ir tik kai eme skleistis supratau, kad gi cia ash...krentu..skrendu..kaip liepe instrukdazas paziuriu i viršu ar parashiutas nesusipynes...aishku susipynes...kaip liepta padarau tuos atsukamuosius judesius...viskas tvarkoj, išsiskleide puikiai, i ausines eina komandos: tempk dešinę stropą, dabar kairę- patikrino ar yra ryšys, o aš supratau kaip tą daiktą valdyti...o tada pasisklandziau kaip sugebejau, kita kart zinosiu kaip reikia, nes bijojau pavarynet dangui, na bet čia reik praktikos
pasiekus žeme kojomis taip apsidžiaugiau, kad kažkodel paleidau itemptas stropas iš ranku, ir to pasekoje vel pakilau i ora, ir kad užsuko mane, kad trenke žemyn ant delno, kad su visais viešpačiais pasišnekejau, skausmas buvo nerealus.
ta ranka skaudejo ir kai diplomus iteikinejo, kai paspaude, tai vos neprivariau.
parvairavau namo, ...po to i traumotologini...poto sužinojau koks šudas yra gyvent 3 savaites su sugipsuota deshine ranka..bet jei klausit ar šoksiu vėl? šoksiu, tiesiog dabar turiu lialiu, tai tenka pertrauka padaryt
man patiko, labai
šiaip pati bijau aukščio, bet kai būni 1km aukštyje, viskas išsikreipia ir tu to aukščio nejauti..bandykit
