Maitinančių krūtimi pokalbiai - 3

Iš tiesų, kažkaip labai vienareikšmiškai viską vertina Jūsų patirtis rodo ką kitą ir tikrai ačiū kad ja pasidalinot, ji labai vertinga

Sveika,
Kiek skaičiau, žinant kūdikiui burnytėje susidaro toks kaip ir vakumas, kad ištrauktų pienuką, todėl užmigęs su krūtimi jis labai pajunta, kai ją atima. Jei mažiukas užmiega žįsdamas ir tebelaiko per miegus įsikandęs krūtį, siūlyčiau netraukti staiga, bet palengva mažąjį pirštą įkišti jam į lūpų kamputį, kad atsipalaiduotų burnytė ir nebūtų jam to nemalonaus jausmo, kad pokšt ir nebėr to gerumo. Vėliau pats pripras paleisti.
Jei abejojate, ar vaikutis pasisotina, pabandykite nekaitalioti krūtų- vienas maitinimas iš vienos, sekantis iš kitos. Tą riebesnį pieną tikrai turėtų pasiekti.
Galų gale, rašote, kad jūsų vaikučiui dar nėra dviejų savaičių. Manau, kad ir nori jis kuo daugiau kartu būti, juk esate vienintelis gerai pažįstamas žmogus šiame dideliame svetimame pasaulyje. Tai ir laikosi jūsų taip, kaip geriausiai moka. Pabandykite, kai yra pasisotinęs, pasūpuoti, panešioti, padainuoti jam.
O svarbiausia- žiūrėkite savęs, kai mamai gera, ir vaikui gera

Maniškis atpylinėjo iki pradėjo valgyti tirštą maistą, nes tik pavalgęs imdavo makaluotis, veiksmo jam reikėjo ir tebereikia. Gal ir jūsų toks aktyvistas? Skrandukas dar kaip reikiant neužsidaro, atpylęs greičiau išalksta, vėl pienuko prigeria, vėl atpila. Toks užburtas ratas būdavo. Čiulptuką siūliau, bet neėmė, ant rankos pirštų galiu suskaičiuoti, kada pavyko įsiūlyti. Taip ir pilstėmės pienu, pediatrė ramino, kad išaugs (taip ir buvo), svarbiausia, kad svoris normaliai auga.

pirmasis taip visai neatpylinejo, jaunelis fontanais..ugtelejo ir raukas fiziologiskai uzsidare, be to pati ieskojau tokios zindymo padeties, kad jam butu lengviau, kita vertus..del to, kad atpila emiau maziau imti i galva..prisitaikiau pati ir viskas po truputi susitvarke po 4-5 menesiu..be jokio ciulptuko.
Nors mazylis taip pat buvo kaip jus minejot..tokio padidinto poreikio zisti..bet kazkaip neatejo i galva mintis svarstyti ko jam prie tos kruties reikia..reikia tai reikia..mano darbas buti padeti ir prisitaikyti.

jus pasirinkot sprendimui ciulptuka..man tai atrodo lengviausias tevams ir maziausiai smegenu reikalaujantis kelias..ar jis is tikro ta problema issprende, ar tiesiog sutapo laikas kas zino..kitaip jus nebandet..kai pabandysit..gal jusu patyrimas taip pat bus kitoks ir kitaip rodys situacija ir akcentus (as to deliojimo ir teisinimusi kad zala su protu bus minimali ar nebus - nesuprantu..nebandziau kitaip..nors vaikai abu labai aktyvus zindymo buvimo salia prasme:)...)
tad sekmes

Labai ačiū už patarimus, jie man labai vertingi ir tikrai tiesa, kad turėčiau savyje susivokti, kad šis žmogiukas dar yra toks mažiukas, jog jam esu visas pasaulis čia turbūt dar ir po gimdymo hormonai veikia

Kodel ciulptukas yra blogis zindant?

Nes jį čiulpiant veikia visai kiti burnos raumenys nei žindant ir yra tikimybė, kad pabandęs čiulptuką, kūdikis nebemokės taisyklingai žįsti krūties ir ją "nugrauš". Kai vaikiukas vyresnis, ta tikimybė mažesnė. Taip pat, kol kūdikėlis visai mažas, geriau visą laiką, kai jis nori žįsti, duoti jam krūtį, kad pienelio gamyba gerai užsikurtų. O visa kita yra asmeninis požiūris - ar tu nori vaiką raminti savo artumu ar pakeičiant save gumos gabaliuku. Nors būna situacijų, kai čiulptukas gali ir praversti. Bet, mano manymu, realiai jos labai retos... Aš pati dabar nelabai žinočiau, kada reikėtų vaikui čiulptuką kišti

