Prie ko reikia derintis asmeniniame versle? Prie savęs. Neužsimiršk, kalba eina apie laiko planavimą, grafiką, ir galimybes dirbti ne pririštam prie darbo vietos.
Dabar papasakok, kaip galima samdomam derinti atostogas, kada jos tau reikalingos, pagal konkrečias tau svarbias datas bei laikotarpį, ne pagal darbdavio malonę, kada galima derinti asmenininius reikalus, nevagiant darbo laiko (nes amžinai nevogsi su nesibaigiančiomis "ataskaitomis", kad turi n susitikimų, na tarkim), sąžiningai, kai turi būti kabinete, darbo vietoje ar bent jau darbinės zonos ribose nuo..iki. Išskyrus pietų pertrauką. Ir dar jei yra kokie svarbūs susirinkimai, komandiruotės, kada tu privalai būti, ir niekam neįdomu, kur turėtum būti "šeimos reikalais". Ir koks darbdavys sutiks, kad jo darbuotojas atostogaus keturis mėnesius metuose. Net ir nemokamai. Na?
As sutinku, kad kazkie laiko gyventi atskirai yra racijos, bet kartu ir sunku, ypac kai seimoje auga du mazi vaikai, kuriems tetis reikalingas kaip oras 
. Ir vis tiek gaunasi, kad tu viena lieki ardytis o vyras grizta namo kaip i svente, is dalies labai patogu. Integruotis i salies visuma, kuri nera emigrantu rojus, yra sunku..
Ir as jau galvojau, kad man cia labai patinka, bet paskutinis grizimas i Lietuva sujauke mano mintis, nes supratau kaip gera man tevynej. Matyt nesu as pasaulio pilietis
.
. Ir vis tiek gaunasi, kad tu viena lieki ardytis o vyras grizta namo kaip i svente, is dalies labai patogu. Integruotis i salies visuma, kuri nera emigrantu rojus, yra sunku..Ir as jau galvojau, kad man cia labai patinka, bet paskutinis grizimas i Lietuva sujauke mano mintis, nes supratau kaip gera man tevynej. Matyt nesu as pasaulio pilietis
.
Žinoma, kad sunku. 
Lengviau yra tiems, kurie Lietuvoje neradę ar neturėję perspektyvų, neturi nei ko prarasti ir gyventi neturi iš ko, tada ir ištverti visus emigracijos sunkumus nėra taip tragiška. Kenčia, sukandę dantis, nes kitaip visai liūdnai.
O kad tėvas reikalingas kaip oras ar grįžta į šventę - tas taip. Bet iš kelių blogybių reikia rinktis geresnę, jei yra toks variantas, kad gali rinktis. Todėl jei matai, kad Lietuvoje jūsų šeimai bus geriau, o vyras galės reguliariai grįžti, rinkitės Lietuvą. Visada bus galimybė grįžti prie pirminio gyvenimo būdo varianto Tokiu atveju vyras dirbs užsienyje (na ne pirmas ir ne paskutinis ), o vaikai matys tėvą, ne kasdien, bet vis tiek jį matys. Ir matys laimingą mamą. Bus nelengva, bet gi tu pati nori dirbti. O dirbanti dviejų vaikų (beveik vieniša) mama yra iššūkis. Tad apsispręsk, ko nori tu. Ar patogaus gyvenimo, bet nuobodaus, ar aktyvaus, reikalaujančio jėgų, kantrybės, bet toks, kokiame galėtum realizuotis. Vis dėlto, tas nuobodulys yra lengvai išvaikomas, kai turi visokios veiklos, nedarbinės, bet svetimoje šalyje tas bendravimo trūkumas yra peilis. Man pvz nėra lengva ieškoti pažinčių tarp svetimų, kitakalbių, kitas mentalitetas, kitokios smegenys, nesijaučiu gerai, kažkokia įtampa.
Lengviau yra tiems, kurie Lietuvoje neradę ar neturėję perspektyvų, neturi nei ko prarasti ir gyventi neturi iš ko, tada ir ištverti visus emigracijos sunkumus nėra taip tragiška. Kenčia, sukandę dantis, nes kitaip visai liūdnai. O kad tėvas reikalingas kaip oras ar grįžta į šventę - tas taip. Bet iš kelių blogybių reikia rinktis geresnę, jei yra toks variantas, kad gali rinktis. Todėl jei matai, kad Lietuvoje jūsų šeimai bus geriau, o vyras galės reguliariai grįžti, rinkitės Lietuvą. Visada bus galimybė grįžti prie pirminio gyvenimo būdo varianto
Tokiu atveju vyras dirbs užsienyje (na ne pirmas ir ne paskutinis ), o vaikai matys tėvą, ne kasdien, bet vis tiek jį matys. Ir matys laimingą mamą. Bus nelengva, bet gi tu pati nori dirbti. O dirbanti dviejų vaikų (beveik vieniša) mama yra iššūkis. Tad apsispręsk, ko nori tu. Ar patogaus gyvenimo, bet nuobodaus, ar aktyvaus, reikalaujančio jėgų, kantrybės, bet toks, kokiame galėtum realizuotis. Vis dėlto, tas nuobodulys yra lengvai išvaikomas, kai turi visokios veiklos, nedarbinės, bet svetimoje šalyje tas bendravimo trūkumas yra peilis. Man pvz nėra lengva ieškoti pažinčių tarp svetimų, kitakalbių, kitas mentalitetas, kitokios smegenys, nesijaučiu gerai, kažkokia įtampa.
