. Mano istorija tokia, tai buvo pirmas neštumas, lauktas, planuotas, iki 30 sav. Viskas buvo puikiai, bet viskas apsivertė kada atėjo laikas išeiti į dekretą, padarė echo, mačiau kaip gyd. veidas paskeitė, supratau kad kažkas negerai, ji pamatė kad pas vaikiuką skysčio susikaupimas krūtinplėvės ertmėje (hidrotoraksas), davė siuntimą į Antakalnio ligoninę, ten patvirtino, dar padaugėjo vaisiaus vandenu, sakė reikės ištraukti , kad jų kiekis nebūtų toks didelis. Paguldė į ligoninę 32 sav. Vaikui vilties kad gyvens buvo mažai, nes hidrotoraksas suspaudė plaučius, sakė jai vaikas gims tiek sav. tikrai vilties nėra. 32 sav 4d. gimė mergytė, bet kaip gyd. ir sakė vaiko mes netekom 
. Kodėl ir iš kur atsirado tų skyščių pasakyti niekas negali, tyrimai visada buvo geri, ekspertizė irgi nieko neparodė, nei infekcijos, nei ligos,genetiškai irgi viskas gerai sakė kad 1:15000 taip atsitinka 
, niekada negalėjau pagalvoti kad taip gali atsitikti .Praėjo jau 6 mėn., kažkiek jau su tuo susitaikiau, susigyvenau, nors labai sunku ir labai skaudu. Gal ir gerai kad jai nereikėjo kankintis, pasekmės irgi būtų neaiškios( taip bandau save kažkiek nuraminti). Fiziškai jau atsistačiau, gyd. leido vėl planuoti, bandyti, kaip busim tam pasiruošė, bet aš labai bijau 
, ir labai noriu.
. Mano istorija tokia, tai buvo pirmas neštumas, lauktas, planuotas, iki 30 sav. Viskas buvo puikiai, bet viskas apsivertė kada atėjo laikas išeiti į dekretą, padarė echo, mačiau kaip gyd. veidas paskeitė, supratau kad kažkas negerai, ji pamatė kad pas vaikiuką skysčio susikaupimas krūtinplėvės ertmėje (hidrotoraksas), davė siuntimą į Antakalnio ligoninę, ten patvirtino, dar padaugėjo vaisiaus vandenu, sakė reikės ištraukti , kad jų kiekis nebūtų toks didelis. Paguldė į ligoninę 32 sav. Vaikui vilties kad gyvens buvo mažai, nes hidrotoraksas suspaudė plaučius, sakė jai vaikas gims tiek sav. tikrai vilties nėra. 32 sav 4d. gimė mergytė, bet kaip gyd. ir sakė vaiko mes netekom . Kodėl ir iš kur atsirado tų skyščių pasakyti niekas negali, tyrimai visada buvo geri, ekspertizė irgi nieko neparodė, nei infekcijos, nei ligos,genetiškai irgi viskas gerai sakė kad 1:15000 taip atsitinka , niekada negalėjau pagalvoti kad taip gali atsitikti .Praėjo jau 6 mėn., kažkiek jau su tuo susitaikiau, susigyvenau, nors labai sunku ir labai skaudu. Gal ir gerai kad jai nereikėjo kankintis, pasekmės irgi būtų neaiškios( taip bandau save kažkiek nuraminti). Fiziškai jau atsistačiau, gyd. leido vėl planuoti, bandyti, kaip busim tam pasiruošė, bet aš labai bijau , ir labai noriu.
. Nusprendėme su vyru ilgai nelaukti ir viską pradėti iš naujo. Mes labai mylime mūsų angeliuką, bet norėtume turėti ir stebukliuką 
. Pirmą kartą pavyko iš 3 ciklo ( OT padėjo). Šį kartą manau irgi pasinaudosiu OT pagalbą. Visoms linkiu neprarasti vilties, likimas būna žiaurus, bet tai mus daro stipresnius, aš visas čia puikiai suprantu, nesvarbu kiek laiko neštumui, skauda taip pat. Linkiu visoms, kad kitas kartas būtų laimingas.
. Nusprendėme su vyru ilgai nelaukti ir viską pradėti iš naujo. Mes labai mylime mūsų angeliuką, bet norėtume turėti ir stebukliuką . Pirmą kartą pavyko iš 3 ciklo ( OT padėjo). Šį kartą manau irgi pasinaudosiu OT pagalbą. Visoms linkiu neprarasti vilties, likimas būna žiaurus, bet tai mus daro stipresnius, aš visas čia puikiai suprantu, nesvarbu kiek laiko neštumui, skauda taip pat. Linkiu visoms, kad kitas kartas būtų laimingas. 
Gero planavimo
Nes kažkaip nenorėčiau labai ilgai delsti
Nes kažkaip nenorėčiau labai ilgai delsti Nu, net nežinau ką galvoti