Čiulptukas yra didelis blogis jei vaikas ištisai juo užkišamas. Taip pat ir buteliukas. Mano mažė neėmė jokio buteliuko, o čiulptukas buvo naudojamas tik vakarais po 15-20 minučių, kai tekdavo maitinimo laiką šiek tiek patempti, iki bent 1,5 valandos. Dar kartą priminsiu-NE VISADA KAI KŪDIKIS VERKIA JIS NORI VALGYTI. Ir tikrai ne visada jį reiki verkiantį (.) užkišti. PERSIVALGYTI GALI. Ir jei jums tokie MP specialistai kaip E.Markūnienė, bei visa Klinikų specialistų komanda yra nulio vertės tai žodžų nėra. Super mamos super žinovės-maždaug man taip nebuvo vadinasi niekam negali būti o jei kam buvo vadinasi ta mama besmegenė (cituojant nikolia). Taip būna augimo šuolis, pieno krizė vadinama-bet ji susitvarko per kelias dienas. Jei vaiko diegliai tęsiais savaitę ir ilgiau-nėra gerai ir nėra normalu. Žalias kakis ir kraujo gyslelės jame-laktozės netoleravimo požymis Nr1 (daryti eksperimentai). Nešiojam, dainuojam, glaudžiam prie savęs, beje tai kad daviau čiulptuką niekada nereiškė kad mano vaikas guli kaip pagaliukas numestas ant lovos. Ne-visada gulėjom šalia, arba nešiodavom pasikeisdami su MB. Ir leliuko auginimas nereiškia kad turi ATKENTĖTI-nebuvo man tokio jausmo kad va aš čia kentėsiu ir už tai man bus kažkas toookio morališkai. O čiulptuko tiek ir tereikėjo-kelios dienos ir pasidėjom šalin, pilvuko nebeskaudėjo, režimas apsitvarkė, nors ir nebuvo labai kažkoks reguliarus. Beje, mažei dabar virš 2 metukų, vis dar valgo MP vakarais prieš miegą. Auga sveikas, mylimas vaikas. Žodžiu linkiu autorei sėkmės ir kantrybės.
O čiulptukai (beje sukramtytą duonos minkštimą drobelėje duodavo ir mūsų proproseneliai) ir kiti civilizacijos išradimai labai padeda jei tinkamai ir vietoj naudojami. Tuo tarpu kai nenorima pripažinti savo asmeninių klaidų kažkame tai jie tampa atpirkimo ožiu-daviau čiulptuką, buteliuką, dingo pienas... dėl tokių niekų pienas nedingsta... bet kai nėra noro spręsti problemas tada lieka kažką kaltinti

RSTT, tikiuosi mano postas čia tarp kitko atsirado, bet ne jis buvo priežastis tokiam piktam postui

O kodėl reikėdavo pratempti tarpą tarp maitinimo? Nes tokiu atveju išeina, kad vaikas norėdavo valgyt... klausiu, nes noriu suprasti, kad nematyčiau prieštaravimo tarp po laiko pratempimo su čiulptuku ir minties, kad vaikas ne visada iš alkio verkia

Bet šiaip čiulptukas ir buteliukas tikrai gali būti pieno dingimo priežastis, dažnai tada, kai mama turi norą, bet neturi pakankamai žinių...

kad ir dabar ka tik pvz - pamaitinau, pavalge, nuo kruties atsitrauke, uzmigo. Paguldziau miegoti, pagulejo 10 min ir blaskosi, kumstuka kisa i burna.. Daviau ciulptuka ir uzmigo vel per puse minutes, dar uz minutes ciulptukas iskrito is burnos. Nemanau, kad toks naudojimas yra blogis, negi del kiekvieno tokio pasijudinimo kisti kruti reikia. Nuo sofos nepasikelsi 24 val per para..

Papildyta:


del sito sutinku, daviau ciuptuka gal 2-3 sav, kai maciau, kad ima kruti pats kuo puikiausiai be mano pagalbos. Zalos kolkas jokios nera

Ne visada "žala" turi matytis iš karto. Gomurio skliautas, sąkandis, vėlesnė kalbinė raiška, papildomas skrandžio darbas- ne po valandos ar dienos pasėkmės išryškėja, galima džiaugtis, kad ne visiems. O kur dar sumažėjęs poreikis žysti apie 30%, tai ir pieno stimuliacija nėra intensyviai skatinama, ir svorio priaugimas lėtesnis. Jei įmanoma- nepiktnaudžiaukit dažnai Vaikui jokia guma burnoj nepakeis mamos artumo

Papildyta:

2-3 sav. augimo šuolis. Paklausa/pasiūla susireguliuos pagal vaiko poreikius jei LEISI jam žysti krūtį taip dažnai ir tiek ilgai kiek jam reikia (nepamirštant apie ribinį laiką- intervalus nuo vieno maitinimo iki kito maitinimo pradžios, nes naujagimiai esat)
Tavo artumo kūdikiui reikia nuolat, pilvelyje devynis mėnesius be "pertraukų" ar "išvykimo" gyveno
Jei kyla abejonių ar klausimų- susisiek su mama-mamai (www.pradzia.org)

O kuo tas kumštukas blogai? Mano sūnelis migdydavosi tik su pienu, o dukryte ne, pavalgo ir paleidžia, bet kažką čiupinėti, graužti, jai irgi neretai prireikia. Jei ne koks vežimėlyje prikabintas žaisliukas, tai tinka ir kumštukas. Bet aš čia nebandau atkalbėti nuo čiulptuko naudojimo, ne mano reikalas. Tiesiog manau, kad labai daugeliu atveju galima išsversti ir be jo