Mano viena pazistama grizo is tokios emigracijos, palikusi vyra dirbti prestizini darba biurokratu saly. Grizo, nes jai buvo sunku, grizo viena su dviem vaikais, da
bar jau dirba LT ir dziaugiasi, nenori grizti atgal, nors sake sunku vienai su dviem.
O sunkiausia yra istverti bendravimo vakuuma.
bar jau dirba LT ir dziaugiasi, nenori grizti atgal, nors sake sunku vienai su dviem.
O sunkiausia yra istverti bendravimo vakuuma.
Gyvo bendravimo vakuumą Bet gi įmanoma bendrauti virtualiai, užpildyti, susirasti bendraminčių, ir tokiu būdu bendrauti, savotiška terapija. Tiesiog reikia įsitraukti, susirasti pagal pomėgius, veiklą, gilintis, diskutuoti profesinėje terpėje, ne vien tarp "mamyčių".
Bet gi įmanoma bendrauti virtualiai, užpildyti, susirasti bendraminčių, ir tokiu būdu bendrauti, savotiška terapija. Tiesiog reikia įsitraukti, susirasti pagal pomėgius, veiklą, gilintis, diskutuoti profesinėje terpėje, ne vien tarp "mamyčių".
QUOTE(Subjektyvi @ 2012 10 03, 10:37)
Gyvo bendravimo vakuumą Bet gi įmanoma bendrauti virtualiai, užpildyti, susirasti bendraminčių, ir tokiu būdu bendrauti, savotiška terapija. Tiesiog reikia įsitraukti, susirasti pagal pomėgius, veiklą, gilintis, diskutuoti profesinėje terpėje, ne vien tarp "mamyčių".
Bet gi įmanoma bendrauti virtualiai, užpildyti, susirasti bendraminčių, ir tokiu būdu bendrauti, savotiška terapija. Tiesiog reikia įsitraukti, susirasti pagal pomėgius, veiklą, gilintis, diskutuoti profesinėje terpėje, ne vien tarp "mamyčių".Matyt as senamadiska, man kartais norisi tiesiog gyvai pabendrauti, arba kartu patyleti
.
Suprantama. Lietuvoje likęs gyvasis bendravimas ir jo neatsigabensi vos panorėjus. Dar kas slegia emigracijoje, tai kad neturi savo kampo. Tas nuolatinis laikinumo jausmas, laikini namai, nuoma, vis pokyčiai, vis reikia prie kažko prisitaikyti, tas nėra gerai pačiai savijautai nėra gerai. Gyveni ir žinai, kad tai laikina. O laikinumas toks kartais net depresiją varantis. Nėra namų.
QUOTE(Subjektyvi @ 2012 10 03, 10:51)
Prie ko reikia derintis asmeniniame versle? Prie savęs. Neužsimiršk, kalba eina apie laiko planavimą, grafiką, ir galimybes dirbti ne pririštam prie darbo vietos.
<...> Na?
<...> Na?
Taip, bet net jeigu ir neturi samdomų darbuotojų, kurie tau dirbtų, vistiek tuos grafikus tai derini, kad ir prie kitų kolegų verslininkų (ar net konkurentų)...
(sorry offtopic)
QUOTE(Subjektyvi @ 2012 10 03, 09:04)
Visi posakiai daugiau ar mažiau nuvalkioti
Anyway, sveika suaugusi moteris tikrai ras kuom užsiimti, jei tik to norės. Ir nebūtina samdomą darbą dirbt tam, kad save realizuot.
QUOTE(Hmmm... @ 2012 10 03, 11:03)
Visi posakiai daugiau ar mažiau nuvalkioti Anyway, sveika suaugusi moteris tikrai ras kuom užsiimti, jei tik to norės. Ir nebūtina samdomą darbą dirbt tam, kad save realizuot.
Anyway, sveika suaugusi moteris tikrai ras kuom užsiimti, jei tik to norės. Ir nebūtina samdomą darbą dirbt tam, kad save realizuot.Zinoma, kad surasti megiamos veiklos galima, bet, o, taciau.... Jeigu LT daugiau kaip 15 metu dirbai darba, tobulejai, tapai vertinama specialiste, ar lengva ranka visa tai nurasyti......
QUOTE(juoda varna @ 2012 10 03, 12:11)
Zinoma, kad surasti megiamos veiklos galima, bet, o, taciau.... Jeigu LT daugiau kaip 15 metu dirbai darba, tobulejai, tapai vertinama specialiste, ar lengva ranka visa tai nurasyti......
O čia tai tik Jūs nuspręsit, ar vyras ir šeima to verti
Kiekvienoj situacijos savas sprendimas, daug kas nuo tarpusavio santykių, kuriuos žinot tik jūs du, priklauso. Jei žiūrėsite į tai kaip į nurašymą, tai turbūt sunku. Jei matysite naujas galimybes, iššūkius, galbūt būtų lengviau. Viskas mūsų galvose ir mintyse.
Žinoma, kad nebūtina dirbti samdomą, kad realizuotis. Bet skaitant forumietės situaciją, kaip galima kurti verslą (normalų, ne namudinį smulkutį, jei gerai suprantu, jos tai netenkintų) keliems metams? Na realiai, praktiškai, ne teoriškai. Ir kas keli metai nutraukti bei pradėti naują kitose šalyse?? Tai įmanoma, jei daug kas vyksta virtualiam lygmenyje arba kai nėra prisirišimo prie vietos, bet gi ne visos profesijos ar verslai tokie universaliai laisvi.
