patogiau, vis norejosi juos pakeist sveziais.
Atskira mokama palata visgi gavom. Palatoje dusas, wc, praustuvas, virduliukas, saldytuvas, mikrobangine, dvi lovos, vaikiska lovyte. Daktarei, akuserei ir uz palata simboliskai atsidekojome pinigelais jau po gimdymo. Po gimdymo i palata uzejus buvo po viena karta daktare ir ta rezidente. Akuseres savo daugiau nemaciau. Prieziura po gimdymo taip pat gan patenkinta, nesu labai reikli, vyras visa laika buvo su mumis. Akuseres karts nuo karto uzeidavo pasiteirauti ar viskas gerai, ar ko netruksta. Bet kad labai jos rupintusi manim, tai nepasakyciau. Ginekologiniam skyriuje (kur buvau po gimdymo) jau niekam nieko nedavem. Nezinau kaip moterys po gimdymo susitvarko pacios, tikrai be vyro butu prasti reikalai.
Suma sumarum: viskuo kaip ir patenkinta, ka privalejo padaryti, ta padare. Viskas tvarkinga, suremontuota. Bet kita kart galbut gimdyciau Antakalnyje, tiesiog tam, kad tureciau su kuo palyginti. Tai tiek is mano patirties.
